Taikos premijos laureatas turi būti paskelbtas spalio 6 dieną Osle, ir tai bus viena svarbiausių spalio 2–9 dienomis vyksiančios nugalėtojų paskelbimo savaitės akimirkų.

Ekspertai teigia, kad dėl jau antrus metus trunkančio karo Ukrainoje, didėjančios įtampos tarp didžiųjų valstybių ir daugybės pastaraisiais metais įvykdytų perversmų Afrikoje padėtis pasaulyje yra tikrai niūri.

Tokią padėtį atspindi ir tai, kad po piktų protestų neseniai buvo atšauktas kvietimas Rusijos ambasadoriui į gruodį Stokholme rengiamą Nobelio premijos banketą.

„Daugeliu atžvilgių būtų tikslinga, kad komitetas šiemet neįteiktų jokios premijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė švedų tarptautinių santykių profesorius Peteris Wallensteenas (Peteris Valenstinas).

„Tai būtų geras būdas pažymėti pasaulio padėties rimtumą“, – pabrėžė jis.

Pastarąjį kartą tai įvyko prieš pusę amžiaus, 1972-aisiais, Vietnamo karo metu.

Tačiau šiais laikais nesugebėjimas rasti nė vieno verto kandidato gali būti palaikytas nesėkme.

„Labai sunku pagalvoti, kad tai galėtų būti toks rezultatas, tačiau nesakysiu, kad tai neįmanoma“, – AFP teigė Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius Olavas Njolstadas (Olavas Niolstadas).

„Pasauliui tikrai reikia kažko, kas galėtų parodyti gerą kryptį. Nobelio taikos premija turi būti įteikta net šiais metais“, – mano jis.

Kandidatų sąrašas yra slaptas, tačiau žinoma, kad jame yra 351 asmuo ar organizacija.

Iranietės, Ukraina ar klimato aktyvistai?

Kai kurie Nobelio premijų stebėtojai atkreipia dėmesį į Irano moteris, protestuojančias po to, kai prieš metus mirė kurdų kilmės iranietė Mahsa Amini. Ji buvo suimta už tai, kad, kaip teigiama, pažeidė griežtą Irano moterims taikomą aprangos kodą.

Aktyvistės Masih Alinejad (Masih Alinedžad) ir Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) arba Aljansas už demokratiją ir laisvę Irane laikomi potencialiais laureatais.

Pastaraisiais metais vis labiau suvokiama, kad negalima likti eurocentrinėje perspektyvoje, turi būti daugiau lygybės, o premija turi atspindėti laikmetį.

Taip pat tarp potencialių laimėtojų minimos organizacijos, fiksuojančios karo nusikaltimus Ukrainoje, arba Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris vieną dieną gali būti paprašytas už šiuos nusikaltimus teisti.

Po karščiausios per visą istoriją vasaros ir stebimų ekstremalių orų, keliančių grėsmę žmonijai, tarp galimų laureatų paminėti ir klimato aktyvistai.

„Manau, kad klimato kaita yra tikrai geras šių metų Taikos premijos akcentas“, – AFP sakė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto vadovas Danas Smithas (Denas Smitas).

Jis paminėjo švedų aktyvistės Gretos Thunberg (Gretos Tunberg) pradėtą judėjimą „Penktadieniai už ateitį“ ir iškilų Brazilijos indėnų vadą Raoni Metuktire'ą (Raonį Metuktirą), kuris vykdo kampaniją prieš miškų kirtimą ir kovoja už čiabuvių teises.

Praėjusiais metais prestižinį apdovanojimą pasidalijo Rusijos žmogaus teisių grupė „Memorial“, Ukrainos pilietinių laisvių centras ir įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis.

„Premija turi atspindėti laikmetį“

Pirmadienį Nobelio premijų sezoną pradės premijos medicinos srityje laureato paskelbimas. Tarp galimų laimėtojų minimi mokslininkai, užsiimantys žmogaus mikrobiomo, narkolepsijos ir su vėžiu kovojančios ląstelių terapijos tyrimais.

