Nuomonių imitacija

Daugiabučių namų valdymo įstatymo projektas toliau klampina jo iniciatorius – Seimo narį L.Stacevičių ir aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Bendrijų pirmininkai tikina, kad įstatymo autoriai visuomenės nuomonės nelinkę klausytis, o dabar patyliukais rengiamos projekto pataisos.

Pernai rudenį, apeidami būtinąsias procedūras, šie parlamentarai bandė Seime įregistruoti naują Daugiabučių namų valdymo įstatymą. Tik po to, kai Seimo Antikorupcijos komisija surašė 96 pastabas ir visuomenė pamatė šio projekto turinį bei viešai jį sukritikavo, šių Seimo narių entuziazmas lyg ir prigeso, tačiau atrodo, kad trumpam. Negana to, visuomenininkams kilo pagrįstų įtarimų, kad pakoreguotą įstatymą bėl bus bandoma prastumti slapta.

Būna prirašyta daug atstovų, kad jie esą pritarė, ir taip klaidingai sudaromas įspūdis, kad viskas yra gerai.

Per radiją ėmėsi girdėtis L.Stacevičiaus kalbos, kad rengiamas kitas įstatymo projekto variantas. Keista, kad, paskelbęs apie antrąjį įstatymo variantą, L.Stacevičius jo detales laiko paslaptyje. Iki šiol nė vienas darbo grupės narys jo nėra matęs. Kadangi pirmą kartą į visuomenės pastabas nebuvo atsižvelgta, baiminamasi, kad vėliau bus imituota, neva visi buvo supažindinti ir pritarė projektui.

"Girdėjau kalbas, kad ruošiamas antras įstatymo variantas, bet tos žinios buvo neoficialios. Seimo narys pats apie tai mums nepasakojo. Toks įstatymas turėtų būti svarstomas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, o dabar su visuomene realiai nebuvo tartasi", – stebėjosi vienos bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis.

"Yra politikų, kurie nesusigaudo įstatymo dokumentuose ir balsuoja techniškai už įstatymą. Kiti – rengia įstatymą, imituoja visuomenės nuomonę, nors susirinkimuose jos niekas nepaisė. Tada formaliai parašo, kad buvo susitikimai, kad neva dauguma pritarė, ir tada toks procesas laikomas neva suderintu su visuomene. Toliau projektas keliauja į Seimą, kur būna prirašyta daug atstovų, kad jie esą pritarė ir taip klaidingai sudaromas įspūdis, kad  viskas yra gerai", – kaip galima apgauti kitus Seimo narius, pastebėjo Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjas ir signataras Vytautas Budnikas.

Darbo grupėse nesirodė

Šiaulių daugiabučių namų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė taip pat girdėjo kalbų, kad rengiamas dar vienas minėto įstatymo projektas, tačiau ji įtaria, kad greičiausiai bus norima į Seimą prastumti pirmąjį įstatymo projektą su tam tikromis korekcijomis.

Priėmus naująjį įstatymą, daugiabučių bendrijų veikla gali būti paralyžiuota.

"Mes darbo grupėje reikalavome, kad būtų svarstomos senojo įstatymo pataisos. Naujasis projektas realiai nebuvo normaliai pristatytas. Manau, kad ir dabar bus tas pats įstatymas, tik gal kur nors truputį padailintas. Kol kas mes to varianto nematėme, nediskutavome, todėl šiais Seimo sukčiais nebetikime. Kaip buvo stumiama buldozeriu, taip bus daroma ir toliau", – rėžė V.Remeikienė.

Beje, sudaryta darbo grupė, kurioje savo nuomonę turėjo pareikšti daugiabučių namų atstovai, bendrijų pirmininkai, vartotojų teisių gynėjai ir administratoriai, jau pirmojo susirinkimo metu tapo farsu. Nors visuomenės atstovai teikė savo pasiūlymus, visi jie buvo blokuoti, nes trys Aplinkos ministerijos valdininkai nusistatė sau veto teisę. Jokiose darbo grupės diskusijose pats L.Stacevičius nepasirodė. Nors viešai jis iki šiol kalba apie naujo įstatymo būtinybę, jo veiksmai ir žodžiai kardinaliai skiriasi, todėl pirmininkams ir dabar kyla realių baimių, kad ir pataisytas projektas visuomenės teismui taip ir nebus pateiktas.

Visuomenininkams užkliuvo ir tai, kad šios kadencijos metu L.Stacevičius į Seimo tribūną beveik nelipo. Jis yra tarp mažiausiai Seime kalbėjusių parlamentarų, tačiau uoliai šluoja parlametines lėšas. Pernai jis išleido beveik viską iki paskutinio cento – 11 955 eurus. Vien tik už transporto priemonės eksploatavimą, techninę priežiūrą ir remontą Seimo narys iš biudžeto panaudojo 4 tūkst. eurų, o štai už abejotinos vertės suvenyrus nepagailėjo beveik 3,8 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Mažai kalbų Seime, daug kalbų dėl Daugiabučių namų valdymo įstatymo. Būtent tai neprideda pasitikėjimo politiku.

