Visi jie buvo teisiami už akių.

Rusai Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka pripažinti kaltais dėl nužudymo ir tyčinio lėktuvo katastrofos sukėlimo, o rusas Olegas Pulatovas pripažintas nekaltu, pareiškė netoli Schipholio oro uosto, iš kurio pakilo reiso MH17 lėktuvas, įsikūrusio teismo vyriausiasis teisėjas Hendrikas Steenhuisas (Hendrikas Stenheisas).

„Teismas įrodytus kaltinimus vadina tokiais sunkiais, kad mano, jog tikslinga skirti tik aukščiausią įmanomą laisvės atėmimo bausmę“, – sakė vyriausiasis teisėjas.

2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje. Per katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius.

2020 metais prasidėjęs teismo procesas įgavo naują reikšmę po vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą, kur Maskvos pajėgos įtariamos įvykdžiusios daug naujų karo nusikaltimų.

H. Steenhuisas sakė, kad prokurorų pristatyta medžiaga įrodė, kad lėktuvą „Boeing 777“ numušė prorusiškų kovotojų paleista raketa „Buk“.

Teismas taip pat nusprendė, kad Maskva visiškai kontroliavo apsišaukėlišką prorusiškų separatistų Donecko liaudies respubliką (DLR), iš kurios, anot teismo, buvo įvykdyta ataka.

Gruodį prokurorai pareikalavo skirti įkalinimo iki gyvos galvos bausmes visiems keturiems kaltinamiesiems MH17 byloje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį gyrė šį teismo sprendimą, kurį pavadino svarbiu.

„Svarbus Hagos teismo sprendimas. Pirmieji nuosprendžiai MH17 numušimo kaltininkams, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. – Labai svarbu patraukti atsakomybėn ir kurstytojus, nes nebaudžiamumo jausmas skatina naujus nusikaltimus.“

Posėdžiai truks tris dienas, jie prasideda pirmadienį.

Dėl lėktuvo numušimo už akių teisiami keturi asmenys: rusai Olegas Pulatovas, Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka. Vienintelis O. Pulatovas turi savo teisinius atstovus teisme.

Visi keturi laikomi svarbiomis figūromis tarp prorusiškų separatistų, kovojančių su Kijevu.

Teismas vyksta Nyderlanduose, apsaugotoje teismo salėje netoli Schipholio oro uosto, nes iš čia pakilo lėktuvas, kuris buvo numuštas; be to, 196 katastrofos aukos buvo olandai.

Sprendimo byloje tikimasi anksčiausiai kitų metų gale.

„Maksimali bausmė yra įkalinimas iki gyvos galvos“, – naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovas.

Teismas tęsiasi dėl Ukrainos tvyrant naujai įtampai, Vakarams kaltinant Maskvą planuojant invaziją. Pastaroji tai neigia.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje 2014 metų liepos 17-ąją.

Donbase nuo tų metų pavasario Kijevo pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais. Konfliktas jau pareikalavo virš 13 tūkst. gyvybių.

Tarptautinė tyrėjų grupė priėjo prie išvados, kad laineris buvo numuštas raketa BUK, paleista iš komplekso, atvežto iš Rusijos 53-iosios oro erdvės gynybos brigados, dislokuotos Kursko mieste.

Gegužę teisėjai pirmąkart apžiūrėjo skeveldromis pramuštas nuolaužas, o savo išvyką jie apibūdino kaip „sukėlusią daug emocijų“.

Orlaivio subyrėjęs pirmagalys buvo atkurtas ant metalinių griaučių Gilzės-Rejeno oro pajėgų bazėje Nyderlanduose.

Anksčiau šiemet teismas išklausė aukų giminaičių šiurpių liudijimų, kuriuose jie kalbėjo apie širdgėlą dėl vaikų, tėvų ir brolių ar seserų netekties bei ragino „korumpuotą“ Rusiją užtikrinti teisingumą.

Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie Malaizijos lainerio numušimo.

Teismo atstovas sakė, kad prokurorai pirmadienį ir antradienį aiškins įrodymus, įskaitant telefoninį ir elektroninį pasiklausymą, aplinkybes, susijusias su raketa, ir pačius kaltinamuosius.

Tikimasi, kad bausmių bus paprašyta trečiadienį ir kad prokurorai „išsamiai pagrįs prašomą bausmę“, sakė atstovas.

Prokurorai 2020 metų kovą pradėdami bylos nagrinėjimą pareiškė, kad jei teismas priimtų kaltinamiesiems nepalankų nuosprendį, „darysime viską, kas mūsų galioje, kad jis būtų įvykdytas, nesvarbu, ar Nyderlanduose, ar kitur“.

Teismas kovą buvo nutraukęs savo posėdžius dėl pasaulyje kilusios koronaviruso pandemijos. Tuomet Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad teismai nagrinės tik skubias bylas, o Malaizijos oro linijų lėktuvo numušimo bylos nagrinėjimas atidedamas iki vasaros.

