2021 m. gegužės 23 d. Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs oro linijų bendrovės „Ryanair“ lėktuvas ir sulaikytas juo skridęs Baltarusijos opozicijos veikėjas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega.

„ICAO Taryba baigė diskusijas dėl 2021 m. gegužę Baltarusijos oro erdvėje įvykusio incidento, susijusio su „Ryanair“ reisu FR4978, ir pasmerkė Baltarusijos vyriausybės neteisėto kišimosi veiksmus“, – sakoma ICAO pranešime.

Nors organizacija prieš tai jau buvo paskelbusi šio tyrimo išvadas, sausio pradžioje tyrimas buvo pratęstas, siekiant nustatyti tam tikrus „trūkstamus faktus“ ir įvertinti naujai gautą informaciją.

Pasak ICAO, pranešimas apie lėktuve neva buvusią bombą, kuriuo buvo pasinaudota kaip dingstimi priverstinai jį nutupdyti, buvo „melagingas ir sukėlė pavojų lėktuvo saugumui“. „Apie šią grėsmę lėktuvo įgulai buvo pranešta gavus aukštų Baltarusijos valdžios pareigūnų nurodymus“, – teigiama ICAO ataskaitoje.

Organizacija nurodė, kad jos Taryba, kurią sudaro 36 valstybių atstovai, paprašė savo vadovo perduoti tyrimo išvadas Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui.

Pagrindinė ICAO funkcija yra užtikrinti civilinę aviaciją reglamentuojančių įstatymų laikymąsi, tačiau ši organizacija neturi įgaliojimų skelbti sankcijas.

Tą ji pareiškė praėjus metams po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymo Baltarusijos sostinėje.

Čia buvo sulaikytas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Šių metų gegužės pradžioje Vilniuje studijavusi Rusijos pilietė Baltarusijos teismo buvo nuteista šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

„Baltarusija (...) ir toliau ėjo visus tuos metus (Aliaksandro) Lukašenkos diktatūros stiprinimo keliu“, – žurnalistams antradienį Seime sakė politikė.

Jos teigimu, Lietuva nuolat stebi situaciją kaimyninėje šalyje ir palaiko baltarusius, kurie „patiria diktatoriaus jungą“.

Minint lėktuvo nutupdymo metines, Seimo posėdyje į parlamentarus antradienį kreipsis Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Ji po Vakarų nepripažįstamų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūtį, per kuriuos perrinktas autoritarinis šalies vadovas A. Lukašenka, pasitraukė į Lietuvą ir iš čia vadovauja baltarusių opozicijai.

Aviacijos saugumo vadovas Ričardas Martinaitis atskleidė, kokios informacijos gavo tyrėjai.

„Yra keletas labai svarbių momentų, kurie akcentuoti ataskaitoje. Pirmas momentas, kad Baltarusijos pusė nepateikė visos prašomos informacijos, nes buvo keletas labai svarbių momentų, ir baltarusių pusė negalėjo pateikti duomenų. Antras svarbus momentas ataskaitoje yra identifikuojama, kad tai yra neteisėtos veiklos aktas, kuris klasifikuojamas kaip melagingas informacijos pranešimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija yra pradėjusios tyrimus dėl orlaivio užgrobimo, o Baltarusijos pusė yra pradėjusi tyrimą dėl melagingos informacijos pateikimo. Kitas svarbus momentas, sklandęs Lietuvoje, kad atseit orlaivis buvo perimtas ir nutupdytas naikintuvų. Ataskaitoje yra aiškiai pasakyta, kad taip, naikintuvai buvo pakelti, nes buvo aktyvuoti specialūs planai, tačiau kai „Ryanair“ orlaivis nusileido Minsko oro uoste, tas naikintuvas buvo maždaug 55 km atstumu, nepasivijęs orlaivio“, – sakė R. Martinaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Baltarusija nesugebėjo pateikti labai svarbios informacijos dėl pirmo pranešimo apie galimai orlaivyje padėtą sprogmenį. Jie konstatuoja, kad 9.25 val., penkios minutės iki skridimo Baltarusijos erdve, atseit jie gavo pranešimą el. paštu apie tai, kad orlaivyje gali būti padėtas sprogmuo, tačiau visiškai nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kad tikrai tai buvo gauta, nes nebuvo pateikta jokių išklotinių iš serverio, kitų prisijungimo dalykų. Kitas dalykas, labai svarbus paminėti, kad kai oro eismo kontrolės dispečeris minėjo, kad šią informaciją, apie tai, kad galimai orlaivyje padėtas sprogmuo, gavo ir kiti oro uostai, iš tikrųjų kiti oro uostai apie šią sprogmenį sužinojo vėliau: Vilniaus oro uostas kitą dieną, Sofijos oro uostas po dviejų dienų nuo įvykio, o Bukarešto oro uostas apskritai po dviejų savaičių. Tai yra akivaizdus momentas, kad šitas veiksmas buvo padarytas tyčia. Kitas svarbus dalykas: kas yra kaltieji? Ataskaitoje labai aiškiai pasakyta, kad tyrėjai nesugebėjo nustatyti nei kaltųjų asmenų, nei kaltųjų valstybių“, – teigė R. Martinaitis.

