„Akropolis group“ Komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas sako, kad pirkėjai ant ledo neskuba.

„Nepastebime kažkokio labai pasikeitimo. Matyt, žmonės kažkaip kitaip nuo tų karščių gelbstisi“, – teigė jis. 

Kauno ledo arenos projektų vadovas Saulius Balnanosis sako, jog daugiau žmonių į areną čiuožti ateina per lietų. 

„Nepajautėme didesnio lankomumo. Šeimų ar porų tikrai nepadaugėjo. Kaip tik karšti savaitgaliai išveja žmones iš miesto ir pas mus žmonių sumažėja. Lietus atveja daugiau žmonių nei karštis“, – BNS teigė S. Balnanosis.

Lietus atveja daugiau žmonių nei karštis.

„Šiuo metu ateina tik tie, kurie moka čiuožti, yra to sporto entuziastai, per vasarą pasiilgę čiuožimo ir nuolatiniai lankytojai, matyti veidai. Iš patirties žinome – karštis neatveda daugiau čiuožėjų. Kaip tik galvojame, kai oras geras, karštas, optimizuoti savo darbo laiką, nes ledo šaldymo, vėdinimo kaštai per tokį orą mums yra skausmingi“, – pridūrė jis. 

Kauno ledo arenos atstovo teigimu, rugpjūtį per dieną praleisti laiką ant ledo ateina vidutiniškai 100 žmonių, tik per lietų jų yra daugiau. Tuo metu vasarį tiek būna per valandą.

Birželį ir liepą arena buvo užrakinta dėl profilaktinių darbų.

Kauniečiams arenos durys paprastai atidaromos, kai nuo ledo nučiuožia profesionalūs sportininkai.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta atleisti baseinų ir ledo arenų valdytojus nuo 2022–2023 metų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio.

Dėl to jie iki spalio 31 dienos kviečiami kreiptis į savivaldybės mokesčių poskyrį, pranešė savivaldybė.

„Baseinų ir ledo arenų poreikis mieste yra didžiulis. Kadangi vien viešųjų sporto erdvių visiems norintiems sportuoti nepakanka, negalime leisti privačioms sporto erdvėms užsidaryti dėl išaugusių išlaikymo kaštų. Daug diskutavome apie galimybes padėti šių objektų operatoriams ir šiandien galime pasiūlyti reikšmingą pagalbos priemonių paketą“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak savivaldybės, skiriama pagalba padės užtikrinti Vilniaus mieste esančių baseinų ir ledo arenų prieinamumą, formaliojo ir neformaliojo ugdymo bei vilniečių fizinio aktyvumo renginių tęstinumą ir išlaikyti neaugantį paslaugų kainų lygį.

„Tai bus abipusis įsipareigojimas – sunkumų metu miestas verslui sieks palengvinti sąlygas, tačiau verslas, savo ruožtu, turės atsižvelgti į suteiktas lengvatas nustatant kainas vartotojams ir atiduodant duoklę visuomenei vykdant sveikatingumo veiklas. Miestas čia veiks kaip tam tikras moderatorius tarp sporto įstaigų ir gyventojų, kuriems sveikatinimo paslaugos labai reikalingos“, – pažymi V. Benkunskas.

Kartu su prašymu atleisti nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio, įmonės turi pateikti preliminarią nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, pažymą apie juridinio asmens buveinės Vilniaus mieste įregistravimą, pažymą apie atsiskaitymą su Valstybės ir savivaldybių biudžetais bei fondais, pažymą apie darbuotojų skaičių, deklaruojamą gyvenamąją vietą bei vidutinį mėnesio atlyginimą, taip pat pernai ir šių metų pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitas ir kitus aktualius dokumentus.

Į populiarėjančią sporto šaką dėmesį atkreipė įvairių Lietuvos savivaldybių atstovai.

Trijuose šalies miestuose spėriai vystomi ledo ritulio aikštelių projektai, dar trys miestai jau pareiškė norą savo teritorijose matyti žiemos sporto šakos arenas. Apie ketinimus statyti daugiafunkcines arenas jau pranešė Biržai ir Gargždai, parengiamuosius darbus atlieka Kaunas, Klaipėda ir Kėdainiai. Rokiškis kitais metais tikisi baigti stogu dengtos arenos statybas.

Sporto šakos augimas prasidėjo 2009 metais, kai buvo įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL), o Lietuvoje ir užsienyje žaidžiančių vaikų skaičius išaugo daugiau nei šešis kartus – nuo 150-ies 2010-ais iki 956 vaikų 2015-ų spalio 1 dieną.

Nenuostabu, kad šios sporto šakos augimas ir populiarumas atkreipė dėmesį.

Pirmieji sujudo panevėžiečiai, jau turintys apie 300 tūkst. eurų kainavusią nuo spalio iki balandžio veikiančią ledo areną. Ledo arena dengta tik stogu, gali funkcionuoti iki +10 laipsnių šilumos, tačiau vietos ledo ritulio entuziastai jau planuoja dengti ir arenos šonus ir taip ilginti eksploatacijos laiką.

