Teismas po kelis mėnesius trukusio bylinėjimosi pagaliau leido tęsti 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą, kurį laikinai buvo sustabdžiusi viena didžiausių Latvijos kelių statybos bendrovių „Latvijas tilti“ kartu su bendrove „Kauno keliai“. Bendrovės pranešė sprendimą jau apskundusios Aukščiausiajam Teismui.
Apeliacinis teismas penktadienį atmetė bendrovių skundą ir leido tęsti konkursą, BNS pranešė teisėjos Rasos Gudžiūnienės padėjėja Ieva Vaišvilienė. Tas pats teismas balandį buvo laikinai sustabdęs miestui itin svarbų konkursą. Naujas teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, nepaisant to, kad jis apskųstas.
Teismas nepakeitė bendrovėms nepalankios gegužės 4 dienos Vilniaus apygardos teismo nutarties.
„Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino įrodymus, (...) visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo“, - rašoma nutartyje.
Apeliacinis teismas atsisakė kreiptis ES Teisingumo Teismą, nes teisinės bylos nuostatos nebuvo susijusios su ES teise. Anot teismo, bendras aplinkkelio tiesimo ir elektros linijos iškėlimo darbų konkursas nepažeidė įstatymų, be to, aplinkkelio antrojo etapo statybos metu šiuos pirkus darbus atskirai, buvo patirta 507,1 tūkst. eurų nuostolių.
„Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pareiškė, kad teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į ES Teisingumo Teismą ir neįsigilino į bylos esmę.
„Mes prašome Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kad būtų pasiektas visiems priimtinas aiškumas ir padėtas taškas, o ne kablelis. Teismo nutartis bus naudinga visiems rinkos dalyviams bei tokius darbus perkančioms savivaldybėms, o galiausiai dėl jo laimės Lietuvos žmonės - jie galės būti tikri, kad jų sumokami mokesčiai panaudojami skaidriai, o už infrastruktūrą nepermokama“, - pranešime spaudai sakė „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas.
Vilniaus savivaldybės Teisės departamento vadovas Edvardas Varoneckas BNS sakė, jog dabar bus laukiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvados ir tik po to bus pasirašoma sutartis su konkursą laimėjusiais rangovais.
„Teismas pasakė, kad visos procedūros buvo atliktos teisingai. Kita vertus, ieškovai dar turi vieną mėnesį skundimui Aukščiausiajam Teismui. Nežinau, ar naudosis ta teise. Tačiau bet kokiu atveju šiai dienai sprendimas įsiteisėjo ir niekas netrukdo tęsti procedūrų“, - tvirtino E.Varoneckas.
Konkursą laimėjusios bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius BNS sakė, jog projekto pabaiga tikriausiai nusikėlė į 2017 metus, tačiau tik pasirašiusius sutartį ir turint parengtą projektą, bus matyti, kada tiksliai bus baigtas aplinkkelis.
„Vienas dalykas tai, kad dar praeis šiek tiek laiko, kol pasirašysime sutartį. Mes nežinome tiksliai, kada galėsime ją pasirašyti, bet jau faktas tas, kad mes praradome geriausią laiką startui. Tik praėjus procedūroms galima pradėti darbo projekto rengimą, tai bet kokiu atveju mes praradome vieną sezoną. Aš manau, kad dabar projekto pabaiga nusikėlė į 2017 metus“, - sakė A.Rusevičius.
Didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ su partneriais darbus atliks už 89,692 mln. eurų.
Konkursą skundė ne tik Latvijos ir Kauno bendrovės, bet ir įmonės „Legrana“ ir „Eltel Networks“, kurios ginčijo jo dalį dėl elektros linijos perkėlimo. Šių darbų užsakovė yra elektros perdavimo įmonė „Litgrid“ - statant aplinkkelį, numatyta 19,6 km ilgio 110 kV oro liniją pakeisti kabeline.
Statant aplinkkelį, bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Ozo gatvės Viršuliškėse iki Ukmergės gatvės, kuri pereina į kelią Vilnius-Panevėžys.
