„Retos ligos, tokios kaip sarkomos, dažnai kelia diagnostikos ir gydymo iššūkių – dėl savo retumo jos neįprastos medikams, sunkiau atpažįstamos, klinikinės patirties trūkumas gali lemti neteisingas diagnozes, gali būti sunkiau parinkti tinkamą gydymą“, – sako vienintelio šalyje veikiančio specializuoto Kauno klinikų Sarkomų centro vadovė dr. Laura Kairevičė.

Ji pabrėžia daugiadalykės komandos svarbą gydant sarkomas.

– Kaip patvirtinama sarkomos diagnozė?

– Sarkomų gydymo sėkmė prasideda nuo patikimos diagnostikos. Diagnostikos procese lemiamą vaidmenį atlieka sarkomos diagnozės patvirtinimas ir naviko tipo nustatymas. Sarkomų histologiniai tipai – labai įvairūs, yra apie 100 skirtingų tipų. Ši liga gali vystytis įvairiuose organuose ir turėti daug skirtingų morfologinių bruožų, todėl šiuo metu Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikoje atliekami histopatologiniai, imunohistocheminiai, molekuliniai tyrimai, skirti konkrečiam navikui būdingiems požymiams kuo tiksliau įvardyti ir tinkamai patvirtinti diagnozę.

Naviko vieta, dydis ir išplitimas – svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos parenkamas gydymo metodas.

– Kaip parenkamas tinkamiausias gydymas?

– Naviko vieta, dydis ir išplitimas – svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos parenkamas gydymo metodas. Kauno klinikose naudojami moderniausi radiologiniai tyrimo metodai, įskaitant rentgenologinius tyrimus, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją ir pozitronų emisijos tomografiją / kompiuterinę tomografiją siekiant tiksliai įvertinti šias charakteristikas.

Šiuolaikiniais radiologiniais diagnostikos metodais galima įvertinti ne tik naviko anatominius pokyčius, tokius kaip dydį, bet ir naviko biologinius, funkcinius pokyčius, kurie, taikant skirtingus gydymo metodus, ypač taikinių terapiją, leidžia tiksliau ir greičiau įvertini naviko atsaką į gydymą. Taip tiksliau įvertinamas ligos regresas ar progresas ir pasirenkamas tinkamas gydymo metodas. Radiologinė ekspertizė ir žinios apie sarkomas – neįkainojamos optimizuojant paciento priežiūrą ir gydymo rezultatus Sarkomų centre.

– Koks gydymas taikomas gydant sarkomas?

– Lokalus gydymas – pagrindinė sarkomų gydymo dalis. Operacinis ir spindulinis gydymas užima svarbiausią vietą kovojant su šiais navikais. Moksliniai tyrimai rodo, kad operacinio gydymo rezultatai tiesiogiai nulemia pacientų išgyvenamumą – nepavykus pašalinti naviko radikaliai, penkių metų išgyvenamumo rodikliai sumažėja beveik perpus. Taip pat žinoma, kad, operaciją atliekant patyrusiam chirurgui specializuotame centre, dažniau atliekamas radikalus naviko šalinimas, išvengiama galūnių amputacijų, mažesnė komplikacijų rizika.

Kauno klinikų pacientė Rūta šia klastinga ir reta onkologine liga – osteosarkoma, susirgo būdama 22-ejų metų. Prieš devynerius metu mergina pajuto stiprų skausmą alkūnės srityje. Po kurio laiko lūžus alkūnės sąnariui, ji atvyko į Kauno klinikas.

„Atlikus rentgenologinius tyrimus alkūnės vietoje pastebėtas auglys ir diagnozuota didelio piktybiškumo osteosarkoma, išplitusi į minkštuosius audinius, – pasakojo Rūta. – Nors susigyventi su liga prireikė laiko, o kovoti tenka ir dabar, šiandien dėl medikų profesionalumo ir taikomo gydymo galiu dirbti mėgstamą darbą ir savanoriauti. Gyvenimas vyksta, net jei kartais pasitaiko sunkesnių akimirkų.“

Osteosarkomos – klastingos, nes įprastai nesukelia simptomų ir imituoja kitas ligas: raiščių patempimus, sumušimus, todėl jas atskirti labai sunku.

Pasak Mindaugo Stravinsko, Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojo ortopedo traumatologo, osteosarkoma – reta onkologinė liga, dažniausiai diagnozuojama jauniems žmonėms. Pacientų amžiaus vidurkis, kuriems nustatoma ši liga, yra 17-20 metų. „Osteosarkomos – klastingos, nes įprastai nesukelia simptomų ir imituoja kitas ligas: raiščių patempimus, sumušimus, todėl jas atskirti labai sunku, – aiškina M. Stravinskas. – Dažniausiai pacientams jos diagnozuojamos, atsiradus stipriam ir intensyvėjančiam skausmui, kurio neįmanoma numalšinti net vaistais.“

Sarkomos – onkologiniai dariniai, kurie formuojasi kremzlėse, raumenyse, riebaliniame, kauliniame ar kitame jungiamajame audinyje. „Šių darinių atsiradimą, kaip ir bet kurio onkologinio susirgimo, lemia genetiniai pokyčiai, sukelti genetinių pažaidų. Tai gali būti radiacija, ultravioletinė spinduliuotė, toksinai, – sakė dr. Laura Kairevičė, Kauno klinikų Sarkomų centro vadovė. – Taip pat sarkomų atsiradimą gali lemti paveldimumas.“

Nors sarkomos – ypatingai retos onkologinės ligos, kurios diagnozuojamos 0,1-0,9 (kaulų sarkomų atvejai) ar 4-5 (minkštųjų audinių sarkomų atvejai)  iš 100 tūkst. gyventojų  per metus, o specifinių simptomų, išduodančių jas, nėra, visgi kreipiantis pagalbos laiku – galima pacientams padėti. „Neretai, pradėjus formuotis sarkomoms, gali būti matomas ir čiuopiamas  darinys kojoje, rankoje ar kitur, kuris ir yra auganti sarkoma, – pažymėjo dr. Laura Kairevičė. – Diagnozavus ligą laiku, turime galimybes pritaikyti gydymą, padedantį pasveikti.“

Gydant sarkomas, svarbus daugiadalykės komandos bendradarbiavimas. „Efektyviausias sarkomų gydymas – radikalios operacijos, kurių metu pašalinama sarkoma ir jos pažeisti audiniai. Taip pat, esant reikalui, parenkamas specifinis sisteminis gydymas – chemoterapija, biologinė taikinių terapija, sprendžiama dėl spindulinės terapijos tikslingumo. Ypatingai svarbu, kad gydytojai, įtarę sarkomą, nukreiptų pacientus į Sarkomų centrą, kuriame dirba šių darinių gydymo srityje besispecializuojantys gydytojai“, – pabrėžė centro vadovė.