Baltarusija nesugebėjo pateikti labai svarbios informacijos dėl pirmo pranešimo apie galimai orlaivyje padėtą sprogmenį.

Tačiau, pasak aviacijos saugumo vadovo, tai nereiškia, kad Baltarusijai už tokį poelgį niekas negresia.

„Sprendime yra nutarta tęsti tyrimą, nes tiek Lietuva, tiek Lenkija pareikalavo pateikti papildomus svarbius įrodymus. Taryba nusprendė tyrimą pratęsti, tai reiškia, kad tyrimas bus tęsiamas ir atitinkamai ta informacija ir rezultatai, ataskaita bus perduota Jungtinių Tautų Organizacijai. Tad negalima sakyti, kad Baltarusijai niekuo nepasibaigs“, – kalbėjo pašnekovas.

Kadangi orlaivyje buvo ir keli amerikiečiai, FTB irgi tiria šį incidentą. Tačiau, kaip sakė R. Martinaitis, sunku pasakyti, ar nuo šio tyrimo kas nors priklausys.

„Labai daug kas gali priklausyti nuo to, ar Lietuva, Lenkija, kitos suinteresuotos pusės gali pateikti svarių įrodymų, kad baltarusių pusė iš tikrųjų akivaizdžiai prisidėjo prie veiksmų. Mes turime labai detalią ataskaitą, kuri aiškiai identifikuoja, kad Baltarusijos pusė yra rimtai įsivėlusi į šitą dalyką, bet Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai dar to tiesioginio įrodymo neužtenka“, – aiškino jis.

„Ataskaitoje esanti informacija labai aiškiai rodo, kad tai buvo diriguojama kažkokių išorinių jėgų. Turiu omeny, kad ne dispečeris sugalvojo pateikti tokią informaciją, o jam buvo patariama, pasakoma, ką reikia pasakyti. Tie netiesioginiai duomenys rodo, kad kita pusė gali būti įsivėlusi, bet ar ji tikrai gali būti nuteista, negaliu atsakyti“, – šnekėjo R. Martinaitis.

Aviacijos saugumo vadovas negalėjo pasakyti, kad dar tęsis tyrimas,

„Jau pradinis tyrimas turėjo būti baigtas praėjusių metų rugsėjo mėnesį, o mes ataskaitą gavome tik šių metų sausio pabaigoje. Labai sunku prognozuoti, kiek tai dar gali užtrukti. Priklauso nuo to, kaip šalys bendradarbiaus, kaip pateiks informaciją. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ragina, kad šalys bendradarbiautų, pateiktų informaciją, susijusią su šiuo įvykiu. Kas bus toliau, priklausys nuo galutinės ataskaitos, ar ten bus įvardyti kažkokie konkretūs veiksmai, konkrečios atsakomybės asmenų ar valstybių“, – komentavo R. Martinaitis.