Biržai paskelbė apie ketinimus statyti multifunkcinę trijų dalių areną su krepšinio aikštele, baseinu ir ledo aikštele. Biržiečiai „Gimnazijos“ teritorijoje viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu tikisi antrajame statybos etape pastatyti baseiną ir ledo areną. Pirmajame etape valstybės lėšomis bus statoma krepšinio arena su 500 vietų tribūnomis.

Biržų miestas tikisi pritraukti privačius investuotojus baseino ir ledo rūmų statybai.

„Pirmajame etape statysime krepšinio areną, kuriai jau turime valstybės finansavimą. Dabar dairomės privačių investuotojų antrajam etapui, baseinui ir ledo aikštei. Vėliau visas kompleksas bus sujungtas į vieną ir ieškosime arenos operatoriaus. Visus darbus optimistiniu variantu tikimės baigti 2019-ais. Dar šiais metai tikimės paskelbti konkursą techniniam projektui ir kitų metų gegužę jį turėti“, - hockey.lt svetainei sakė Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Audris Mukas.

Ledo gamybos metu atsiradusią šilumą biržiečiai tikisi panaudoti baseino vandens šildymui. Tikslesni skaičiavimai bus parengti padarius techninį projektą. Panašiuose statiniuose užsienyje skaičiuojama, kad taip galima sutaupyti po 30 procentų abiejų objektų šildymo išlaidų.

Panašus projektas vykdomas ir Gargžduose, tik trimis etapais. Čia pirmajame etape bus statomas baseinas, antrajame etape krepšinio arena ir trečiajame – ledo arena. Gargždiškiai jau paskelbė nugalėtojus techninio projekto konkurse – jomis tapo jungtinę veiklą šiam projektui subūrusios UAB „Hidrostatybos projektai“ ir UAB „Tiksli forma“ kompanijos.

„Manau, kad ledo arena Gargždams – labai realus objektas. Turime Kretingą, Šilutę, Plungę tą pačią Klaipėdą, kur yra ledo ritulio komandos, o uostamiestyje ledo trūkumas juntamas jau dabar. Tad, tikime projekto sėkme, lauksime techninio projekto, o vėliau ieškosime finansavimo. Rajono savivaldybė, su centrinės valdžios pagalba tikrai pajėgi pastatyti tokią bazę“, - teigė projektą vykdančios savivaldybės įmonės „Gargždų sporto centras“ direktorius Vaidas Liutikas.

Galų gale ledo arenos epopėją ruošiasi baigti Rokiškis. Visų amžiaus grupių ledo ritulio rinktinėse atstovus turintis miestas kelerius metus kentėjo dėl nekokybiškai įrengtos šaldymo įrangos atviroje miesto ledo ritulio aikštelėje. Šią vasarą sporto šakos entuziastai Austrijoje įsigijo šaldymo įrangos kilimėlius ir ėmėsi patys keisti statybininkų broką. „Rokiškio sūris“, „Rokauta“ ir „Ivabaltė“ skyrė pinigų šaldymo dangos keitimui, o miestas ėmėsi žygių projektuojant stogą virš aikštelės.

„Valdžia tikrai mums padeda ir supranta ko norime. Ką tik baigėsi savivaldybės skelbtas stogo projektavimo konkursas, tad kitais metais tikimės turėti projektą, o iki kitų metų pabaigos gal pavyks ir pasistatyti stogą. Tai būtų didžiulį paspirtis prailginant ledo ritulio sezoną, kuris vis trumpėja ir trumpėja dėl lietaus ir kaitrios saulės pavasarį“, - sakė „Rokiškio“ ledo ritulio klubo vadovas Rimantas Sakaitis.

Apie norą turėti daugiafunkcinę žaidimų aikštelę pareiškė ir Kėdainiai, kurie atliko galimybių studiją ir ją perdavė Vidaus reikalų ministerijai (VRM), laukdami atsakymo apie galimą finansavimą. Kėdainiečiai nori sujungti žiemos ir vasaros sporto šakas po vienu stogu.

„Manome, jog įsirengę aikštelę po stogu žiemą galėtume patenkinti žiemos sporto šakų atstovų poreikius, o vasarą tame pačiame aikštyne gali būti žaidžiamas krepšinis, kitos sporto šakos. Lauksime atsakymo iš VRM apie galimybes prisidėti prie šio projekto“, - sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.

Kol kas žiemos sporto šakų bazių klausimai judinami mažesniuose miesteliuose. Apie ledo areną buvo užsiminta Kaune, kur numatytas sklypas žiemos sporto šakų bazei. Klaipėdoje miesto savivaldybė planuoja turėti dviejų aikščių ledo areną, tačiau rimtesnius žingsnius dar tik ketinama žengti.

Tuo metu ledo ritulininkai jau šį spalį tikisi peržengti įspūdingą tūkstančio sportuojančių vaikų ribą.

Sporto šakos, kuri didžiąja dalimi išlaikoma tik privačių rėmėjų, tėvelių lėšomis.

Lietuvoje šiuo metu veikia 13 arenų: dvi Vilniuje, dvi Kaune, Elektrėnuose, Rokiškyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose (neatitinka tarptautinių standartų), Juodupėje (natūralus ledas), Balsiuose (Marijampolės raj., natūralus ledas), Kintuose (natūralus ledas).