„Kauno diena“ neseniai rašė, kad Nemuno vandens lygis toliau kelia susirūpinimą. Neįprastu režimu dirba Kauno hidroelektrinė, gali tekti stabdyti ir „Raketą“.

„Įvertinus naujausius duomenis, plaukimo rizikas ir laivo technines galimybes, priimtas sprendimas stabdyti laivo „Raketa“ reisus rugpjūčio 13-16 dienomis“, – ketvirtadienį paskelbė laivą valdanti bendrovė.

Įsigijusieji bilietus gali juos grąžinti, pakeisti į vėlesnes datas arba į Kuršių neriją vykti autobusu.

Per savaitę laivas į pajūrį plaukia tris kartus: iš Kauno jis išvyks ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį, iš Nidos – ketvirtadienį, penktadienį, sekmadienį.

Rekonstruotas laivas į vandenį Kaune iškilmingai nuleistas prieš metus, kursuoti į pajūrį pradėjo šių metų birželį. Nors reisai į Nidą turėjo pradėti jau pernai, nepavyko gauti laivo klasę patvirtinančio sertifikato, kurio reikalavo Transporto saugos administracija.

Anksčiau skelbta, kad investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sovietmečiu Lietuvoje buvo apie dešimt greitaeigių katerių „Raketų“. Daugiausia jų plaukdavo maršrutu iš Kauno į pajūrį. Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 metais.

Praėjusią savaitę buvo atliekami „Raketos“ bandymai, o jau šį ketvirtadienį pradėti oficialūs plaukiojimai. Legendinis laivas į Nidą plauks kelis kartus per savaitę, o norinčiųjų plaukti – tikrai netrūksta. Kalbinti pirmieji keleiviai neslėpė, jog plaukti nusprendė dėl to, kad prisimintų, kaip pramogavo prieš kelis dešimtmečius.

„Man asmeniškai tai yra sentimentai. Plaukiau „Raketa“, kai mažas buvau. Ir tai tada plaukiau tik Kauno mariomis į Rumšiškes, kur buvo jaunimo stovykla, o dabar Nemunu bus pirmas kartas, noriu pamatyti upės vingius. Jau seniai turėjau idėją, kad reikės plaukti ir ją įgyvendinau iš karto, kai tik buvo paskelbta apie plaukimą“, – gerų emocijų neslėpė į „Raketą“ su visa šeima skubėjęs kaunietis Jonas.

„Esu plaukus gal kokių 6-7 metų. Grįšim atgal taip pat „Raketa“. Turėsim kelias laisvas valandas, tad pasivaikščiosim po Nidą. Dar konkretaus maršruto ten nuplaukus neturim, gal po kopas pasivaikščiosim, gal prie jūros nueisim. Dabar tik juokauju, kad ši kelionė nebūtų kaip „Titaniko“. Yra ant kranto daug išlydinčiųjų, tad tikiuosi, kad sugrįšim ir viskas bus puiku“, – juokavo viena pirmųjų į laivą įlipusių keleivių Kristina.

Nors karantino sąlygos vis švelninamos, tačiau atsipalaiduoti dar per anksti. Dėl to laive keleivius pasitiko ir dezinfekcinis skystis. Kai kurie keliautojai veidus dengė kaukėmis ar skydeliais.

„Anksčiau „Raketa“ buvo transporto priemonė, dabar – pramoga. Kaip ir daugelis keleivių, matyt, prisimena savo pirmuosius plaukimus, tada dar tarybiniai metai buvo. Visi laukė ir pagaliau sulaukėme, kada vėl galėsime plaukti. Dabar gal yra šiek tiek nepatogumų plaukti užsidėjus kaukes, bet dauguma prie šio jausmo jau turėjo priprasti. Noriu, kad aplinkiniams nebūtų problemų, tad ir aš užsidėjęs skydelį“, – kalbėjo pirmoje eilėje įsitaisęs Raimis. Vyras pridūrė, kad tokioje vietoje sėdėdamas puikiai matys pro šalį skriejančius vaizdus. Tiesa, keliautojas tikino, kad keturių valandų kelionės jam pakaks ir į Kauną grįš kitu transportu.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Skelbia akcijas bilietams

Laivo savininkai nurodė, kad vos tik paskelbus naujieną, jog „Raketa“ jau turi leidimus plaukti, pasipylė skambučiai ir užklausos, kada ir už kiek bus galima plaukti. Į pirmąjį plaukimą bilietai buvo išgraibstyti. Dėl didelio susidomėjimo, verslininkai nusprendė atsidėkoti – iki pat Joninių plaukti į Nidą ir atgal bus pigiau.