Žalingas įstatymas

Tiek bendrijų pirmininkai, tiek žmogaus teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad dabar ministerijos koridoriuose sklandantis Daugiabučių namų valdymo įstatymo projektas yra žalingas. Jei toks teisės aktas būtų priimtas, gyventojai taptų tarsi įkaitais.

"Mes garsiai sakėme, kad tai korupcinis siūlymas ir kažkas yra suinteresuotas, jog toks įstatymas būtų priimtas. Pagal tą projektą, į bendrijos veiklą gali kištis bet kas, nebūtinai jos narys", – pastebėjo V.Budnikas.

V.Budnikas pastebi, kad kai kurie įstatymus rengiantyas politikai imituota, jog esą atsiklausė visuomenės nuomonės, nors iš tiesų jos visai nepaisė.

Bendrijų pirmininkai ne kartą buvo pasisakę, kad toks įstatymas sukurtų chaosą, nes buvo numatyta, jog namo remonto darbams turi pritarti absoliučiai visi gyventojai. Kitu atveju darbai negali vykti arba juos turėtų iš savo kišenės apmokėti bendrijos pirmininkas.

"Tai korumpuotas įstatymas ir nemanau, kad jis bus pakeistas taip, jog būtų galima dirbti. Negalima duoti teisę savivaldybėms kištis į privačių namų reikalus. Įstatyme nurodyta, kad savivaldybei turime pateikti duomenis apie bendrijos narius, namo gyventojus, kurie būtų surašyti Registrų centro pažymoje, bet juk tai asmens duomenys ir gyventojai nenori, kad jie būtų kažkur prie savivaldybės priimamojo langelio. Negana to, pagal įstatymą, turėsime kitiems atskleisti, kiek esame sukaupę lėšų, įvykdytas sutartis ir pan. Pagal tokį L.Stacevičiaus įstatymo projektą būtų galima tiesiogiai kištis į namo valdymą", – ydingus norimo prastumti įstatymo aspektus vardijo V.Remeikienė.

Vengia visuomenės?

L.Stacevičius "Kauno dieną" tikino, kad dar vienas įstatymo projektas nėra rengiamas, o siekiama pataisyti pirmąjį projektą, atsižvelgiant į išsakytas pastabas. Tačiau jis negalėjo įvardyti, kada tai bus pristatyta visuomenei. Negana to, politikas net neslėpė, kad greičiausiai pirmiausia projektas bus pristatytas Seime, o tik po to išklausyta visuomenės nuomonės.

"Mes atsižvelgėme į, manau, visas Antikorupcijos komisijos pastabas, kurios buvo pateiktos. Tik klausimas, kaip, skaitant dokumentą, jos bus vėl interpretuojamos. Atsižvelgėme ir į dalį bendrijų pirmininkų bei gyventojų logiškas pastabas. Iki šiol sklandė klausimas, kad neliks bendrijų tarybų, tai dabar sakome, kad jos liks. Taip pat bus ne ketvirtinės ataskaitos, kaip siūlyta anksčiau, o kartą per metus. Pirmame variante buvo įrašyta, kad jei gyventojai nesutinka dėl atliktų darbų, pirmininkas turės už juos pats sumokėti. Tai ir šio punkto nelieka. Sutinkame, kad kartais tai gal per griežta priemonė", – bandė aiškinti L.Stacevičius.

Perklausus, kada bus galima pamatyti pataisytą projektą, politikas ėmė išsisukinėti. Jis svarstė, kad galbūt visuomenei bus pristatyta, kai prasidės pavasario Seimo sesija.

"Reikia suprasti, kad įstatymą priima ne du Seimo nariai. Kokį projektą pateikiame, galutiniame variante jis gali būti visai kitoks, nes savo nuomonę išsakys įvairūs komitetai. Man gaila, kad mes neiname į diskusiją. Gyventojai nori pokyčių. Gal mes kažkur neteisūs, bet tada pateikime įstatymą ir jį tada keiskime", – sakė politikas, kurį bendrijų pirmininkai kaltina vengiant bet kokių viešų diskusijų.

Seimo narys tikino, kad darbo grupės posėdžiuose nusprendė nedalyvauti, nes esą kilo labai daug interpretacijų, kad ministerija politikui ruošia įstatymą.

Prarado savitvardą

Negana to, bendrijų pirmininkai neslepia, kad būta audringų susitikimų su L.Stacevičiumi, o per vieną jų Vilniuje politikas nesugebėjo susivaldyti. "Prašau pagarbos, žmogau, tu rėkiantis, aš esu Seimo narys, aš galiu teikti, ką noriu", – 15 min. portalas skelbė, kaip susirinkusiesiems rėžė Seimo narys.

