Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifų nekeitė „Ignitis“ – šio tiekėjo vienos laiko zonos plano 1 kilovatatvalandės (kWh) kaina antradienį siekė 27,4 cento ir „Elektrum Lietuva“ (26 centai), o „Enefit“ tarifas didėjo 3,1 proc. iki 27,3 cento.

Nepriklausomi tiekėjai mažino arba nekeitė ir dviejų laiko zonų planų tarifus.

Pastarąsias dvi savaites vidutinė elektros kaina biržoje siekė 8,9 cento už kWh (be PVM) ir buvo 15 proc. mažesnė už lapkričio vidutinę kainą, kuri siekė 10,5 cento.

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas nuo sausio siekia 21,9 – 1,4 proc. mažiau nei gruodį (22,2 cento).

„Dabar bent iki liepos 1-os privalu pereiti į biržos planą. (...) Jeigu tu esi biržiniame plane, jeigu biržos kaina krenta, tu savo išsilošimą pats pasiimi, gauni mažą kainą. Bet jeigu netikėtai biržos kaina šoktų į padanges, valstybe tave apsaugo ir daugiau 28 centų nemokėsi“, – LRT radijui sakė Virgilijus Poderys.

„Jeigu (elektra – BNS) į viršų brangsta, tu esi valstybės apsaugotas, jeigu leidžiasi į apačią – tu visą naudą pasiimi“, – pridūrė jis.

Pasak V. Poderio, su birža susietą planą pasirinkę apie 100 kWh per mėnesį suvartojantys vartotojai per mėnesį šiemet galėjo sutaupyti apie šešis eurus. 

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus.

„Litgrid“ skelbia, kad išaugus hidroelektrinių, vėjo ir saulės gamybai bei sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje praėjusią savaitę sumažėjo 37 proc. iki 75 eurų už megavatvalandę (MWh). 

Lietuvoje vasario 17–23 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 103,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 111,2 euro.

Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 6,6 proc. iki 103,3 eurų, Estijoje – 6,1 proc. iki 103,3 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę mažėjo 15,2 proc. iki 121,7 euro, ji išliko didžiausia regione.

Švedijos ketvirtoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą, elektros kaina mažėjo 10,2 proc. iki 74,5 euro, Suomijoje – brango 29,7 proc. iki 84,3 euro, o Vokietijoje pigo 20,5 proc. iki 109,8 euro.

Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 13,9 proc. iki 113,1 gigavatvalandės (GWh). Vėjo elektrinėse pagaminta 34 proc., saulės elektrinėse – 27 proc. daugiau elektros, jos užtikrino 26 proc. viso šalies poreikio.

Tuo metu importuojamos elektros dalis mažėjo nuo 62 iki 57 proc. viso poreikio, per Latvijos jungtį importuota 65,9 GWh arba 42,9 proc. mažiau, iš Švedijos importas augo 13,5 proc. iki 113,1 GWh.

Dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške ir toliau mažėjo, jos per savaitę nukrito 2,6 proc. iki 54,2 euro. Anot LEA, dujų kainų kritimą ir toliau lemia šiltesni orai bei aukštas dujų kiekis Europos Sąjungos (ES) dujų saugyklose.

Bendrijos saugyklų dujų užpildymas šiuo metu siekia 63 proc., per savaitę jis sumažėjo 1,8 proc. Manoma, kad balandžio pradžioje jis gali siekti 51 procentą.

Latvijoje esančios Inčukalno dujų saugyklos per savaitę mažėjo 1,6 proc. iki 39,2 proc., balandį jis turėtų siekti apie 32 procento.

Dujų importas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą mažėjo 11,4 proc. iki 581,61 GWh. Į Latviją ir Lenkiją keliavo 62 proc. arba 364,48 GWh per terminalą importuotų dujų.

Lietuvoje dujų suvartojimas per savaitę mažėjo 3 proc. iki 217,33 GWh.

Bendras dujų srautas į Latviją per savaitę mažėjo 2,7 proc. iki 301,75 GWh, į Lenkiją – 47,3 proc. iki 62,73 GWh. 

Vasario 13–20 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,52 euro, arba dviem centais daugiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo dviem centais iki 1,62 euro.

Degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nurodo LEA. Benzino kaina, palyginti su buvusia prieš metus, beveik nepasikeitė, o dyzelinis kuras pabrango beveik 11 proc. – 2022 metų vasario 20-ąją jis kainavo 1,46 euro.

