„Atskiro sprendimo šiuo klausimu VRK nebuvo. Aš nepasakysiu, kokios priežastys buvo neįtraukti, bet sakyčiau, kad nebuvo indikacijų iš finansų kontrolės skyriaus, kad kažkas netvarkoje, daromi didžiuliai pažeidimai ar kažkas panašaus“, – pirmadienį komisijai liudijo L. Matjošaitytė.

Komisijai duomenys įtarimų nekėlė

Parlamentinės komisijos pirmininkas Vytautas Bakas buvusios vadovės klausė, kaip VRK reagavo gavusi „Kantar“ monitoringo duomenis, pagal kuriuos G. Nausėdos išlaidos reklamai viršijo 600 tūkst. eurų, nors kandidatas tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.

„G. Nausėdos rinkimų kampanijos viešinimas žiniasklaidos priemonėse vertinamos 606 tūkst. eurų, tai yra daugiau nei du kartus daugiau nei oficialiai pateiktos ataskaitos, du kartus skirtumai vien žiniasklaidai. Ar į tokį skirtumą VRK kaip nors reagavo?“ – klausė V. Bakas.

L. Matjošaitytė teigė, kad komisija iš „Kantar“ gautus duomenis lygina su pačių kandidatų pateikiama informacija, gautais skundais, ir VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius vertina jos visumą.

„VRK, kai gauna „Kantar“ duomenimis, yra kryžminis patikrinimas su tuo, ką pateikia kandidatai, ir skundais, pranešimai, daromas kryžminis patikrinimas, tuos finansus geriau galėtų patikslinti finansų kontrolės skyrius“, – teigė buvusi komisijos pirmininkė.

Klausiama, ar jai pačiai nesukėlė klausimų G. Nausėdos kampanijos finansavimas, kai jo oficialios deklaruotos išlaidos buvo perpus mažesnės nei jo pagrindinių konkurentų, L. Matjošaitytė teigė, kad mažesnes išlaidas gali lemti ir tam tikrų sąnaudų apkarpymas.

„Žvelgiant bendrai, kai mes turime vienos kampanijos išleistas mažesnis finansavimas, kelia kausimų, ar buvo labai taupoma, arba kažko atsisakyta, ar buvo labai daug savanorių“, – sakė L. Matjošaitytė.

V. Bakas: yra 300 tūkst. eurų skylė

Seimo komisijos vadovas V. Bakas sako, kad atsakymo, iš kur atsirado didžiulis skirtumas tarp prezidento kampanijos metu deklaruotų ir viešosios erdvės stebėtojų patiektų skaičių, iki šiol nėra.

Tai yra 300 tūkst. skylė, atsakymų nėra, jų nepateikė nei VRK, nei specialiosios tarnybos.

„Yra esminiai skirtumai tarp to, ką pateikė nepriklausoma monitoringo agentūra apie išlaidas kampanijai, virš 600 tūkst. eurų vien žiniasklaidai, neskaičiuojant darbo. Kaip sakė prezidentas, jis taupė patarėjų darbui, bet jau monitoringo pateiktas biudžetas, kiek buvo išleista politinei reklamai, viršija du kartus, palyginti su tuo, ką pateikė kandidatas G. Nausėda“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

„Tai yra 300 tūkst. skylė, atsakymų nėra, jų nepateikė nei VRK, nei specialiosios tarnybos“, – pridūrė komisijos pirmininkas.

2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda oficialiai nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išlaidas šiek tiek viršijus 300 tūkst. eurų.

Jo konkurentė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė kampanijai turėjo dukart daugiau – 693 tūkst. eurų, į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis kampanijai surinko beveik 595 tūkst. eurų, visas surinktas lėšas jie abu kampanijai ir išleido.

G. Nausėda išlaidų skirtumą aiškino taupumu, savanorių darbu, taip pat atsakydamas į kritiką dėl galimai neskaidrių finansų, komentuodamas oficialių išlaidų skirtumus, pareiškė, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.

„Kantar“ skelbė, kad G. Nausėdos išlaidos kampanijai viršijo 600 tūkst. eurų, I. Šimonytės – 500 tūkst. eurų, nors viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų ataskaitos rodė mažesnius skaičius – apie 250 tūkst. G. Nausėdos ir beveik 300 tūkst. eurų I. Šimonytės.

