Austrijos sostinėje penktadienį galingosios valstybės sušvelnino skirtingumus požiūriuose į karą Sirijoje, bet lieka nesutariančios dėl prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) ateities, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabijusas).

„Mes aptarinėjome visus klausimus, net sunkiausius“, – sakė jis žurnalistams po derybų, kuriose pirmą kartą susitiko visos pagrindinės užsienio veikėjos šiame konflikte.

„Tebesama nesutariamų dalykų, bet mes pažengėme į priekį tiek, kad vėl susitiktume tokia pačia konfigūracija po dviejų savaičių“, – pažymėjo L.Fabiusas.

„Labiausiai nesutariama dėl pono Basharo al-Assado vaidmens“, – pridūrė jis, pasibaigus deryboms, kuriose dalyvavo 17 šalių, taip pat Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos aukšto rango diplomatai.

„Tačiau yra ir dalykų, dėl kurių mes sutarėme, – dėl pereigos proceso, rinkimų perspektyvos ir viso to organizavimo būdo, taip pat Jungtinių Tautų vaidmens“, – nurodė L.Fabiusas.

ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sakė, kad šis susitikimas „nebuvo lengvas, bet (buvo) istorinis“ ir pabrėžė, kad būsimos derybos vyks „globojant Jungtinėms Tautoms“.

„Kai kurie pagrindiniai klausimai išlieka, bet radome ir bendro pagrindo“, – pridūrė ji.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) sakė, kad derybų dalyviai atrado, „jog mes sutariame dėl gana daugelio“ dalykų, bet skirtumų vis dar lieka, „būtent dėl Basharo al-Assado ateities“.

„Mes sutarėme pamėginti mažinti šiuos skirtumus“, – pridūrė jis.

Vakarai ir Persijos įlankos monarchijos, vadovaujamos Saudo Arabijos, nori, kad B.al Assadas pasitrauktų, bet Rusija ir Iranas tvirtina, kad jis turi teisę atlikti tam tikrą vaidmenį, pereinant prie vienybės vyriausybės ir vėliau rengiant rinkimus.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) buvo pakviestas ateinantį lapkritį atvykti į Paryžių, trečiadienį nurodė Teherane viešintis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas).

Šis kvietimas buvo išsakytas Prancūzijos prezidento Francois Hollande (Fransua Holando) laiške, adresuotame Irano lyderiui, kurį L.Fabiusas perdavė atvykęs į Teheraną.

„Atgabenau mano šalies prezidento Francois Hollande'o laišką Irano prezidentui Hassanui Rouhani, kviečiantį lapkritį aplankyti Prancūziją, jeigu jis to panorės“, – L.Fabiusas sakė per spaudos konferenciją su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu (Mohamadu Džavadu Zarifu).

Jeigu šis kvietimas bus priimtas, H.Rouhani pirmąkart apsilankys Prancūzijoje, eidamas prezidento pareigas.

L.Fabiusas su viešnage į Teheraną atvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai pasaulio galybės susitaręs su šiitiška respublika dėl jos branduolinės programos suvaržymo.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad „būtų protinga“ atidėti penktadienį planuojamus surengti Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) prezidento tyrimus, atsižvelgiant į pradėtą naujausią tyrimą dėl korupcijos.

Futbolo pasaulį trečiadienį apėmė sąmyšis, kai buvo suimti keli aukšto rango FIFA pareigūnai, kuriuos JAV kaltina korupcija. Tuo tarpu Prancūzijos diplomatijos vadovas Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) pabrėžė, kad reikia laiko, siekiant nustatyti, kokia yra tikroji padėtis.

„Jau kelerius metus buvo girdimi kaltinimai korupcija. Būtų protinga truputį palaukti, pažiūrėti, kas yra tiesa, o kas ne, o tuomet tarnybos gali nutarti – bet kol kas visa tai kuria pragaištingą įvaizdį“, – L.Fabiusas radijui „France Inter“.

„Sakau tai asmeniniu lygmeniu, bet atrodo, kad būtų protinga (atidėti rinkimus)“, – pridūrė jis.