Pirmadienį netoli Amsterdamo Schipholio oro uosto įsikūrusiame teisme teisėjai ir prokurorai sėdėjo vieni šalia kitų, tačiau tarp jų buvo stiklinės pertvaros.

Kaltinimai šioje byloje pareikšti keturiems Rusijos ir Ukrainos piliečiams, kurie, pasak prokurorų, prisėdėjo prie šios tragedijos.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą 2014 metų liepos 17-ąją skridęs orlaivis „Beoing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos. Visi 298 lėktuvo keleiviai ir įgulos nariai žuvo. Daugiau kaip du trečdaliai aukų – 196 – buvo olandai.

Lėktuvo katastrofos aplinkybių tyrimą atlieka tarptautinė tyrėjų grupė, kuriai priklauso Ukrainos, Nyderlandų, Belgijos ir Malaizijos ekspertai.

2016 metų rugsėjo mėnesį grupė paskelbė savo tyrimo išvadas, kad orlaivis buvo numuštas Rusijoje pagaminta raketa BUK.

Prieš metus Nyderlandų vadovaujami tyrėjai priėjo galutinės išvados, kad raketa BUK-TELAR buvo iš Rusijos 53-iosios priešlėktuvinių raketų brigados, įsikūrusios Kurske.

2019 metų gegužės 19 dieną tyrėjų grupė oficialiai įvardino keturis įtariamuosius, prisidėjusius prie orlaivio numušimo: Rusijos piliečius Igorį Girkiną, Sergejų Dubinskį ir Olegą Pulatovą bei ukrainietį Leonidą Charčenką.

Hagoje vykstančiame procese kaltinamieji nedalyvauja, bet O. Pulatovui atstovauja keli olandų ir rusų teisininkai.

O. Pulatovo teisininkai pareiškė, kad koronaviruso pandemija smarkiai sutrikdė pastangas pasiruošti kaltinamojo gynybai.

Kovo 23-ąją, kai vyko vėliausias teismo posėdis, Nyderlanduose jau buvo įvestas karantinas, o vėliau jis buvo paskelbtas ir Rusijoje, tad susitikti su įtariamuoju O. Pulatovu buvo praktiškai neįmanoma, pareiškė jo advokatė Sabine ten Doesschate (Sabinė ten Dueschatė).

„Visos šios priemonės turėjo didelę įtaką pasiruošimui preliminariai Olego Pulatovo gynybai“, – kalbėjo ji per posėdį, kuriame taip pat dalyvavo kelių aukų artimieji ir žurnalistai.

„Mūsų kontaktas su klientu buvo minimalus... ir diskusijos apie dalykus, kurie galėtų būti itin svarbūs jo gynybai, paprasčiausiai nebuvo įmanomos“, – tvirtino S. ten Doesschate.

Be kita ko, tarp tų dalykų yra kaltinimų O. Pulatovui detalės ir klausimas, ar ši byla yra teisminga Nyderlandų teismui, nurodė ji.

O. Pulatovui, I. Girkinui, S. Dubinskiui ir L. Charčenkai Nyderlandų prokurorai pareiškė kaltinimus nužudymu, ir jei bus pripažinta jų kaltė, jiems gresia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.

Rusija jau seniai neigia esanti kaip nors susijusi su lėktuvo MH17 numušimu ir yra pateikusi virtinę alternatyvių versijų, kaip įvyko ta katastrofa.

Trumpoje spaudos konferencijoje ministerija nurodė pirmą kartą skelbianti minimos raketos BUK serijos numerį ir sakė, kad ji buvo pagaminta ir nusiųsta į Ukrainą dar sovietiniais laikais, ir nuo to laiko nebuvo grįžusi į Rusijos teritoriją.

Rusija neigia bet kokią atsakomybę už šio keleivinio lėktuvo numušimą ir yra pateikusi virtinę teorijų apie Kijevo kaltę.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs laineris „Boeing 777“ 2014 metų liepos 17 dieną sudužo netoli prorusiškų Rytų Ukrainos separatistų bastiono Donecko. Žuvo visi 298 lėktuve buvę žmonės, įskaitant daug olandų.

Po tragedijos Europos Sąjunga įvedė skaudžias ekonomines sankcijas Rusijai ir kaltino Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje, kurie yra numušę virtinę kitų lėktuvų.

Kaip sakė olandų tyrėjų vadovas, jo komanda priėjo prie išvados, kad lėktuvas buvo numuštas rusų gamybos raketa BUK iš kariuomenės brigados Rusijos pietvakariuose esančiame Kursko mieste.

Nyderlandai ir Australija gegužės mėnesį dėl lėktuvo numušimo tiesiogiai apkaltino Rusiją.

