Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (CŠTĮ) šiuo metu per biokuro biržą įsigijo tik 27 proc. šildymo sezonui teoriškai reikalingo biokuro kiekio. Pasak specialistų, toks šilumą tiekiančių įmonių elgesys staiga atšalus gali išprovokuoti biokuro kainų šuolį.

Nors praėjusį antradienį, rugsėjo 8 d., įvyko pagal apyvartą rekordinis biokuro biržos aukcionas, kurio metu sudaryta sutarčių už 1,7 mln. eurų, pasak „Baltpool“ generalinės direktorės Lauros Žalaitės, didžioji dalis biokuro nupirkta pagal savaitės trukmės sandorius ir skirta dar rugsėjui.

„Aukciono metu sudaryti 53 sandoriai, net 43 iš jų yra savaitės trukmės, pagal kuriuos biokuras bus pristatytas ir, greičiausiai, suvartotas dar šį mėnesį. Tokį aktyvumą, manome, paskatino atvėsę orai. Tačiau ateinančiam šildymo sezonui šilumos tiekėjai dar neskuba ruoštis“, - sako L. Žalaitė.

Praėjusį šildymo sezoną (spalį – balandį) buvo sunaudota apie 238 tūkst. tne (tonos naftos ekvivalento) biokuro. Darant prielaidą, kad biokuro suvartojimas šiais metais reikšmingai nekis, šiuo metu per biokuro biržą įsigyta 27 proc. šildymo sezonui reikalingų biokuro atsargų (65 tūkst.tne).

Biržos specialistų teoriniai skaičiavimai rodo, kad iš visų biržoje registruotų 33 CŠT įmonių tik 5 sudarė sutartis, pagal kurias tiekiamas biokuras turėtų patenkinti 50-100 proc. jų poreikio. Dar 12 įmonių biokuru apsirūpino iki 50 proc. reikiamo kiekio, o likusios bendrovės biokuro per biržą dar nepirko.

Remiantis Lietuvoje nustatyta tvarka, CŠT įmonės per biokuro biržą arba ne brangiau nei vidutinė biržos kaina šiemet turi įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. biokuro, o nuo kitų metų ši sąlyga galios visam įsigyjamam biokurui.

„Sunku pasakyti, kodėl šilumos tiekėjai taip neskuba pasinaudoti tikrai žemomis biokuro kainomis. Gali būti, kad tikisi, jog išliks pastaruoju metu gana ryški tendencija, kai trumpalaikėmis sutartimis biokuras perkamas pigiau, nei ilgesniems periodams sudaromomis sutartimis. Tačiau, staiga pasikeitus oro sąlygoms gali susidaryti biokuro deficitas ir kainos smarkiai išaugs“, - sako L. Žalaitė.

Š. m. liepą ir rugpjūtį šilumos tiekėjams pristatyto per „Baltpool“ biokuro biržą pirkto biokuro vidutinė kaina buvo 113 EUR/tne, 2014 metų tą patį mėnesį ji siekė net 155 EUR/tne.

Iki šildymo sezono likus kelioms savaitėms, pinga biokuras ir daugėja sandorių biokuro biržoje. Specialistai prognozuoja, kad šią žiemą, lyginant su praėjusia, biokuro kaina vidutiniškai bus apie 30 litų mažesnė ir sieks apie 650 litų už toną naftos ekvivalento.

Didžioji dalis biokuro pagaminama privačių bendrovių ir parduodama pagal sutartis šilumos ir elektros gamintojams.

Nuo šių metų šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro privalo nupirkti biržoje. Jos vadovė pastebi, kad šiemet biokuro parduota už 16 mln. litų. Tai –  4 kartus daugiau nei pernai. Sandorių itin padaugėjo nuo liepos.

„Jei biržoje liepą  kaina buvo 528 litų už toną naftos ekvivalento, tai Kainų komisijos fiksuota kaina, kuri mokama rinkoje, – 101 litų mažesnė. Panaši situacija buvo ir rugpjūtį bei rugsėjo mėnesį“, – teigia biokuro biržos operatorės „Baltpool“ vadovė Laura Žalaitė.