Irakui ir Sirijoje gresia dar didesnis susiskaldymas, jeigu tarptautinės pastangos prieš grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojus nebus nedelsiant stiprinamos, perspėjo Prancūzija antradienį.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabijusas), kalbėdamas prieš birželio 2 dieną Paryžiuje rengiamą kovojančiųjų su „Islamo valstybe“ šalių ministrų susitikimą, dar pasakė, kad Irako vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimų partneriams atstovauti visų visuomenės sektorių interesams.

Anot jo, Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas (Bašaras Asadas) prarado savo šalies kontrolę, ir būtina kuo greičiau rasti politinį sprendimą tarp jo vyriausybės ir opozicijos, kad būtų „išgelbėta Sirija“.

„Irake, panašiai kaip Sirijoje, tarptautinę mobilizaciją reikia stiprinti labai greitai, arba susilauksime vienos ar kitos šalies padalijimo, jei ne abiejų, vėl žudynės, vėl pražūtingos pasekmės“, – sakė L.Fabiusas įstatymų leidėjams.

Paryžiuje rengiamame susitikime, kuriame dalyvaus daugiau kaip 20 valstybių užsienio reikalų ministrai, tarp jų ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), bus siekiama suderinti strategiją, kad vėl nebūtų nuostolių, kaip anksčiau.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel padėtį Ukrainoje aptars sekmadienį Maskvoje, pranešė trečiadienį Kremliaus atstovas.

A.Merkel nestebės šeštadienį Raudonojoje aikštėje vyksiančio karinio parado per Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-mečio minėjimą. Šio renginio vengia dauguma Vakarų pasaulio lyderių dėl Rusijos vaidmens konflikte Ukrainoje.

Tačiau Vokietijos kanclerė dalyvaus sekmadienio renginiuose pergalei prieš nacių Vokietiją pažymėti; taip pat rengiama jos spaudos konferencija kartu su V.Putinu, sakė Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas.

„Žinoma, padėtis Ukrainoje bus tarp pagrindinių temų derybose su Vokietijos kanclere“, – sakė žurnalistams J.Ušakovas, pridurdamas, kad abu lyderiai nori, jog smurtas liautųsi.

Karinį paradą stebės 37 šalių lyderiai; numatytos V.Putino derybos su daugeliu iš jų, tarp kurių bus ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), Indijos prezidentas Pranabas Mukherjee (Pranabas Mukherdžis), Egipto prezidentas Abdelis Fattah al-Sisi (Abdelis Fata Sisi), Kubos lyderis Raulis Castro (Raulis Kastras).

Prancūzija į Maskvą ketino nesiųsti jokio aukšto rango pareigūno, bet trečiadienį užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabijusas) sakė vyksiąs į Maskvą padėti vainiko, bet karinio parado nestebėsiąs.

„Juk tai istorija, Rusija per karą prarado dešimtis milijonų gyvybių, mes negalime pakeisti istorijos“, – sakė jis radijui „Europe 1“.

„Mums teko svarbus vaidmuo rasti sprendimą Ukrainoje. Mes kalbamės su rusais šiuo klausimu, juk negalima kalbėtis vieną dieną, o kitą nebesikalbėti“, – pridūrė L.Fabiusas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) ketvirtadienį pareiškė, kad Indonezijoje prancūzui skirta mirties bausmė yra šios šalies teisinės sistemos „rimtos disfunkcijos“ rezultatas.

Laiške Indonezijos užsienio reikalui ministrei Retno Marsudi (Retnai Marsudi) apie „itin šokiruojančias klaidas“ L.Fabiusas rašo, kad 51 metų Serge'as Atlaoui (Seržas Atlavis) tapo skuboto teismo proceso auka, o jam paskelbtame nuosprendyje yra „klaidingų teiginių“.

Dabartinis Sirijos lyderis Basharas al-Assadas (Bašaras Asadas) negali „patikimai“ veikti jokioje būsimoje vyriausybėje, kuriai teks kovoti su šalyje veikiančia džihadistų grupuote „Islamo valstybė“, pareiškė penktadienį Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos diplomatijų vadovai.