Antradienį bus paskelbtas Fizikos premijos laureatas, o trečiadienį paaiškės, kam bus įteikta Chemijos premija. Tuo tarpu spalio 5 dieną Švedijos akademija Stokholme paskelbs savo pasirinktą Literatūros premijos laureatą.

Literatūriniuose sluoksniuose kalbama apie rusų rašytoją ir atvirą Vladimiro Putino kritikę Liudmilą Ulickają, kinų avangardinę rašytoją Can Xue (Can Siue), britų rašytoją Salmaną Rushdie (Salmaną Rušdį), Karibų Amerikos rašytoją Jamaicą Kincaid (Džamaiką Kinkeid) ir norvegų dramaturgą Joną Fosse (Joną Fosę).

Švedijos akademija dažnai atkreipia dėmesį į mažai žinomus autorius, nors praėjusiais metais ji apdovanojo prancūzų feminizmo ikoną Annie Ernaux (Ani Erno). Ji tapo vos 17-ąja moterimi, laimėjusia šią premiją nuo 1901-ųjų, kai ji buvo įteikta pirmą kartą.

Po 2018 metais nuskambėjusio „MeToo“ skandalo Akademija ėmėsi didelių reformų, žadėdama, kad literatūros premija bus globalesnė ir lyčių požiūriu lygesnė.

„Pastaraisiais metais vis labiau suvokiama, kad negalima likti eurocentrinėje perspektyvoje, turi būti daugiau lygybės, o premija turi atspindėti laikmetį“, – AFP sakė Stokholmo universiteto literatūros profesorė Carin Franzen (Karin Franzen).

Po skandalo premija apdovanotos trys moterys – A. Ernaux, JAV poetė Louise Gluck (Luiz Gliuk) ir lenkė Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk) – ir du vyrai: austras Peteris Handke (Pėteris Handkė) ir Tanzanijos prozininkas Abdulrazakas Gurnah (Abdulrazakas Gurna).

Ekonomikos premijos – vienintelės, kuri nebuvo įsteigta 1895 metais švedų išradėjo Alfredo Nobelio testamentu, – laimėtojas bus paskelbtas spalio 9 dieną.

Premijos už pasiekimus mokslo srityse taip pat buvo kritikuojamos dėl nepakankamos lyčių ir geografinės įvairovės, tačiau premijas skiriantys komitetai tvirtina, kad šią problemą sprendžia.

2019 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai bus paskelbti Kultūros ministerijoje rengiamoje spaudos konferencijoje.

Vėliau ten pat bus įteikta 2019 metų B. Savukyno premija ir trys premijos už publicistikos kūrinius.

Gruodžio pradžioje Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Į Nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka): operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, aktorė Viktorija Kuodytė, dailininkas Henrikas Čerapas, operos solistas Edgaras Montvidas, dailininkas Konstantinas Eugenijus Šatūnas, aktorius Dainius Svobonas, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.

Gruodžio 16-ąją Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija baigiamajame posėdyje iš dvylikos pretendentų atrinks šešis laureatus. Jų pavardės ir bus paskelbtos pirmadienį, 13 val., Kultūros ministerijos Baltojoje salėje vyksiančioje spaudos konferencijoje.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Tą pačią dieną, pirmadienį, Kultūros ministerijoje bus teikiama B. Savukyno premija ir premijos už publicistikos kūrinius.

B. Savukyno premija skiriama intelektualiosios eseistikos kūrinių autoriams, kultūros leidinių redaktoriams už vertingą indėlį į kultūros temų sklaidą, kultūros problemų apmąstymą periodiniuose kultūros leidiniuose per pastaruosius penkerius metus.

Kasmetinės trys premijos už publicistikos kūrinius skiriamos už reikšmingiausius ir profesionaliausiai sukurtus publicistinius kūrinius, paskelbtus visuomenės informavimo priemonėse kultūros temomis per praėjusius metus.