Esą mažesnes kainas lėmė ne tik sezoniškumas, pavasarį šio kuro biržoje pradėjo siūlyti miškų urėdijos.

„Miškų urėdijų pateiktos kainos skiedrai yra ženkliai mažesnės nei dabar esančios vidutinės rinkos kainos  prekyboje. Kai prasidės šildymo sezonas, miškų urėdijų kainos bus 10–20 proc. mažesnės nei rinkos kaina“, – pastebi generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Dabar biržoje – 130 dalyvių, iš jų beveik šimtas  – biokuro pardavėjai. Pasak specialistų, kuo didesnė pasiūla, tuo galima tikėtis mažesnių kainų.

„Birža –biokuro  žaliavos pasiūlos plėtros mechanizmas. Šiuo metu miškų savininkai dar nėra aktyvūs biokuro žaliavos tiekime, gamyboje, pasiūloje“, – sako UAB „Timbex“ vykdantysis direktorius Robertas Ašmonas.

Prasidėjus šildymo sezonui, biokuras brangsta, tačiau, pasak biržos atstovės, padidėjus pasiūlai, šią žiemą, lyginant su praėjusia, jo kaina vidutiniškai bus apie 30 litų mažesnė ir sieks apie 650 litų už toną naftos ekvivalento.

Ar tai pajus vartotojai, nežinia. Skaičiuojama kad iki 60 proc. šilumos kainos sudaro biokuro kaina.

Užsibrėžus naudoti kuo daugiau biokuro, kad atpigtų šildymas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas susirūpino, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos gana didelės. O kai kuriuose rajonuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi net trečdaliu. Pagal Energijos išteklių įstatymą nuo šių metų šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro privalo nupirkti biokuro biržoje, bet kol kas centralizuotą šilumą tiekiančios įmonės energijos biržoje „Baltpool“ įsigijo mažiau nei 1 procentą šio kuro. Be to, ir kainos biržoje nesumažėjo, kaip tikėtasi.

Biokurą gamina privačios bendrovės, perkančios malkinę medieną ir miško kirtimų atliekas iš urėdijų bei miškų savininkų. Didžiąją dalį šio kuro tiekėjai parduoda pagal sutartis šilumos ir elektros gamintojams.

Tačiau kai kurie jų biokurą perka ketvirtadaliu ar net trečdaliu brangiau nei kaimynai iš gretimų rajonų. Pasak Seimo komiteto vadovo, krinta į akis, kad dažniausiai brangiai mokama didžiosioms įmonėms, kaip „Bionovus“, kuri užima per 40 procentų šios rinkos.

„Kai yra 3 pagrindiniai tiekėjai, jiems nesunku susitarti ir jie nustato kainas. Tai jie įrėmina visas savivaldybes, pakelia kainas. Klausiau, kiek uždirba tos įmonės, niekas neatsakė“, – aiškina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Sumažinti biokuro kainas ir pažaboti monopolistus tikėtasi 2012-jų rudenį įsteigus biokuro biržą. Tačiau prekyba beveik nevyko, tik pernai rugpjūtį, pradėjus rengti aukcionus ilgalaikiams sandoriams, ji kiek pagyvėjo.

Nuo šių metų šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro privalo nupirkti biržoje, bet kol kas jos įsigijo mažiau nei 1 procentą šio kuro. Be to, ir kainos biržoje nesumažėjo, kaip tikėtasi, vidutiniškai mokama per 700 litų už toną naftos ekvivalento.

„Kainų kilimui turėtų užkirsti kelią įsibėgėjusi biokuro birža. Mūsų tiksla – įtraukti kuo daugiau tiekėjų, tada ir konkurencija  bus didesnė, ir kainos kris“, – teigia Lietuvos biokuro biržos operatorės „Baltpool“ vadovė Laura Žalaitė.

Tačiau dalis įmonių sako, kad jos gali pigiau nusipirkti biokuro be biržos.

„50–60 proc. šilumos kainos sudaro biokuro kaina. Tai jei birža pajėgs suvaldyti, tada biokuro kaina bus žema. Tai gal ir vartotojui bus gerai“, – sako įmonės „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis.