B.al-Assadas „kursto neteisybę, netvarką ir ekstremizmą“ Sirijoje, sakoma bendrame Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Philipo Hammondo (Filipo Hamondo) ir jo kolegos prancūzo Laurent'o Fabiuso (Lorano Fabijuso) pasirašytame vedamajame, paskelbtame laikraščiuose „Le Monde“ ir „Al-Hayat“.

Tvirtinama, kad B.al-Assadas stengiasi reabilituoti savo viešą įvaizdį, nors konfliktas Sirijoje jau beveik ketverius metus vis dar tęsiasi, nusinešęs mažiausiai 210 tūkst. gyvybių ir iš namų išvaręs beveik 12 milijonų žmonių.

„Mūsų pačių valstybių saugumui mes turime nugalėti ISIL („Islamo valstybę“) Sirijoje. Mums reikia partnerio Sirijoje, kad kartu su mumis veiktų prieš ekstremistus; todėl reikia politinio susitarimo tarp Sirijos partijų, einančių į vienybės vyriausybę Sirijoje“, - rašoma vedamajame.

„Mums akivaizdu, kad B.al-Assadas negalėtų patikimai dalyvauti jokioje tokioje administracijoje“, - pažymima jame.

Viena Prancūzijos parlamentarų grupė, privačiai aplankiusi B.al-Assadą Damaske, penktadienį nurodė, kad Sirijos lyderis „tikisi nebebūsiąs izoliuotas, kai gresia terorizmas“.

Tačiau šį vizitą pasmerkė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas).

„Siūlyti Assadą sprendimu ekstremistams (įveikti) reiškia nesuprasti ekstremizmo priežasčių“, - sakoma vedamajame.

Maskva sulauks naujų Europos Sąjungos sankcijų, jeigu Ukrainos prorusiški separatistai atakuos Kijevo vyriausybės kontroliuojamą Mariupolio uostamiestį, trečiadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas).

„Šiomis dienomis ypač didelė problema – Mariupolis. Aiškiai pasakėme rusams, jog jeigu separatistai atakuotų Mariupolio kryptimi, padėtis drastiškai pasikeistų, įskaitant sankcijas“, – sakė L.Fabiusas radijui „France Info“.

„Sankcijų klausimas vėl būtų iškeltas Europos lygiu“, – pabrėžė L.Fabiusas, antradienį dalyvavęs Paryžiuje surengtame susitikime su Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais, per kurį jie dar kartą paragino Rytų Ukrainos konflikto šalis laikytis paliaubų susitarimo.

Kijevas baiminasi, kad 500 tūkst. gyventojų turintis Mariupolis gali tapti kitu separatistų taikiniu, po derybų Paryžiuje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.

Užėmus tą miestą, šalies pietuose būtų atvertas sausumos tiltas tarp Rusijos ir Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Vienas iš separatistų vadų Eduardas Basurinas antradienį sakė, kad sukilėliai tebesiekia perimti kontrolę visoje Luhansko ir Donecko sričių teritorijoje, įskaitant Mariupolį, tačiau tai bus siekiama padaryti „derybomis su Ukrainos puse“.

E.Basurinas neigė Kijevo pareiškimus, kad kaimuose netoli Mariupolio vyksta smarkūs susirėmimai, sakydamas, kad ten buvo tik nereikšmingų provokacijų iš Ukrainos pajėgų pusės, bet neįvyko jokių svarbių incidentų.

Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai antradienį paragino griežtai vykdyti paliaubų Ukrainos rytuose sąlygas, nes ten kovos nesiliauja ir po paliaubų susitarimo įsigaliojimo.

Bendrame pareiškime, kurį perskaitė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabijusas) po derybų Paryžiuje, konflikto šalys raginamos „pradėti nuo visiškų paliaubų ir visiško sunkiosios ginkluotės atitraukimo“.

„Deja nėra politinio susitarimo dėl įvykių Debalcevėje pasmerkimo“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.

„Mes sutarėme tik dėl techninių aspektų, kaip paremti ESBO misiją ir stiprinti jos galimybes“, – pridūrė jis.

„Mes raginame pratęsti jos (ESBO misijos) mandatą, papildyti kadrais, įranga ir finansavimu“, – nurodė P.Klimkinas.