Buvęs pareigūnas neatėjo – negavo kvietimo

Komisija pirmadienį uždarame posėdyje planavo išklausyti buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūną, prieš kelerius metus nagrinėjusį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus patiektą medžiagą apie departamento veiksmus tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio G. Nausėdos aplinką, tačiau jis neatvyko.

„Kiek informavo patarėjai, mes kvietėme buvusį STT pareigūną, bet jis negavo pranešimo, tai, matyt, kažkoks nesusipratimas įvyko, pakviesime į kitą posėdį. Buvo išsiųstas kvietimas atvykti pareigūnui, šiandien gavome informaciją, kad žmogus to kvietimo negavo“, – situaciją aiškino V. Bakas.

Seimo komisija tiria VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant į šalies vadovus, taip pat ir praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, STT vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius.

T. Gailius liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.

V. Matjošaitytė pristatė politinės reklamos reglamentavimo pokyčius, kai kiekvieną įrašą, kuriame išsakoma teigiama ar neigiama informacija apie partijas ar politikus, visi asmenys, net ir nesantys politinės kampanijos dalyviais, privalo žymėti kaip politinę reklamą.

„Siūlytina atsisakyti laikyti rinkimų agitacija fizinių asmenų neatlygintinai socialiniuose tinkluose skleidžiamų įrašų, palaikančių vieną ar kitą politinį reklamos dalyvį, kadangi socialiniuose tinkluose kiekvienų rinkimų metu daugėja įvairių neatlygintinai skleidžiamų įrašų iš įvairių asmenų“, – sakė L. Matjošaitytė.

Ji taip pat rekomendavo svarstyti, ar nereikėtų trumpinti arba išvis atsisakyti agitacijos draudimo laikotarpio, kuris šiuo metu įsigalioja likus 30 val. iki rinkimų pradžios. VRK pirmininkė pažymi, kad išankstiniai rinkimai, galintys vykti ir 3-4 dienas iki agitacijos draudimo įsigaliojimo, turi vienodą įtaką rinkimų rezultatams, tačiau išankstiniame balsavime agitacijos draudimas nėra taikomas.

Socialiniuose tinkluose kiekvienų rinkimų metu daugėja įvairių neatlygintinai skleidžiamų įrašų iš įvairių asmenų.

„Balsavimo iš anksto metu rinkėjai iš principo atlieka tą pačią funkciją, jie taip pat balsuoja, kaip ir rinkimų dieną, tačiau rinkimų dieną agitacija yra draudžiama, o balsavimo iš anksto metu – nedraudžiama. Reikėtų pagalvoti, ar sutrumpinti agitacijos draudimo laikotarpį, galbūt iš viso jo atsisakyti“, – pažymėjo L. Matjošaitytė.

Dar viena rekomendacija, kurią pristatė VRK vadovė: svarstyti apie vienmandatėse apygardose VRK organizuojamų debatų laidų atsisakymą, paliekant tik komisijos organizuojamus partijų lyderių debatus varžantis daugiamandatėje apygardoje.

„Galbūt debatus būtų tikslinga organizuoti tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje tarp besivaržančių politinių partijų“, – teigė ji, pažymėdama, kad VRK parengti 130 kokybiškų debatų laidų yra ganėtinai sudėtinga.

Rinkimų reformos darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad ši grupė sieks parengti Rinkimų kodeksą, kuris būtų konstitucinis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų reglamentavimo įstatymas.

„Turime tokią konstitucinę problemą, kad bet kuriuo metu, bet kurie (rinkimus reglamentuojančių įstatymų – ELTA) pakeitimai gali būti skundžiami Konstituciniam Teismui ir atitinkamai sulaukti blogų verdiktų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Jis pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos-rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Antrieji darbo grupės klausymai vyks balandžio 6 d. Juose dalyvaus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė, docentas Mažvydas Jastramskis, VU Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Rolandas Tučas.

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas Eltai teigė, kad VRK reikia naujo pirmininko, nes kyla labai daug pagrįstų abejonių dėl L. Matjošaitytės administracinių gebėjimų.