Daugiabučių valdymą reglamentuojančio įstatymo projektą dar spalio 16 d. Seime registravo parlamentarai "valstiečiai" Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Tačiau kuluaruose kalbama, kad labiausiai prie įstatymo projekto prisidėjo Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas ir keletas jo kolegų.

Aplinkos ministerijos klerkų rengtą prieštaringai vertinamą įstatymo projektą bandyta prastumti, išvengiant derinimo su įvairiomis institucijomis. Prie to prisidėjo ir pats ministras K.Mažeika.

Kyla įtarimų, kad tokiu būdu šį projektą Aplinkos ministerijos specialistai siekia prastumti ne savo, o tautos išrinktųjų rankomis.

Pradėjus domėtis, kaip buvo rengiamas daugiabučių namų valdymo įstatymo projektas, ėmė aiškėti, kad Seimo narys jį pateikė apeidamas būtinas procedūras. Pagal įprastinę praktiką, ministerijos parengtas įstatymo projektas pirmiausia turėtų būti pasiekti Vyriausybę ir jau pastaroji jį teiktų arba ne Seimui. Tačiau šis kelias yra gerokai ilgesnis, nes Vyriausybės nutarimu, Seimui teikiami įstatymų projektai turi būti derinami su daugeliu valstybės institucijų ir visuomenės grupių. Nors toks procesas trunka ilgiau, tačiau Seimą pasiekia geresnės kokybės įstatymo projektai.

Sukėlė chaosą

Dėl itin didelės skubos pateikti šį įstatymo projektą,  apeinant galiojančias procedūras, Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Mat paaiškėjo, kad keli Aplinkos ministerijos tarnautojai galimai neteisėtai darbo metu rengė projekto nuostatas ir teikė jas Seimo nariui L.Stacevičiui.

"Ne kartą kritiškai pasisakiau dėl to chaoso, kuris atsiranda, kai pusiau parengtą ministerijos projektą pasičiumpa koks Seimo narys ir registruoja savo vardu. Tas projektas prastai atrodo ir teisiškai. Nebūna reikalingų išvadų, kurios atsiranda, kai praeinamos Vyriausybės numatytos procedūros. Ministerijų specialistai neturėtų būti Seimo narių aptarnautojai. Ir šį projektą rengė Aplinkos ministerijos specialistai, bet statistikoje matysis, kad tai esą Seimo nario L.Stacevičius įdirbis. Tai tikrai nėra normalu. Tikiuosi, kad bent jau skubotai šis projektas nebus svarstomas, nes girdėti kritiškų balsų dėl jo turinio", – kritikos negailėjo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.

J.Razma pastebi, kad ministerijų specialistai neturėtų būti Seimo narių aptarnautojai.

Įstatymo problemų lavina

L.Stacevičiaus brukamas daugiabučių namų valdymo įstatymas piktina ne tik politikus, bet ir daugiabučių namų savininkus.  Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė viešai nuogąstavo, kad įstatyme yra nemažai nuostatų, kurių įgyvendinimas – fiziškai neįmanomas.

Jos teigimu, jei įstatymas bus priimtas, niekas iš viso nenorės steigti bendrijų, o dėl biurokratinių procedūrų jų valdymas taptų sudėtingas, lėtas ir brangus.

"Jei kažkoks stovas supuvo ir reikia jį keisti, dabar gali tai padaryti už tūkstantį. Įsigaliojus naujam įstatymui, reikėtų paslaugas pirkti per CPO (Centrinė perkančioji organizacija – red.past.). Tam reikia parengti dokumentus, automatiškai viskas brangsta, o dar už tokią kainą niekas ten vienkartinio darbo nepirks.

Negana to, reikėtų, kad darbams pritartų absoliučiai visi namo gyventojai. Jei bent vienas nesutiktų, pirmininkui tektų mokėti iš savo kišenės. Nebus pirmininkų, kurie norės už viską mokėti patys", – "Kauno dienai" piktinosi V.Remeikienė.

Be to, įstatymo projekte numatyta, kad pakaktų vos keleto skundų ir savivaldybės galėtų bausti bei nušalinti nuo darbo administratorius, bendrijų pirmininkus. Tai, anot V.Remeikienės, jau visiška nesąmonė ir absurdas.

"Šis įstatymas yra labai ydingas. Jį kūrė žmonės, kurie absoliučiai nieko nesupranta apie daugiabučių valdymą. Niekada nebus tvarkos, jei bus anarchija. Šis įstatymas yra tokia nesąmonė, kad net nežinau, kaip ją pavadinti. Tik dabar bus sudaromos darbo grupės, kurios turėtų analizuoti įstatymo projektą.  Bet nuo to reikėjo pradėti, o ne buldozeriu stumti įstatymą. Pagal naujojo įstatymo projektą mes jaučiamės ne savo namų šeimininkais, o įkaitais", – tęsė Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė.