Latvijoje per savaitę benzinas brango 3 centais, iki 1,63 euro, dyzelinis kuras atpigo 1 centu, iki 1,67 euro. Estijoje benzino ir dyzelinio kuro kaina nesikeitė – išliko atitinkamai 1,72 ir 1,69 euro.

Lenkijoje benzinas per savaitę pabrango 3 centais, iki 1,42 euro, dyzelinio kuro kaina nesikeitė ir buvo 1,55 euro. Vokietijoje benzinas atpigo 1 centu, iki 1,89 euro, o dyzelinis kuras atpigo 3 centais, iki 1,75 euro.

„Brent“ nafta praėjusią savaitę atpigo 1 proc. ir vidutiniškai kainavo 83,5 JAV dolerio už barelį, „Urals“ taip pat pigo 1 proc. iki 56,2 JAV dolerio. 

„Ignitis“ fiksuotų planų kainas mažino 0,7 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

LEA duomenimis, vasario 1–21 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina, palyginti su sausio vidutine kaina, padidėjo 12 proc. iki 0,115 euro už kilovatvalandę (kWh).

Tačiau nuo šių metų pradžios iki vasario vidurio nepriklausomų elektros tiekėjų fiksuotos kainos planų 1 kWh kaina sumažėjo 23–34 proc., nes per sausį, palyginti su pernai gruodžio vidurkiu, didmeninės elektros rinkos kainos sumažėjo daugiau nei du kartus ir išlieka žemos.

„Ignitis“ kainas sumažino vidutiniškai 15 centų, „Elektrum Lietuva“ – 10 centų, „Enefit“ – 8 centais.

Planų su fiksuota elektros energijos kaina (24 mėn. ir 36 mėn.) 1 kWh vidutinė kaina siekė 27 centus. 

Garantinio tiekimo kaina (vienos ir dviejų laiko zonų) vasarį, palyginti su sausiu, vidutiniškai sumažėja 51 procentu.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų.

Vasario 14 dieną „Elektrum Lietuvos“ vienos laiko zonos kaina (36 mėnesių plano) siekia 26,52 cento (vasario 7 dieną – 26,82 cento), „Enefit“ (36 mėnesių) – 28,66 cento (29,76 cento). „Ignitis“ tokio plano nesiūlo, tačiau 24 mėnesių plano tarifas siekia 28,4 cento (tiek pat).

„Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus 36 mėnesių vienos laiko zonos planą antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo nuo 40,23 iki 39,77 euro, „Enefit“ – nuo 44,64 iki 42,99 euro. 

Garantinio tiekimo kaina (vienos laiko zonos) vasario mėnesį, palyginti su sausiu, sumažėjo 50,5 proc. iki 21,9 cento, skelbia LEA.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų.

Agentūros analitikų duomenimis, šią savaitę, palyginti su ankstesne savaite, „Ignitis“ kainas sumažino 9 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė. Vidutinė 24 ir 36 mėnesių planų kaina siekė 28 centus, o dviejų laiko zonų naktinio tarifo kainos yra mažesnės nei 28 centai.

„Elektrum Lietuva“ pasiūlė 36 mėnesių fiksuotos kainos planus su galimybe tiekėjui kas šešis mėnesius peržiūrėti kainas – čia 1 kWh kaina yra 28 centai.

Vasario mėnesį, palyginti su sausiu, garantinio tiekimo kaina vidutiniškai sumažėja 51 proc. iki 19–23 centų. Ši kaina perskaičiuojama kas mėnesį, prie rinkos kainos pridedant koeficientą 1,15.

Jos duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.).

Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento. „Ignitis“ savo interneto svetainėje skelbia, jog 24 mėnesių plano elektros kilovatvalandės kaina siekia 30,9 cento. 

Vidutinė pirmųjų trijų sausio savaičių „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina yra 9,3 cento (be PVM), o gruodį ji siekė 26,4 cento.

LEA anksčiau skelbė, jog garantinio tiekimo kaina sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu (vienos ir dviejų laiko zonų) vidutiniškai padidėjo 8,6 proc. iki 42–46 centų už kWh.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų.

„Čia turbūt yra tas klausimas apie tarifų dydį tarp 28 (centų už kilovatvalandę – BNS) ir į viršų – iki 56 (centų – BNS). Jeigu biržoje labai maža kaina, o žmogus yra pasirašęs sutartį, tarkime, už 50 centų, jis vis tiek moka 28 (centus – BNS), o visą tą skirtumą gauna tiekėjas iš biudžeto. Ir čia yra klausimas, ar pagrįstai iš biudžeto yra gaunama“, – LRT radijui antradienį sakė V. Poderys.