„VRK per jos vadovavimo laikotarpį priėmė daugybę dviprasmiškų ir keistų sprendimų. Dalis tų sprendimų netgi prieštarauja vieni kitiems. Kalbu apie tai, kaip politikai turėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Prisiminkime, kaip VRK buvo interpretuojama „Naisių teatro“ gastrolių per Lietuvą veikla, kur teatro renginiuose buvo skatinama palaikyti šio teatro mecenatą Karbauskį. Nuspręsta, kad tai – ne pažeidimas. Arba kitus galimus rinkėjų papirkinėjimo atvejus. Tarkim, jei politikas švenčių metų padovanoja apelsinų – pažeidimas, o kai jau Seimo sausainiais vaišina – ne“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Anot jo, L. Matjošaitytės vadovavimo laikotarpiu VRK vykdyta praktika įnešė daug pagrįstų abejonių dėl politinio objektyvumo.

„Galų gale, daugeliu atvejų VRK pirmininkė tiesiog lankstėsi pagal valdančiųjų valią. Nematau galimybės jai toliau dirbti ir labai abejoju, ar jos kadenciją Seimas pratęs“, – teigė G. Paluckas.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis taip pat pripažino, kad VRK kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo.

„Tai išskirtinai svarbi ir atsakinga pozicija, kurioje kiekviena klaida ar net nesusipratimas gali daryti poveikį valstybės demokratiniams procesams ir kenkti pasitikėjimui jais. Ruošiantis buvusiems rinkimams, situacijų būta įvairių, ypač pandemijos akivaizdoje. Tad (VRK kadencijos darbą – ELTA) vertinsime ir atsakingai, tačiau ir kritiškai“, – Eltai teigė TS-LKD lyderis G. Landsbergis.

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen teigia, kad Zenono Vaigausko scenarijus, kuomet VRK pirmininku jis buvo daugiau nei 20 metų, neturėtų kartotis.

Tenka pripažinti, kad pastaroji VRK kadencija kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo, gebėjimo į rinkimų procesus žvelgti moderniai, bet tuo pačiu ir patikimai.

„Kadencijų skaičius savaime darbo kokybės negarantuoja, tai priklauso tik nuo pareigas einančių asmenų kompetencijos. Tenka pripažinti, kad pastaroji VRK kadencija kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo, gebėjimo į rinkimų procesus žvelgti moderniai, bet tuo pačiu ir patikimai. Nors per pastaruosius Seimo rinkimus jau pamatėme, kad galima išvengti perdėtai ilgo balsų skaičiavimo ar grubių klaidų, manau, kad būsimų rinkimų iššūkiams pasitikti Seimas kels kitokio požiūrio reikalavimus“, – teigė ji.

R. Karbauskis: nesuprantu, kodėl keliami priekaištai L. Matjošaitytei, juk konservatoriai laimėjo rinkimus

Skirtingai nei kiti partijų pirmininkai, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad L. Matjošaitytė susitvarkė su savo pareigomis geriau, negu kas tikėjosi. Anot jo, visi VRK organizuoti rinkimai praėjo sklandžiai ir dėl to jokių priekaištų VRK pirmininkei nebuvo pareikšta.

„L. Matjošaitytė susitvarkė geriau, negu kas nors tikėjosi. Manau, kad nei dešinieji, nei kairieji jai neturėtų labai daug pretenzijų reikšti, juk ir dešinieji rinkimus laimėjo prie L. Matjošaitytės. O mes taip pat nemanome, kad ji padarė ką nors, kad mes pralaimėtume. Manau, kad tai žmogus, kuris įgijo tam tikrą patirtį, nes jis vadovavo sudėtingomis aplinkybėmis. Prisiminkite, kaip opozicija elgėsi mūsų atžvilgiu, užvertė VRK visokiausiais skundais ir t. t. Ji be perstojo juos nagrinėjo. Paskui buvo labai keistas VRK narys nuo konservatorių pusės iš Druskininkų rajono, kuris savo elgesiu labai apsunkino VRK darbą. Dabar, jeigu jos kadencija prasitęstų, tai VRK iš tikrųjų galėtų pradėti dirbti ties kokybiniais pokyčiais“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

„Kadencijoje buvo daug iššūkių, tiek Prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimai. Bet VRK visa tai įveikė ir negirdėjau pretenzijų iš savo kolegų dėl VRK veiklos. Tai, manau, VRK pirmininkė turėtų tęsti darbą“, – teigė jis.

ELTA primena, kad L. Matjošaitytė VRK pirmininkė tapo 2017 m. birželį. Prieš ją VRK pirmininkas buvo Zenonas Vaigauskas, kuris komisijai vadovavo daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų.

Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. VRK pirmininką slaptu balsavimu skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: komisijos pirmininko, teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir referendumų komisijose patirties.