Dar vienas būdas padidinti konkurenciją – nuo šių metų nurodyta urėdijoms iš miško kirtimų atliekų gaminti skiedras ir jas parduoti biržoje.

„Dabar rinkoje vidutinė kaina yra už naftos ekvivalentą 700–720 litų, tai mūsų kaina 650–660 litų, tačiau ne visuose regionuose mes būsim konkurencingi“, – tvirtina generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Šiemet urėdijos ketina pateikti biržai kelis procentus viso biokuro. Dabar biržoje prekiaujantys verslininkai sako, kad kainos sumažėtų, jei urėdijos pateiktų didelį biokuro kiekį.

Iki šiol Kainų komisija tvirtina vidutinę biokuro kainą, pagal ją skaičiuojama šilumos kaina. Pasak Aplinkos komiteto vadovo, realiai biokuro, taip pat ir šilumos kainas galėtų sumažinti griežtesnis jų reguliavimas, kaip sakoma – nuo rąsto iki katilinės.                           

Tačiau kol kas iš biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė nei kūrenant dujas.

Daugėja įtarimų, kad didžiosios šilumos gamybos įmonės manipuliuoja biokuro kainomis, siekdamos paslėpti tikrąjį reguliuojamos veiklos pelną, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Dienraščio turimo Lietuvos biokuro kainų visuose Lietuvos regionuose sąvado duomenimis, "Litesko" šilumos tiekimo grupės įmonės ir "Vilniaus energija" biokurą iš tiekėjų pirko mokėdamos brangiau nei 800 litų už toną naftos ekvivalento (tne).

Mažiau nei 800 litų už tne mokėjo vienintelis "Litesko" filialas Druskininkuose. Biokuro biržos "Baltpool" vadovė Laura Žalaitė šiuos duomenis komentuoti atsisakė.

Jeigu rinkos dalyviai manipuliuos biokuro kainomis, Kainų komisija nepripažins dalies pirkimo sąnaudų ir, jas apskaičiuodama, remsis vidutinėmis svertinėmis biokuro kainomis, teigė energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė. Kainų komisijos skaičiavimu, nuo praėjusių metų gruodžio vidutinės svertinės biokuro kainos buvo beveik 200 litų mažesnės (neviršijo 650 Lt) nei tos, už kurias "Litesko" įmonės deklaravo perkančios biokurą iš tiekėjų.

Energijos išteklių birža "Baltpool" šiemet įjungė antrąją pavarą - juda greitėdama, tačiau dalis nusvilusių biokuro pardavėjų jau svarsto galimybę atsisakyti verslo, jai tapus privaloma rinkos dalimi, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Vieną kartą pabandėme prekiauti biržoje ir daugiau tikrai negrįšime. Patyrėme vien nuostolių. Neturiu nieko prieš "Baltpool", gal kitiems ten gerai, bet mes patyrėme nuostolių būtent dėl prekybos anonimiškumo ir, matyt, pirkėjo nesąžiningumo", - teigė biokuru prekiaujančios Kauno "Grastos" vadovas Kazys Algimantas Stasiūnas.

Anot jo, įmonė, sudariusi sandorį, tik nuvežusi prekę sužinojo, kad jos produkcija pirkėjui nelabai tinka, tinka. Be to, pasak jo, neteisingai buvo įvertintas sandorio pelningumas, dėl ko įmonė iš viso patyrė 15 tūkst. litų nuostolių.

"Baltpool" vadovė Laura Žalaitė teigė, kad nesutarimų biržoje pasitaiko, todėl tiekėjas gali reikalauti, kad būtų paimtas biokuro mėginys, kuris būtų tiriamas kilus ginčui: "Biokuro kokybės reikalavimus nustatėme atsižvelgdami į katilinių kokybės reikalavimus. Jei pristatomas kuras jų neatitinka, kyla grėsmė sugadinti įrenginius. Todėl ir yra numatytos griežtos baudos už reikalavimų nevykdymą".