Pasak jo, tiekėjų gyventojams siūlomos fiksuotos elektros kainos nepriklauso nuo tuo metu esančių kainų biržoje, nes elektrą jie perka pagal išankstinius ilgalaikius sandorius.

„Konkurencijos taryba ir (Valstybinė – BNS) energetikos reguliavimo taryba turi tirti, kiek yra pagrįsta. Tik žiūrint į biržos kainą negali žinoti, nes nėra taip, kad tiekėjai biržoje nusiperka ir po to tą tarifą taiko žmonėms – jie sudaro ilgalaikius sandorius iš anksto“, – teigė LEA vadovas.

„Šitoje vietoje gali tik tos institucijos, kurios turi priėjimą prie konfidencialios prekybinės informacijos, ištirti. Tai yra sudėtingas tyrimas, bet tą reikia stebėti ir tirti“, – pridūrė jis. 

Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas mano, kad valstybės mokamos kompensacijos už elektrą suvaržo nepriklausomų tiekėjų konkurencijos galimybes.

„Sakyčiau, dabartinė padėtis, kai yra tokia didelė valstybės kompensacija, tikrai tas konkurencijos galimybes šiek tiek suvaržo, nes iš vartotojų pusės nėra tokio didelio spaudimo keisti planus, nes jie žino, kad nesvarbu, ar planas yra už 46, ar už 36 centus, kompensacijos visus realiai sulygina, išskyrus nedidelę dalį vartotojų. Šiam pusmečiui visi kiti iš esmės yra apriboti tos valstybės kompensacijos“, – LRT radijui sakė T. Janeliūnas.

Jis mano, kad konkurencija tarp elektros tiekėjų paaštrės vasarą, kai numatoma keisti kompensacijų už elektrą tvarką.

„Didžioji kova dėl konkurencijos prasidės galbūt tada, kai iš naujo bus peržiūrimi kompensacijos mechanizmai – matyt, birželio mėnesį paaiškės, kas vyks toliau. Beveik neabejoju, kad kompensacijos dalis tada bus gerokai mažesnė, nes šitas pusmetis valstybei kainuos labai daug“, – teigė ekspertas.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pirmadienį teigė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti. Pasak jos, svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį, skelbė LRT.  

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius anksčiau BNS teigė, kad taryba pirmąjį šių metų ketvirtį ketina tikrinti, kaip nepriklausomi tiekėjai panaudojo 2022 metų antrąjį pusmetį gautas valstybės kompensacijas – tam VERT ketina įsigyti nepriklausomo audito paslaugą.

Tuo metu dėl šiemet mokamų kompensacijų, pasak R. Pociaus, auditas bus atliekamas 2024 metais.

Nuo sausio valstybė moka iki 28,5 cento kompensaciją visiems buitiniams vartotojams, o šių metų biudžete subsidijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų. 

Sausio 3–9 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,64 euro. Per mėnesį – nuo gruodžio 12 dienos – benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo aštuoniais, dyzelino – septyniais centais, benzinas nuo rugpjūčio pabaigos vis dar kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Degalai Lietuvoje ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyse.

Latvijoje benzinas per savaitę pabrango dviem centais iki 1,63 euro, dyzelinis kuras – keturiais centais iki 1,7 euro. Estijoje benzino vidutinė kaina sumažėjo vienu centu iki 1,71 euro, o dyzelinio kuro – dviem centais iki 1,73 euro.

Lenkijoje benzino ir dyzelinio kuro kaina per savaitę liko tokia pati – atitinkamai iki 1,4 ir 1,64 euro. Vokietijoje benzinas pigo dviem centais iki 1,71 euro, dyzelinas – trimis centais iki 1,82 euro. 

Didmeninė benzino kaina Lietuvoje gruodžio 13–sausio 9 dienomis padidėjo 0,09 euro už litrą. Tuo metu dyzelino kaina sausio 2–9 dienomis sumažėjo 0,03 euro.

„Brent“ nafta praėjusią savaitę vidutiniškai kainavo 77,3 JAV dolerio už barelį, „Urals“ – 53,9 JAV dolerio.

Lapkričio 21–sausio 2 dienomis vidutinė „Brent“ naftos kaina buvo 81,7 JAV dolerio už barelį ir paskutines septynias savaites laikėsi mažesniame nei 90 JAV dolerių už barelį lygyje.