„Įstatymas aiškiai sako, kada atsiranda teisė kreiptis – po oficialaus rinkimų rezultatų paskelbimo“, – BNS trečiadienį sakė VRK pirmininkė.

Jos teigimu, galutinius Seimo rinkimų rezultatus planuojama patvirtinti šeštadienį.

L. Matjošaitytė atkreipė dėmesį, kad įstatymas taip pat numato, jog apskųsti galima VRK sprendimus ar atsisakymą nagrinėti skundus.

„Kyla klausimas, kas yra skundžiama? (...) Sprendimai pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimos sąjungos pateiktą kreipimąsi dar nėra priimti. Tyrimas yra vykdomas, jis nėra baigtas“, – komentavo ji.

VRK pirmininkė sakė, kad skundas bus išnagrinėtas iki galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimo.

LLRA-KŠS vadovas Valdemaras Tomaševskis BNS antradienį sakė, kad dėl galimų šiurkščių Seimo rinkimų pažeidimų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimą, prašoma naikinti rezultatus daugiamandatėje apygardoje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, galima apskųsti Seimui ar prezidentui.

Tokiais atvejais jie, gavę skundą, per 48 val. kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Šis įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir jie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais.

Partija šiurkščiu rinkimų tvarkos pažeidimu vadina visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino vykdytą kampaniją, kuria siekta, jog LLRA-KŠS nepatektų į Seimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė pavedęs Prezidentūros teisininkams įvertinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kreipimąsi dėl Seimo rinkimų rezultatų naikinimo.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pavedė parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui susipažinti su kreipimesi pateikiamais argumentais. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad skundus dėl Seimo rinkimų procesų nagrinėja tik VRK, dėl to jokie svarstymai ar sprendimai dėl galimų rinkimų pažeidimų neturėtų prasidėti tol, kol to nesvarsto ir atsakymo nepateikia VRK.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus neįveikė privalomo 5 proc. barjero, už ją balsavo 4,80 proc. rinkėjų, pritrūko apie 2 tūkst. balsų įveikti barjerui.

Tuo metu Panerių-Grigiškių apygardoje šios partijos kandidatė Renata Cytacka nepateko į antrąjį rinkimų turą 93 balsų skirtumu. VRK perskaičiavus balsus šioje apygardoje, aptikta įvairių pažeidimų.

„Rinkimai COVID-19 pandemijos metu vyksta ne kiekvienais metais, tai yra neeilinis įvykis. Manau, kad visoms komisijoms puikiai pavyko susitvarkyti su darbu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Laura Matjošaitytė.

VRK duomenimis, daugiausia – 50 – mandatų Seime iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32, Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija – po 13, Laisvės partija – 11 mandatų, Darbo partija – dešimt, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovai – po tris, partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partijos atstovai – po vieną.

Į Seimą išrinkti keturi save išsikėlę kandidatai.

„Taip buvo išrinktas 141 Seimo narys“, – sakė VRK pirmininkė.

Anot jos, naujos kadencijos parlamente vyriausi Seimo nariai bus Antanas Vinkus, Kęstutis Glaveckas ir Eugenijus Jovaiša.

Rinkimai COVID-19 pandemijos metu vyksta ne kiekvienais metais, tai yra neeilinis įvykis.

„Pirmą posėdį, kaip įstatymas ir numato, turėtų vesti vyriausias pagal amžių Seimo narys, tai turėtų būti Antanas Vinkus“, – teigė L. Matjošaitytė.

Pirmadienį visi rinkėjų balsai turėtų būti perskaičiuoti Utenos apygardoje. Čia Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir konservatorių atstovas Edmundas Pupinis gavo vienodai – po 7075 – balsus.

„Šiandien apygardos rinkimų komisija renkasi 16 val. į balsų perskaičiavimą, perskaičiuos visų apylinkių balsus. Informuoti atstovai, dalyvaus ir stebėtojai. Tikimės, kad po kelių valandų perskaičiavimo aiškumas bus“, – teigė VRK pirmininkė.

Seimo rinkimų įstatyme nurodoma, kad abiem kandidatams po perskaičiavimo surinkus vienodą balsų skaičių, nugalėtoju tampa kandidatas, surinkęs daugiau balsų per pirmąjį turą. Šiuo atveju tai būtų E. Pupinis.