„Manau, kad Ramanas Pratasevičius, iš visko, ką mes matome, turbūt yra perlaužtas žmogus. Tokių atvejų istorijoje yra buvę. Apmaudu, bet ir kiti režimai taip yra pasielgę – įvairiais ir brutaliais būdais perlaužę žmogų, priversdami jį pakeisti nuomonę, kalbėti prieš savo sąžinę ir įsitikinimus, kuriuos jis labai aiškiai gynė. Šioje situacijoje galiu pagailėti to žmogaus, kuriam teko toks likimo išbandymas“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Apmaudu, bet ir kiti režimai taip yra pasielgę – įvairiais ir brutaliais būdais perlaužę žmogų.

Gegužės 23 d. Baltarusija nukreipė ir Minske priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą. Režimas suėmė lėktuvu skridusius aktyvistą R. Pratasevičių bei jo draugę Sofiją Sapegą. Abu Baltarusijos režimo kaltinti padėję koordinuoti antivyriausybinius protestus, kurie kilo po to, kai po rinkimų, kuriuos Vakarai laiko suklastotais, Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė prezidentu šeštai kadencijai.

Kiek vėliau vasarą abu prisipažino kaltais dėl jiems mestų kaltinimų ir nusprendė sudaryti susitarimą su tyrėjais.

Viešojoje erdvėje daug diskusijų sukėlė iki tol Baltarusijos režimą kritikavusio R. Pratasevičiaus interviu valstybinei žiniasklaidai, kuriame jis prisipažino ir raginęs rengti protestus, ir kartu gyrė A. Lukašenką.

R. Pratasevičius  tvarkė populiarų susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą „Nexta“, suvaidinusį svarbų vaidmenį organizuojant antivyriausybinius protestus.

Du valstybinės oro navigacijos administracijos aukšto rango pareigūnai ir du saugumo pareigūnai ketvirtadienį buvo apkaltinti sąmokslu vykdyti oro piratavimą, nes, kaip įtariama, dalyvavo inscenizuotoje pranešimo apie bombą schemoje, kad 2021 metų gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis lėktuvas nutūptų Minske ir Baltarusijos vyriausybė galėtų sulaikyti opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių.

Federaliniam teismui Niujorke pateiktame kaltinamajame akte sakoma, kad „Ryanair“ 4978-ojo reiso lėktuvu iš Atėnų, dėl kurio Baltarusijos valdžia surezgė tą schemą, skrido daugiau kaip 100 keleivių, įskaitant keturis JAV piliečius.

Du iš keturių apkaltintų pareigūnų, Leanidas Čura ir Alehas Kaziučycas, yra atitinkamai valstybinės oro navigacijos įmonės „Belaeranavigacija“ generalinis direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Taip pat apkaltinti du pareigūnai iš Baltarusijos valstybės saugumo tarnybų, kurių vardus FTB žino tik iš dalies.

FTB identifikavo detalią operaciją, privertusią keleivius iš daugelio šalių, įskaitant JAV, patirti teroristinių grėsmių realybę.

„FTB identifikavo detalią operaciją, privertusią keleivius iš daugelio šalių, įskaitant JAV, patirti teroristinių grėsmių realybę“, – sakė FTB direktoriaus pavaduotojas Michaelas Driscollas (Maiklas Driskolas).

Tai, kas įvyko, yra ne tik beatodairiškas JAV įstatymų pažeidimas, bet ir visų lėktuvais skraidančių žmonių saugumui itin pavojingas [dalykas]", – sakė jis.

„Kitas pilotas, gausiantis nelaimės signalą iš skrydžių kontrolierių, gali suabejoti nepaprastosios padėties tikrumu, o tai kelia pavojų gyvybėms“, – pabrėžė M. Driscollas.

Lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske operacijai vadovavo valstybinės saugumo tarnybos. Per ją Minsko oro uoste pavyko areštuoti 26 metų žurnalistą R. Pratasevičių iš opozicijos kanalo NEXTA platformoje „Telegram“ ir jo draugę Sofiją Sapegą, Lietuvoje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) teisės studentę.

Abu jie dėl įvairių kaltinimų laikomi namų arešto sąlygomis.