939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovas Juozas Pukanasis rėžė, kad priėmus naują įstatymą visi pirmininkai padės pareiškimus, privatūs administratoriai atsisakys dirbti, o daugiabučių priežiūrą ištiks krachas. Jis neatmeta ir blogiausio scenarijaus – neprižiūrimi daugiabučiai paprasčiausiai ims griūti.

"Jei sugestų koks boileris, pagal naują tvarką kol viską surastum ir atliktum procedūras, namas užšaltų. Be to, jei koks pirmo aukšto gyventojas nesutiks mokėti už stogo remontą, reikės mokėti pirmininkui. Tai joks pirmininkas nenorės atlikti jokių darbų, nes reikės jam pačiam už viską mokėti. Namai bus visai nugyventi", – kolegei antrino J.Pukanasis.

Kam tai naudinga?

Lietuvos Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad įstatymo rengėjai skrajoja padebesiais ir nieko nenutuokia apie sudėtingą daugiabučių namų priežiūrą. Kita vertus, anot J.Antanaičio, tai nelabai stebina, nes įstatymo autoriumi prisistatantis L.Stacevičius pagal išsilavinimą yra veterinaras.

J.Antanaičiui taip pat kelia įtarimų ir skubotas L.Stacevičiaus noras ne pagal galiojančias procedūras prastumti naują įstatymą. Toks skubėjimas, anot jo, kelia pagrįstų įtarimų ir klausimų – kieno interesams atstovauja įstatymo rengėjai?

"Aplinkos ministerija – pagrindinė institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą teritorijų planavimo, statybos, gyventojų aprūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų srityse. Ji turėtų teikti pasiūlymus Vyriausybei, o ne Seimo nariui, kaip yra šiuo atveju. Kadangi viso šito nėra, kyla klausimas, kam visa tai naudinga", – retoriškai klausė J.Antanaitis.

Šis įstatymas yra labai ydingas. Jį kūrė žmonės, kurie absoliučiai nieko nesupranta apie daugiabučių valdymą.

Pinigai už tylėjimą

Pats L.Stacevičius viename paskutinių susitikimų su bendrijų pirmininkais ir vartotojų teisių gynėjais gynėsi, kad tikrai nesistengia buldozeriu stumti įstatymo. Tokia politiko pozicija salėje sukėlė šurmulį ir juoko bangą. Tiesa, L.Stacevičius publikai skolingas neliko. "Aš esu Seimo narys, aš galiu teikti, ką noriu", – atrėžė susirinkusiems politikas.

Įdomu tai, kad politikos naujokas L.Stacevičius ilgą laiką nuo kadencijos pradžios buvo vadinamas vienu iš dviejų tyliausių Seimo narių. Mat per pirmąjį savo darbo Seime pusmetį jis nė sykio viešai nekalbėjo iš tribūnos. Tiesa, kur kas sėkmingiau jam sekėsi tvarkytis su parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis.

Per pirmus kadencijos metus L.Stacevičius išleido beveik visus parlamentinei veiklai skirtus pinigus – 9 867 eurus. Transporto priemonės eksploatavimas, techninė priežiūra, remontas politikui kainavo 2 836 eurus, dar daugiau nei 2 tūkst. eurų jis išleido suvenyrams.

Semti pinigus iš valdiško aruodo L.Stacevičius neatsisakė ir pirmąjį šių metų ketvirtį, kai per tris mėnesius kanceliarinėms ir kitoms darbo reikmėms jis išnaudojo visą tam maksimalią skiriamą sumą – 2,8 tūkst. eurų.

Komentaras

Lauras Stacevičius

Seimo narys

Jau beveik du mėnesius viskas vyksta ir esame gerokai pažengę į priekį. Jau ir Etikos komisija apsvarsčiusi, ir antikorupcinis vertinimas yra, svarstyta ir Seimo valdyboje. 2017 m. kreipiausi į Aplinkos ministeriją ir sužinojau, kad ji irgi planuoja ruošti įstatymo projektą, tad sujungėme jėgas, rengėme gal penkis susitikimus su įvairiomis grupėmis. Visas įstatymo projektas buvo planuotas teikti per ministeriją, bet Seimo kontrolieriai apskundė ministeriją, kad yra vilkinamas projektas ir jis neįtrauktas į Vyriausybės programą, todėl buvo priimtas sprendimas registruoti jį per Seimo narius, kad šis klausimas būtų sprendžiamas. Nenorėjome nuvilti gyventojų lūkesčių. Projektas nėra baigtas. Šiuo metu gautos 95 Teisės departamento pastabos, į jas bus atsižvelgta.