„Komisijos duomenimis, dar Lietuvoje yra kitoje apygardoje septyni išankstinio balsavimo vokai, kurie yra pasiklydę. Jie turėtų būti priskaičiuoti ir atkeliauti į šitą apygardą. Rinkimų rezultatai gali šioje apygardoje vienaip ar kitaip pasikeisti“, – sakė L. Matjošaitytė.

Pirminiais duomenimis, trys į naują parlamentą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų.

Konservatorius Emanuelis Zingeris ir Kęstutis Glaveckas parlamente dirba nuo 1990-ųjų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, su vienos kadencijos pertrauka.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė į Seimą renkama nuo 1992-ųjų, ji dirbo visose Seimo kadencijose, tik į dabartinį parlamentą pateko ne nuo kadencijos pradžios 2016 metais, o pernai, kai mandatų atsisakė į Europos Parlamentą išrinkti konservatoriai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius.

Penki politikai Seime dirbs septintą kadenciją: tai konservatoriai Audronius Ažubalis, Jurgis Razma, socialdemokratas Algirdas Sysas, šiuo metu nepartiniai Algirdas Butkevičius ir Petras Gražulis.

Į naują parlamentą išrinktas ir vienas meras – Radviliškio rajono vadovas Antanas Čepononis.

Pasak L. Matjošaitytės, VRK patvirtinusi galutinius Seimo rinkimų rezultatus, skelbs naujus rinkimus. Jie turi įvykti per šešis mėnesius.

„Tikėtina, kad kitų metų kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje vyks mero rinkimai vienoje iš savivaldybių“, – teigė ji.

Tvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus VRK numato šeštadienį.

Rezultatai

„Mes gavom informaciją iš apygardos, kad vienos apylinkės pirmininkė yra serganti, ji turėjo kontaktą su praktiškai visais komisijos nariais,  nariai izoliacijoje, keturiems nariams saviizoliacija baigiasi 24 dieną“, – BNS sakė VRK pirmininkė.

„Panašu, kad jie galės tęsti darbą, ir turi dar vieną kandidatą iš administracijos direktoriaus, ir susikomplektuos pilnos sudėties komisija ir galės darbas vykti“, – teigė L. Matjošaitytė.

Pasak jos, jei daugiau komisijos narių turės izoliuotis, ji būtų papildyta po vieną narį iš aplinkinių komisijų, taip pat rezervo, „kad nebūtų paralyžiuotas komisijos darbas antrame ture“.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras trečiadienį pranešė, kad naujas koronaviruso protrūkis užfiksuotas Plungės rajone esančiuose Šateikiuose, kur užsikrėtė trys rinkimų komisijos nariai.

Seimo rinkimų antrasis turas vyks sekmadienį.

Spaudos konferencijoje, surengtoje užsidarius rinkimų apylinkėms, VRK pirmininkė sakė, kad VRK gavo pranešimų dėl komisijų narių elgesio, kad komisijų nariai galimai  agitavo, nedezinfekavo rankų po kiekvieno dokumento paėmimo, nereikalavo nusiimti veido kaukių.

„Veido kaukes reikia nusiimti  tik tuomet,  kai komisijos nariams kyla abejonių dėl asmens tapatybės“, – priminė L. Matjošaitytė.

Jos teigimu, taip pat gauta pranešimų, buvo nemažai paklausimų ir pasipiktinimų dėl to, kad Seimo rinkimų metu negalima balsuoti kitoje apygardoje.

„Seimo rinkimų metu balsuoja rinkėjai tik savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje“, – sakė VRK pirmininkė. 

Anot jos, VRK  per šias kelias dienas gavo apie 90 pranešimų apie rinkimų agitacijos galimus pažeidimus, bet didžioji dalis nepasitvirtino, tik apie 10-12 pranešimų  yra  pasitvirtinę.

L. Matjošaitytės teigimu, daugiausiai pranešimų buvo dėl įrašų socialiniuose tinkluose, buvo pavieniai atvejai dėl trumpųjų žinučių siuntimų, reklamos ant transporto priemonių.

VRK taip pat teko spręsti problemas dėl asmenų, esančių saviizoliacijoje, kurie  buvo pateikę prašymus balsuoti  namuose.

„Kiekvienas atvejis yra analizuojamas. Noriu informuoti, kad VRK dėl kiekvieno atvejo prašys raštiško paaiškinimo rinkimų komisijų, kurie organizavo atinkamai balsavimą namuose. Informacija yra tokia, kad dalies rinkėjų nerado namuose, dalis neatidarė durų, buvo rakinamos laiptinės“, – sakė VRK pirmininkė.