Bendrame ministrų pareiškime visos konflikto šalys raginamos įleisti stebėtojus į visas vietoves ir bendradarbiauti su jais, kad jie galėtų „patvirtinti sunkiosios ginkluotės atitraukimą“.

Šis Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimas antradienį buvo bandymas atgaivinti paliaubas rytinėje Ukrainoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atmetus pasaulinio karo „apokalipsės scenarijų“.

Prieš derybas, ministrams, kurių šalių vadovai prieš 12 dienų sudarė pirminį Minsko taikos planą, susitikus Paryžiuje, Kijevas kaltino Maskvą ir prorusiškus kovotojus paliaubų susitarimo žlugdymu.

„Minsko sutarties nesilaiko ir visiems reikia aiškiai pasakyti, kad taip toliau tęstis nebegali“, – sakė aukšto rango ukrainiečių diplomatas naujienų agentūrai AFP.

Vokietija išreiškė susirūpinimą, kad ir toliau išsisukinėjama nuo „visiškų paliaubų“, tačiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federica Mogerini) pareiškė, jog susitarimas yra vienintelė viltis pasiekti taiką Ukrainoje.

„Susitarimas yra dešimties dienų senumo, mes turime reikalauti, kad jis būtų vykdomas. Būtent to mūsų prašo ukrainiečiai, tokia yra mūsų, europiečių pareiga“, – sakė F.Mogherini, vykdama į Londoną.

Nuo praėjusios savaitės, kai ignoruodami paliaubų susitarimą separatistai užėmė strategiškai svarbų Debalcevės miestą, kovos pastebimai aprimo, tačiau ir toliau vyksta susirėmimai prie strateginių objektų Ukrainos rytinėje dalyje.

Pasak Ukrainos kariškių, per pastarąją parą žuvo vienas karys, sužeisti septyni, kai separatistų kovotojai pamėgino šturmuoti Šyrokynės kaimą, į rytus nuo strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio.

Vienas separatistų būrio vadas, buvęs netoli šio kaimo, sakė naujienų agentūrai AFP, kad trys jo kovotojai žuvo pirmadienį per bombardavimą iš ukrainiečių pusės.

Dėl tebesitęsiančių susirėmimų stringa sunkiosios ginkluotės atitraukimas, kuris pagal Minske pasirašytą paliaubų planą turėjo prasidėti prieš savaitę.

Kijevas atsisako atitraukti savo sunkiuosius ginklus nuo fronto linijos, kol šaudymas visiškai nesiliaus.

Separatistai jau ne kartą skelbė pradėję savo ginkluotės perkėlimą, bet to nepatvirtina stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).

Keturšalis viršūnių susitikimas Baltarusijos sostinėje, kuriame ketinama ieškoti taikaus Ukrainos krizės sprendinio, tikriausiai įvyks kaip planuota, nors kai kurie klausimai dar nėra išspręsti, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas).

„Esama problemų, kurias dar reikia išspręsti ... bet labai tikėtina, kad (viršūnių susitikimas) įvyks“, – sakė L.Fabiusas radijui „France Inter“.

„Tai iš tikrųjų paskutinės galimybės derybos“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie numatytas diskusijas tarp Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių.

L.Fabiusas sakė, kad per žemesnio lygio parengiamąsias derybas nebuvo išspręsti klausimai dėl separatistų kontroliuojamų Ukrainos rytinių regionų statuso ir mechanizmo, turinčio užtikrinti Ukrainos valstybės sienos apsaugą bei paliaubų sąlygų laikymąsi.

Tuo tarpu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prieš viršūnių susitikimą Minske planuojama surengti dar vienas vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės derybas.

L.Fabiusas savo interviu radijui „France Inter“ taip pat pakartojo, kad Prancūzija nepritaria raginimams pasiųsti ginklų Ukrainos vyriausybės pajėgoms, Didžiajai Britanijai antradienį pareiškus, kad ji peržiūri savo poziciją šiuo klausimu.

„To mūsų planuose nėra, – sakė L.Fabiusas. – Esame įsitikinę, kad sprendinys turi būti politinis.“