„Raketa su serijos numeriu 886847379, skirta raketų sistemai BUK, 1986 metų gruodžio 29 dieną geležinkelių transportu buvo nusiųsta į 20152-ąjį karinį junginį“, – sakė kariškių aukšto rango pareigūnas Nikolajus Paršinas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Pasak jo, šio junginio bazė buvo tuomet sovietinėje Ukrainoje, o ši informacija buvo „visiškai slapta“.

„Subyrėjus Sovietų Sąjungai, ji (raketa) nebuvo atvežta į Rusijos teritoriją ir buvo inkorporuota į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – sakė pareigūnas.

Rusija nurodė nusiuntusi informaciją apie raketą Nyderlandams.

Ministerija taip pat nurodė, kad incidentą tiriančios tarptautinės komisijos naudotas vaizdo įrašas, kuriame matyti į separatistų kontroliuojamą Rytų Ukrainą vežama raketa BUK, yra klastotė. Ministerija nurodė tokias detales, kaip šviesos kritimas ant judančios transporto priemonės, ir teigė, kad ji rodoma važiuojanti atbula.

Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos paskelbta informacija, esą orlaivį numušusi raketa priklauso Ukrainai, liudija apie Maskvos siekį paaštrinti situaciją.

„Tai – eilinis melas, eilinė Rusijos Federacijos melagystė, liudijanti apie tai, kad Rusija tikrai neatsisakė savo planų suardyti Ukrainos autoritetą, apskritai suardyti situaciją. Jai reikia priežasties paaštrinti situaciją“, – pirmadienį sakė ministras per spaudos konferenciją po Kijeve įvykusio susitikimo su kolega iš Britanijos Gavinu Williamsonu (Geivinu Viljamsonu).

Britų gynybos sekretorius teigė, kad nepriklausomas tyrimas parodė, kas atsakingas už „Boeing“ numušimą.

„Tai yra dar vienas rusų dezinformacijos pavyzdys“, – sakė G. Williamsonas.

Tarptautiniai tyrėjai nagrinės Rusijos pateiktą informaciją

Nyderlandų vadovaujama Jungtinė tyrėjų komanda (JIT) pirmadienį iš Rusijos gynybos ministerijos gavo naujos medžiagos, susijusios su reiso MH17 Malaizijos lėktuvo numušimu virš Rytų Ukrainos.

„JIT jau kreipėsi į Rusijos Federaciją su prašymu pateikti aktualios informacijos“, – sakoma tarptautinės tyrėjų komandos išplatintame pareiškime.

Dokumente pažymima, jog „2018-ųjų gegužę JIT specialiai užklausė informacijos apie numerius, rastus ant kelių aptiktų raketos dalių“.

„JIT kruopščiai ištirs šiandien pateiktą medžiagą kai tik Rusijos Federacija pateiks JIT atitinkamus dokumentus“, – priduriama pranešime.

Jame pažymima, kad „nuo tyrimo pradžios iki šiandienos JIT visada kruopščiai analizavo ir apdorojo Rusijos Federacijos teikiama informaciją“.

„Kaip pavyzdį galima nurodyti 2014-aiais per spaudos konferenciją pristatytus vaizdus, liudijančius apie numanomą naikintuvo buvimą netoli lainerio MH17“, – nurodoma pranešime.

Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) trečiadienį pareiškė esąs „pasirengęs dirbti“ su Rusija, kad būtų išvengta tokių incidentų, kaip buvo praėjusį mėnesį, kai turkų karo aviacija numušė Rusijos lėktuvą prie Sirijos sienos.

„Mes esame pasirengę dirbti su Rusija, kad būtų išvengta panašių incidentų pasikartojimo ateityje“, – sakė A.Davutoglu užsienio žurnalistams Stambule, perspėdamas, kad nesant tinkamo operacijų koordinavimo Sirijoje, „incidentų arba netyčinės konfrontacijos“ pavojus išliks.

Turkija neatsiprašys dėl Rusijos karo lėktuvo numušimo prie sienos su Sirija, bet Ankara ragina Maskvą iš naujo apsvarstyti savo sprendimą paskelbti atsakomąsias sankcijas, kad būtų galima išspręsti šią krizę, pirmadienį pareiškė Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu).

„Mūsų oro erdvės, mūsų sienų gynyba yra ne vien mano vyriausybės teisė, bet pareiga, o joks Turkijos premjeras arba prezidentas ... neatsiprašinės dėl to, kad atlieka savo pareigą“, – A.Davutoglu sakė per bendrą spaudos konferenciją su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu po jųdviejų derybų Briuselyje.

„Tikimės, kad Rusija ir naujo apsvarstys tas priemones abiejų pusių interesų labui“, – pridūrę premjeras, turėdamas omenyje sankcijas, kurias Maskva paskelbė po lėktuvo Su-24 numušimo anksčiau šį mėnesį.