Ji pateikė  atvejį, kai asmuo, grįžęs iš užsienio, izoliavosi  viešbutyje, o rinkimų  komisijos nariai nuvyko į viešbutį ir tuo metu asmens nerado. „O rinkėjas tuo metu, pasirodo, buvo sporto klube. (….) Turime vieną atvejį, kai asmuo buvo savizioliacijoje, tačiau  balsavo rinkimų apylinkėje. Vėlgi klausimas, kaip tai įvyko? Kartais asmenys nurodo neteisingus savo kontaktus ir su jais neįmanoma susisiekti“, – sakė L. Matjošaitytė.

Ji nurodė atvejį, kai anūkė parašė skundą, kad garbaus amžiaus jos senelė negalėjo balsuoti. „Patikrinome tą informaciją ir nustatėme, kad du kartus nebuvo įleisti komisijos nariai, nes bijojo senelė įsileisti rinkimų komisijos narius. Tokiu atveju anūkė, nežinodama tos informacijos, parašė skundą ir norėjo atitinkamai už senelę balsuoti, bet tokia galimybė įstatyme nėra numatyta, kadangi asmuo yra veiksnus', – sakė VRK pirmininkė.

Sekmadienį Lietuva rinko naujos sudėties Seimą. Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 procentai.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.

Skirta per 1 mln. medicininių veido kaukių, po 9,7 tūkst. respiratorių, apsauginių kombinezonų ir apsauginių akinių, taip pat beveik 10,5 tūkst. apsauginių chalatų, beveik 70 tūkst. vienkartinių pirštinių, 13 tūkst. porų avalynės apdangalų, 10,2 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio bei beveik 3 tūkst. 250 ml talpos dezinfekcinio skysčio buteliukų.

Dalis šių priemonių jau yra panaudota išankstinio balsavimo dienomis bei organizuojant balsavimą sveikatos, socialinės globos įstaigose, laisvės atėmimo vietose, lankantis pas rinkėjus namuose bei pas esančius saviizoliacijoje. Kita dalis bus naudojama pagrindinę rinkimų dieną sekmadienį.

„Suprantame, koks didelis iššūkis rinkimų komisijų nariams tenka organizuojant balsavimą Covid19 pandemijos kontekste, todėl darome viską, kad tiek jie, tiek ir rinkėjai būtų maksimaliai apsaugoti nuo Covid19 plitimo grėsmės, – pranešime cituojama VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pasak jos, šiuo metu visoms rinkimų komisijoms iš valstybės rezervo skirtų asmens apsaugos priemonių pakanka.

Jau kitą savaitę, pradėjus pasirengimą antrajam rinkimų turui, nepanaudoti asmens apsaugos priemonių kiekiai bus atsakingai peržiūrėti ir, jeigu bus poreikis, bus dar kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl papildomo asmens apsaugos priemonių poreikio rinkimų komisijų nariams užtikrinimo.

Rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį.

Pagrindinę rinkimų dieną – spalio 11-ąją rinkėjai gali balsuoti savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje. Rinkimų apylinkės darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro.

„Šeštadienį pirmą nakties įsigalioja agitacijos draudimas ir galioja iki sekmadienio 20 val. vakaro, agitacijos draudimo nebelieka užsidarius apylinkėms“, – BNS sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.

Visiems galioja agitacijos draudimas – ir kandidatams, politinės kampanijos dalyviams, taip pat ir rinkėjams.

Pasak VRK vadovės, agitacijos draudimo metu negalima skelbti naujų agitacinių įrašų socialiniuose tinkluose, keisti profilio nuotraukų į agitacinio pobūdžio, taip pat ir dalintis senais įrašais. Iki draudimo paskelbtų įrašų, straipsnių šalinti nereikia.

„Visiems galioja agitacijos draudimas – ir kandidatams, politinės kampanijos dalyviams, taip pat ir rinkėjams, todėl tikrai reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai tylos laikotarpis, kai nereikėtų vykdyti agitacijos“, – sakė L. Matjošaitytė.

Rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas šiuo laikotarpiu asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, komisijų nariams, stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų.

Bauda žiniasklaidai už neleistiną agitaciją draudimo laikotarpiu užtraukia baudą nuo 2700 iki 6 tūkst. eurų.