Kaip nurodoma JAV kaltinamajame akte, L. Čura ir minėti saugumo pareigūnai melagingą informaciją apie bombos grėsmę Minsko oro erdvės kontrolės centrui perdavė dar prieš tai, kai „Ryanair“ lėktuvas pakilo iš Atėnų, ir pareikalavo nukreipti lėktuvą į Minską.

Skrydžių kontrolieriai laukė, kol lėktuvas įskris į Baltarusijos oro erdvę ir tada pranešė jam apie jame neva esančią bombą, kad galėtų priversti jį nutūpti Minske.

L. Čuros pavaduotojas A. Kaziučycas tuomet siekė, kad būtų suklastoti įrašai apie incidentą ir būtų galima nuslėpti bombos pavojaus netikrumą bei saugumo pareigūnų dalyvavimą, teigiama kaltinamajame akte.

Minimiems keturiems pareigūnams, kurie visi yra Baltarusijoje, laisvėje, grėstų įkalinimas iki gyvos galvos, jei jie būtų patraukti atsakomybėn Jungtinėse Valstijose.

Incidentas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir išprovokavo Europos, Kanados, Didžiosios Britanijos ir JAV sankcijas.

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) pirmadienį pranešė, kad užbaigė savo tyrimą, bet išvadas paskelbs tik šio mėnesio pabaigoje.

„Yra juodoji dėžė – atliekamas tyrimas, išsiųsta į Jungtines Amerikos Valstijas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ji.

„Įtariamųjų nėra, išsiųstas teisinės pagalbos prašymas į Baltarusiją pateikti prašomus duomenis“, – pridūrė generalinė prokurorė.

Pasak jos, atliekant tyrimą bendradarbiaujama su lenkų pareigūnais, jie buvo atvykę į Lietuvą, o Lietuvos pareigūnai vyko į Lenkiją.

„Dalinamės informacija“, – sakė N. Grunskienė.

Prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo Baltarusijos pareigūnams gegužės 23 dieną nukreipus iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą ir nutupdžius jį Minske.

Tarp lėktuvo keleivių buvo Baltarusijos opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto studentė Rusijos pilietė Sofija Sapega, jie buvo sulaikyti.

Minsko režimui dėl šių įvykių buvo įvestos papildomos sankcijos.

Lietuvos teisėsauga vykdo tyrimą pagal straipsnius, numatančius atsakomybę už orlaivio užgrobimą ir tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.

„Airija ketina palaikyti ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) tyrimą dėl... „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo. Cichanouskaja susitiks su „Ryanair“ vadovu Michaelu O'Leary – jie aptars, kaip kompanija gali padėti tyrimui“, – antradienį pranešta S. Cichanouskajos kanalu socialiniame tinkle „Telegram“.

Be to, artimiausiomis dienomis S. Cichanouskaja susitiks su Airijos užsienio reikalų ministru Simonu Coveney (Saimonu Koveniu), Europos reikalų ministru Thomas Byrne'u (Tomu Birnu) ir ministru pirmininku Michealu Martinu (Mikalu Martinu).

„Per kiekvieną susitikimą bus keliamas pagalbos politinių kalinių šeimoms klausimas ir [kalbama] apie spaudimo režimui dėl jų paleidimo didinimą. Cichanouskaja taip pat ragins kelti Baltarusijos klausimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir inicijuoti tarptautinius tyrimus bei tribunolą dėl nusikaltimų prieš baltarusius“, – sakoma pranešime.

Gegužės 23 dieną Minsko oro uoste buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ laineris. Oro bendrovė pranešė, kad lėktuvas nutūpė Minske, nes baltarusių skrydžių kontrolieriai pranešė apie galimą bombą lėktuve. Vėliau informacija apie bombą nepasitvirtino.

Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

R. Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“, kuris suvaidino labai svarbų vaidmenį pernai po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų organizuojant beprecedentes demonstracijas prieš Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Birželio pabaigoje Baltarusijos Tyrimų komitetas pranešė, kad R. Pratasevičius ir S. Sapega duoda „prisipažįstamuosius parodymus“ ir paprašė ikiteisminio susitarimo dėl bendradarbiavimo su tyrimu. Dėl to jiems buvo pakeista kardomoji priemonė ir vietoje kalėjimo skirtas namų areštas.

