„Statybos leidimas turi būti išduotas iki gegužės 23 dienos, tačiau savivaldybės ir jos įmonių specialistai deda pastangas, kad šis terminas būtų maksimaliai sutrumpintas. Projektui jau pritarė šešios iš septyniolikos atsakingų institucijų“, – BNS Plius perduotame komentare teigė išrinktasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Anot jo, prašymą išduoti statybos leidimą savivaldybė priėmė balandžio 12 dieną, o šiuo metu tikrinamas techninis projektas ir su juo susiję dokumentai.

Skelbta, jog iki kovo pabaigos negavus statybų leidimo projektuotojai leidimo prašo pakartotinai – pirmas prašymas buvo pateiktas vasario 15 dieną, tačiau leidimas neišduotas, savivaldybė pateikė pastabas. Leidimas turi būti išduotas ne ilgiau nei per 45 dienas.

Nacionalinį stadioną stato investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“.

Pernai spalį pasirašyta apie 160 mln. eurų vertės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir „Vilniaus daugiafunkcis komplekso“.koncesijos sutartis numato, kad iki 2024-ųjų pabaigos būtų pastatytas UEFA standartus atitinkantis futbolo stadionas su daugiafunkciniu sporto kompleksu.

98 proc. „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ akcijų valdo bendrovė „Venetus Capital“, po 1 proc. – koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ ir bendrovė “Kauno arena”. 100 proc. „Venetus Capital“ akcijų „BaltCap“ netiesiogiai valdo nuo pernai  liepos vidurio, kai jas įsigijo iš anksčiau bendrovę valdžiusios „Icor“ įmonės.

Pernai rugsėjį Nacionalinio stadiono statybvietėje pradėtos sprogdinti ankstesnių statybų konstrukcijos, vėliau šie darbai buvo sustabdyti įtariant, kad konstrukcijų nuolaužos sprogimų metu galėjo apgadinti netoliese esančius statinius.

Numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos čia atsiras aštuoni statiniai: futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras bei 300 vietų vaikų darželis.

Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

Įmonė sako dabar galinti tęsti pradėtus statybų darbus, kurie anksčiau buvo pripažinti neteisėtais. Tuo metu anksčiau šioms statyboms prieštaravusios Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Pagirių bendruomenės atstovai teigia, jog nebesvarsto galimybės teisiškai stabdyti stambaus investicinio projekto statusą turinčios gamyklos statybų.

„Homanit Lietuvos“ vadovas Andrius Ostrauskas BNS patvirtino, kad įmonė praėjusį penktadienį iš Vilniaus rajono savivaldybės gavo statybų leidimą pagrindinio gamyklos pastato statybai.

„Taip, mes praėjusį penktadienį gavome statybų leidimą ir tikrai taip, šiandien (pirmadienį – BNS) gamyklos pastato statybos oficialiai startuoja“, – BNS sakė „Homanit Lietuvos“ vadovas.

A. Ostrausko teigimu, tai reiškia, kad statybos inspekcijos šiemet balandį surašytas aktas dėl savavališkos gamyklos statybos nebetenka galios.

„Šio klausimo nebeliko gavus leidimą statybai“,  – teigė gamyklos vadovas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė BNS patvirtino, kad gavus statybos leidimą instituciją nebereikalaus nugriauti 0,5 tūkst. kvadratinių metrų plote sumontuotų 1,5 tūkst. gręžtinių gelžbetoninių polių su įrengta galvena.

„Jeigu šiai dienai jie („Homanit“ – BNS) yra gavę statybų leidimą, tai ta statyba kaip jau ir nebelaikoma savavališka“, – sakė inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė.

Pasak R. Kėkštienės, „Homanit“ per 10 dienų turi informuoti inspekciją apie leidimo gavimą. Tuomet pareigūnai patikrins statybą leidžiantį dokumentą ir nustatys, ar jis išduotas teisėtai.

„Tuomet galimi du variantai: jeigu bus konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, tada registruojamas statinio atitikties projektui patikrinimo aktas ir panaikinamas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktas, tačiau jei pareigūnas nuspręs, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl jo panaikinimo“, – aiškino ji.

Prieš gamyklos statybas iki šiol kovojusios Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininko Vytauto Vyskupaičio teigimu, bendruomenė greičiausiai taip pat nebeskųs įteisintų gamyklos statybų.

„Ir gerai, tegul stato“, – BNS teigė V. Vyskupaitis.

Vietos bendruomenė teismuose su gamykla iki šiol bylinėjasi dėl Pagirių vandenvietės apsaugos zonos sumažinimo. Pernai spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė prokuratūros skundą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau nutartis apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.  

„Homanit Lietuva“ pernai gruodį Pagiriuose pradėjo pirmąjį būsimos gamyklos statybų etapą – tyrimų centro, sandėlio bei administracinio pastato – statybą.

Įmonės vadovas pripažino, kad pagrindinio gamyklos pastato statybos vėluoja apie pusmetį, todėl jų užbaigimas nuo 2022 metų pabaigos nukeliamas į 2023 metų birželį, jos turėtų brangti maždaug penktadaliu.

