Rėmėsi dirižablio įvaizdžiu
Pjesėje pasakojama apie atokioje provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Juos pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius ir artėjančią choleros epidemiją, bet pagrindinis herojus Pavlas Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo.
Jis – savamokslis chemikas, tikintis, kad mokslas išgelbės žmoniją.
Užmiršęs viską pasaulyje, net ir savo šeimą, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus, nuoširdžiai tikėdamas, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis.
"Šią M.Gorkio pjesę režisierė atrado dar prieš pandemiją. Kai viskas apsivertė aukštyn, ji tapo dar aktualesnė", – pasakojo spektaklio scenografas Mārtiņš Vilkārsis.
Anot jo, kuriant spektaklio scenografiją, buvo stengiamasi išvengti konkretaus laikmečio nuorodų, svarbiau buvo perteikti nematomos grėsmės pojūtį.
"Remiuosi dirižablio įvaizdžiu, jis ir spektaklio plakate – tai nuoroda į dirižablį "Hindenburgas", kuris skrido į JAV, ten patyrė avariją ir užsidegė. Man tai asocijuojasi su tuo, kuo mes dabar gyvename, – lyg ir viskas gerai, nors bet kurią minutę visi galime išlėkti į orą. Niekas nieko nepastebėjo, bet ore tvyro grėsmės nuojauta, nejaukumas", – sakė scenografas.
Į veikėjus – kritiškai
Pirmą kartą Lietuvoje dirbanti režisierė L.Groza, kalbėdama apie M.Gorkio pasirinkimą, akcentavo struktūrą.
"Mano aistra – dirbti su dideliais kūriniais. Ši pjesė turi nuostabią kompoziciją – net šešis pagrindinius personažus, šešias paralelines linijas, tai – neįprasta ir įdomu", – sakė režisierė.
Teatre man patinka žiaurumas. Kitu atveju net nematau reikalo kažką daryti. Žmonės yra geri, kai turi tam laiko. Tai tinka mums visiems.
Anot L.Grozos, priešingai nei Latvijoje, kur pažįsta aktorius ir žino jų stilių, Klaipėdoje teko pasiduoti intuicijai, bet ši nenuvylė. Pasirinkti aktoriai pateisino turėtus lūkesčius.
"Mačiau daug šios pjesės adaptacijų, visose jose veikėjai vaizduojami kaip naivūs, atviri, geri ir idealistiški žmonės, kurių niekas nesupranta. Bet, man atrodo, taip nėra, net atvirkščiai – jie nepaprastai arogantiški, egocentriški, be empatijos ir pakankamai gudrūs, nes moka pasislėpti už ideologinio fasado. Jie manipuliatoriai. Spektaklyje iš veikėjų nedarome herojų, kritiškai žiūriu į juos", – savą "Saulės vaikų" interpretaciją atskleidė L.Groza.
Spektaklyje – katastrofos nuojauta
Tamsus požiūris į pjesę nėra išskirtinis jos kūryboje.
"Teatre man patinka žiaurumas. Kitu atveju net nematau reikalo kažką daryti. Žmonės yra geri, kai turi tam laiko. Tai tinka mums visiems. Ir kuo geresnio žmogaus įvaizdį kas nors turi – tuo labiau juo ar ja pasitikime. Bet dažnai tie gerai atrodantys žmonės yra patys žiauriausi", – apibendrino režisierė.
Scenografo minima katastrofos nuojauta, L.Grozos nuomone, ir yra vienas svarbiausių dalykų, kuo šis spektaklis aktualus šiandien.
"Turiu apokaliptinę nuojautą. Manau, visi turime tą pojūtį, bet vietoj tos nuojautos aiškinimosi renkamės ją ignoruoti. Taip įtampa nuolat auga, situacija po truputį eskaluojama, žmonės praranda kontrolę. Mane baugina, kai nesame adekvatūs, neprisiimama atsakomybė už savo veiksmus. Tai lemia, kad nutinka daugybė gąsdinančių dalykų. Tai matome ir "Saulės vaikuose", – kalbėjo pašnekovė.
Spektaklio režisierė – Laura Groza, scenografas – Mārtiņš Vilkārsis, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Kārlis Auzāns, šviesų dailininkas – Julius Kuršis, vaizdo menininkas – -8.
Spektaklyje vaidina aktoriai Darius Meškauskas, Inga Jankauskaitė, Eglė Jackaitė, Karolina Kontenytė, Edvardas Brazys, Jonas Baranauskas, Igoris Reklaitis, Linas Lukošius, Vaidas Jočys, Toma Gailiutė, Mikalojus Urbonas, Regina Arbačiauskaitė ir Renata Idzelytė.