S. Cichanouskaja dalyvavo pernai rugpjūčio 9 dieną įvykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose. Kandidatūrą ji iškėlė rinkimų komisijai neįregistravus jos vyro Siarhejaus Cichanouskio iniciatyvinės grupės. Vėliau S. Cichanouskis buvo įkalintas.

Oficialiais duomenimis, S. Cichanouskaja per rinkimus gavo kiek daugiau nei 10 proc. balsų, o laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį valdantis A. Lukašenka. Vakarų šalys ir baltarusių opozicija rinkimus laiko suklastotais.

Virtinė Europos Sąjungos šalių S. Cichanouskają pripažįsta Baltarusijos opozicinių jėgų lydere, su ja, be kitų, susitiko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Balandžio pradžioje Baltarusijos Valstybės saugumo komitetas (KGB) įtraukė S. Cichanouskają, jos kolegą opozicionierių Pavelą Latušką ir dar 15 piliečių į terorizmo sąrašus.

Organizacija iki rugsėjo pratęsė tyrimą dėl prieš daugiau kaip mėnesį Minske nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Nors iki Lietuvos oro erdvės kirtimo buvo telikusios kelios minutės, Baltarusijos oro dispečeriai nurodė pilotams apsisukti ir leistis Minske neva dėl bombos lėktuve. Bet iš lėktuvo prievarta išsodinti Aliaksandro Lukašenkos režimo kritikas, tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija sako, kad tyrimui baigti reikia daugiau laiko.

Savo tyrimą atliekantys Lietuvos prokurorai pasigenda „Ryanair“ kompanijos bendradarbiavimo. Lėktuvo juodosios dėžės buvo skubiai išvežtos į Varšuvą.

„Mano žiniomis, ikiteisminius tyrimus yra pradėję Latvija, Lenkija (su Lenkija sudaryta jungtinė tyrimo grupė) ir taip pat yra Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjusios ikiteisminį tyrimą. Vyksta bendradarbiavimas su „Ryanair“, prašoma duomenų, aišku, norėtųsi intensyvesnio, glaudesnio bendradarbiavimo, bet yra taip, kaip yra. Tikrai tyrimas vyksta ir intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai“, – aiškino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Sankcijos įvedamos Baltarusijai gegužės 23 dieną priverstinai nutupdžius Minske iš Atėnų į Vilnių skridusį Europos bendrovės „Ryanair“ keleivinį lėktuvą.

Lėktuvu skridęs tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, kartu su kitais įkūręs baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“ platformoje „Telegram“, Minsko laikomą ekstremistiniu, taip pat jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega – buvo sulaikyti oro uoste.

Septyni į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys yra tiesiogiai susiję su šiuo incidentu, o 71 žmogui sankcijos bus taikomos dėl Baltarusijos vyriausybės platesnio masto kampanijos prieš opoziciją, sakė diplomatai.

Priemonės oficialiai turi būti priimtos pirmadienį, per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti keleivinio lainerio. Europos Sąjunga reaguodama jau uždraudė Baltarusijos nacionalinės oro vežėjos „Belavia“ lėktuvams patekti į savo oro erdvę ir paragino Europos kompanijas neskristi į Baltarusijos oro erdvę.

Briuselis šiuo metu taip pat rengia naujų sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams. Tarp galimų taikinių yra trąšų gamyba ir obligacijų pardavinėjimas Europoje.

ES jau buvo įtraukusi į „juodąjį sąrašą“ 88 asmenis, tarp jų A. Lukašenką ir jo sūnų, ir septynias kompanijas. Jiems dėl brutalaus protestų, kilusių po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, slopinimo taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas.

Po rinkimų, kuriuose A. Lukašenka, 9,3 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, užsitikrino šeštą kadenciją, Baltarusiją kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai protestai. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos remiamas A. Lukašenka kol kas nekreipia dėmesio į daromo spaudimo poveikį.