„Iki Joninių visi bilietai kainuos 29 eurus. Taip dėkojame už palaikymą ir tai yra požiūris į atsakingą verslą. Net neabejoju, kad bilietai bus išgraibstyti akimirksniu ir visi norintys nepaklius, nes mes vienu metu galime plukdyti tik 58 keleivius. Vos tik paskelbus apie plaukimą, per pirmas dvi valandas turėjome daugiau nei 5 tūkst. užklausų“, – prieš pirmąją oficialią „Raketos“ kelionę kalbėjo laivą prižiūrinčios viešosios įstaigos „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilgalis.

Jis pridūrė, kad vienu metu galima paimti ir šešis dviračius. Būtent dėl ribotų vietų, dviračiai taip pat apmokestinti. Prieš pat kelionę keleiviams nemažai klausimų kilo dėl gyvūnų. Padarius apklausą buvo nuspręsta, kad kartu į Nidą galės plaukti tik nedideli augintiniai, laikomi specialiose transportavimo narvuose.

„Raketa“ niekada nebuvo išbraukta iš Kauno simbolių, nors ir ilgą laiką stovėjo ant kranto.

Pasak N.Šilgalio, nuolat sulaukiama laiškų ir iš įvairių organizacijų, tad tikrai neatmetama, jog ateityje keleivių gali laukti nuolaidos kokiuose nors restoranuose, o galbūt net atsiras ir specialios ekskursijos „Raketa“. Tačiau detalesni planai, kaip bus išnaudojamas laivas, dar neatskleidžiami.

Verslininkai laivo pritaikymui išleido apie 100 tūkst. eurų. Kadangi pernai greitaeigis kateris taip ir neišplaukė, išlaidos išaugo dar apie 30 proc.

Linkėjo gero vėjo

Legendinį laivą „Raketą“ į pirmąją oficialią kelionę išlydėjo Kauno ir Neringos merai. Miestų vadovai džiaugėsi, kad šiais metais tikrai pavyko atgaivinti tokį maršrutą ir tikisi, kad iš to išlos visi.

Pernai, kai buvo pristatyta atnaujinta „Raketa“, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dėl plaukimo buvo skeptiškas, tąkart kalbėjo, kad Nemunas laivybai nėra pritaikytas. Tačiau šiemet jo pasisakymuose yra daugiau optimizmo.

„Ir gamta, ir Vandens kelių direkcija pasirūpino Nemuno vaga, ją sutvarkė. Dabar jau bus galima plaukti“, – teigė V.Matijošaitis.

Kauno vadovas tik išlydėjo pirmuosius keliautojus, bet pats „Raketa“ šį kartą neplaukė. Jis nurodė, kad kol kas savivaldybė neplanuoja tapti laivo rėmėjais, bet, kaip ir visi, tikisi, kad pavyks į Kauną pritraukti ir naujų turistų.

„Privatus verslas jį atstatė, tai jie viską ir skaičiuoja. Dabar visi išskėstomis rankomis laukiame atplaukiančių turistų. Iš tiesų, „Raketa“ niekada nebuvo išbraukta iš Kauno simbolių, nors ir ilgą laiką stovėjo ant kranto. Pats esu plaukęs senąją „Raketa“ ir Kaune, ir net Volgos upe. Tik, manau, kad šis laivas dabar bus ženkliai tylesnis“, – kalbėjo Kauno vadovas.

Visvaldas Matijošaitis/ Eitvydo Kinaičio nuotr.