„Iš to, kokius grafikus šiandien turime su statybininkais, planas jas pabaigti iki kitų metų antrojo ketvirčio yra realu“, – sakė A. Ostrauskas.

Pasak jo, įmonė gamyklos pastato statyboms neturės generalinio statybų rangovo, o už jas, kaip ir už anksčiau pradėtas sandėlių ir administracinio pastato statybas, bus atsakinga statybų valdymo bendrovė „Incorpus“.

„Jie praktikos turi, projektą žino, todėl visiškai logiška, kad ir toliau tęs darbus. Deja, jau dabar aišku, kad tiek statybos medžiagos, tiek patys darbai brangs apie 20 proc.“, – sakė  A. Ostrauskas.

„Kokiu skaičiumi pasibaigs pačios investicijos, greičiausiai pasimatys metų pabaigoje, nes dar daugelis tiekimo kontraktų nepasirašyti“, – pridūrė jis.

Pernai statybas pradėjusi „Homanit Lietuva“ teigė, kad sandėliavimo ir administracijos patalpų statyba kainuos apie 12 mln. eurų, visas projektas su gamykla – 175 mln. eurų.

Bendrovė skelbė, kad gamykloje turėtų būti sukurta 440 naujų darbo vietų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pernai spalį projektui suteikė stambaus investicinio projekto statusą, o bendrovė dėl to gavo mokesčių lengvatų 20 metų.

Nauja „Homanit“ gamykla turėtų gaminti komponentus baldų, durų, parketo pramonės įmonėms tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Jos pajėgumai sieks apie 260 tūkst. kubinių metrų plokščių per metus – apie 25 proc. visos „Homanit“ grupės produkcijos. 

Bendrovė gamyklose Vokietijoje ir Lenkijoje gamina vidutinio ir aukšto tankio suspaustas medžio pluošto plokštes. Grupėje dirba apie 1,5 tūkst. darbuotojų.

Vilniaus apygardos teismas kovo 7 d. nutartimi patvirtino, kad leidimas statyti atliekų saugaus šalinimo aikštelę Kuprioniškių kaime Vilniuje, kurį išdavė sostinės savivaldybė bendrovei „Bionovus“ 2013 m., yra neteisėtas. Tokį sprendimą jau buvo priėmęs pirmos instancijos teismas, patenkinęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) ieškinį.

VTPSI į teismą kreipėsi išnagrinėjusi Kuprioniškių bendruomenės skundą. Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) buvo pripažintas neteisėtu dėl kelių priežasčių. Visų pirma atliekų saugaus šalinimo (laidojimo) aikštelės projektas nebuvo suderintas su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu. Antra, inertinių atliekų sąvartyne negalima, kaip numatyta projekte, šalinti kitokių atliekų. Trečia, nenumatyta sąvartyno uždarymo tvarka, nėra monitoringo programos. Be to, su projektu nepateikta ištrauka iš planuojamos statybos teritorijos detaliojo plano.

UAB „Bionovus“ įpareigota per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti naują SLD pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir, jeigu reikia, perstatyti pradėtą statyti atliekų saugaus šalinimo aikštelę taip, kad ji atitiktų reikalavimus. Jeigu bendrovė to nepadarys per nustatytą terminą, ji privalės per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu „Bionovus“ per teismo sprendimu nustatytą 15 mėnesių terminą – iki 2017 m. birželio 7 d., nepašalins statybos padarinių, VTPSI turi teisę juos priverstinai pašalinti statytojo lėšomis.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jo paskelbimo.

Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į sostinės apylinkės teismą prašydama uždrausti daugiabučio statybą Vilniaus Žvėryno rajone.

Teismo taip pat prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą D.Poškos g. 18, kitus administracinius aktus ir sudarytus sandorius bei įpareigoti statytoją nugriauti pradėtą statyti statinį, penktadienį pranešė prokuratūra. Ginti viešąjį interesą teisme prokuratūra nusprendė išnagrinėjusi Žvėryno bendruomenės pareiškimą ir surinkusi papildomus dokumentus.

„Pagaliau stebuklas įvyko. Kiek popierių reikėjo parašyti, kad prokurorai sujustų“, - BNS penktadienį sakė Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė.

Anot prokuratūros pranešimo, 2002 metais Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino žemės sklypo detalųjį planą. 2012 metų kovo mėnesį valstybė suteikė teisę Lietuvos edukologijos universitetui naudotis minėto žemės sklypo dalimi. Minėtas universitetas, esą pažeisdamas Žemės įstatymo nuostatas, leido bendrovei „P18“ naudotis jo valdoma žemės sklypo dalimi, kuri būtų skirta mašinų stovėjimo aikštelei.

„Neišsiaiškinus išsamiai visų aplinkybių statytojui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo buvo leista statyti didesnį pastatą, nei jis būtų galėjęs statyti tik savo valdomoje žemės sklypo dalyje, nes pagal galiojančius teisės aktus vienam statomam butui būtina įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą“, - nurodo prokuratūra.