Neringos meras Darius Jasaitis neslėpė džiaugsmo, jog į Nidą plauks greitaeigis kateris, mat tai dar viena galimybė pasiekti išskirtinį Lietuvos kampelį.

„Dar prieš tris metus buvo žmonės, kurie norėjo paleisti Nemunu „Raketą“, bet jiems kažkas nepavyko. O dabar džiaugiuosi žmonėmis, kurie daro verslą iš meilės Nemunui, Kaunui ir Neringai, ir paleido tokį laivą, kuriuo tėveliai plaukiojo. Anksčiau šis laivas buvo viena pagrindinių transporto priemonių, todėl labai džiugi diena ir norisi kaip būriuotojams palinkėti vėjo“, – pasisakė D.Jasaitis.

Jis nurodė, kad dėl „Raketos“ teko šiek tiek patvarkyti ir Nidos uostą. Dar prieš kelias dienas buvo montuojamos specialios bonos, kurios leidžia laivui saugiai prisišvartuoti. Be to, ir pats uosto pastatas atgimė ir atrodo taip pat, kaip atrodė tada, kai į uostą plaukė senoji „Raketa“.

„Kartais juokaujame, kad tie, kurie nori sugrįžti į praeiti, turi pirkti „Raketos“ bilietą ir atplaukę į uostą pasinerti į tuos senuosius laikus. Nepaisant uosto senojo dizaino, Neringoje žmonės tikrai turės ką veikti – turime daug viešųjų erdvių, nemažai pajūrio, net karantino metu nebuvome užsivėrę, tad laikantis atstumų, tikrai žmonės ras, ką pamatyti“, – tikino Neringos meras.

Darius Jasaitis/ Eitvydo Kinaičio nuotr.

Vandens lygis Nemune

Dar prieš pirmąją „Raketos“ kelionę teko nemažai padirbėti ir su Nemuno vaga. Vietomis upės lygis gerokai mažesnis, tačiau Vandens kelių direkcijos atstovai nurodo, kad šiais metais laivyba neturėtų sustoti.

„Ši diena turi didelę reikšmė Lietuvos upių laivininkystei. Ši diena vainikuoja pusantrų metų darbus paruošiant laivakelį, tvarkant uosto krantinę, derinant juridinius dalykus. Porą metų mes aktyviai atliekame Nemuno valymo darbus, pradedame juos ankstyvą pavasarį tam, kad vandens kelias tikrai būtų tinkamas naudoti. Šiemet jau turime tikrai labai gerą laivakelio situaciją. Net jei bus sausra, manome, kad laivai upe vis tiek galės plaukti“ – kalbėjo Vandens kelių direkcijos Vladimiras Vinokurovas.

Pasak jo, Nemune yra penkiolika sudėtingesnių ruožų, tačiau, ko gero, didžiausias iššūkis laukia vingiuose ties Jurbarku. Skaičiuojama, jog tokiuose upės posūkiuose Nemuno gylis siekia apie 1,5 metrus. Tai sekliausios vietos Nemune.

Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad laivui „Raketa“ dėl biurokratinių kliūčių nepradedant žadėto maršruto iš Kauno į Nidą, juo keliones pradeda kitas laivas – „Deima“.

Per devynis mėnesius už 80 tūkst. eurų rekonstruotas „Zaria“ tipo laivas jau po savaitės turėtų išplaukti į pirmąją šešių valandų kelionę iš Kauno į Rusnę, po daugiau nei dviejų savaičių – ir į Nidą. Greitaeigis laivas gali plaukti sekliais vandenimis, jam užtenka 40- 60 centimetrų gylio.

Laivo savininkai – bendrovė „Nemuno turas“ tvirtina, jog bilietai pirmiesiems turams jau buvo išpirkti.

Sovietinės okupacijos metu Lietuvoje buvo apie 10 „Raketų“. Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 metais Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą.  Kurį laiką laivybą Nemunu vis dar buvo bandoma atgaivinti, tačiau nuo 2010 metų „Raketos“ tipo laivų Nemune nebeliko.