Stilizuota lenta bus atidengta Laisvės alėjoje, ant namo, kuriame V. Starevičius pradėjo kurti pirmuosius pasaulyje tūrinės animacijos filmus, pranešė renginio iniciatorius Aurelijus Silkinis.

Šiam kūrėjui skirtas atminimo ženklas – memorialinė lenta su jo sukurtų personažų elniaragio, skruzdės ir žiogo skulptūromis – jau stovi Rotušės aikštėje, prie buvusio Ryšių muziejaus.

A. Silkinio teigimu, dabar pavyko rasti namą, kuriame animatorius gyveno ir kūrė, todėl nutarta pažymėti ir šią vietą.

V. Starevičius (1882–1965) – kino režisierius, dailininkas, operatorius, erdvinės (lėlių) animacijos pradininkas. 1886–1911 metais jis gyveno ir kūrė Kaune, vėliau buvo  Maskvos kino studijų režisierius, vienas pirmųjų Rusijoje pradėjo kurti pieštinius animacinius filmus, nuo 1919 gyveno Italijoje, nuo 1920 metų – Paryžiuje.

Jo padaryti vabalai „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog V. Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius.

Pasak A. Silkinio, Rusijoje jis vadinamas Rusijos animacinio kino pradininku, Lenkijoje – lenkų kinematografininku, pirmojo pasaulyje lėlinio filmo autoriumi, prancūzai nemažą jo meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką.

„Tačiau būtent dirbdamas Kaune V. Starevičius ne tik atrado ir ištobulino naują animacijos techniką, kurios pasiekti kiti amžininkai taip ir nesugebėjo, jo padaryti vabalai „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog V. Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius. Tuometiniai kinematogtafininkai V. Starevičių praminė paslaptingu kino alchemiku. Paslaptingu, kosmopolitišku ir provokuojančiu jis išliko iki gyvenimo pabaigos“, – teigė A. Silkinis.

Danijoje gyvenančio šeimyninio dueto darbas gegužės 27-ąją vyksiančiuose kasmetiniuose Lietuvos kino „Sidabrinė gervė“ apdovanojimuose pretenduoja į Metų geriausio animacinio filmo titulą. Režisieriai atskleidė, kad vos šešias minutes trunkantis trumpametražis animacinis filmas dienos šviesą išvydo net po dvejų metų kūrybinio darbo.

Kūrėjai pasakoja, kad filmo idėją inspiravo tradicinis gruziniškas tostas, kuriame pasakojama kalnuose medžiojančio erelio istorija. Taip būtų galima trumpai papasakoti siužetą, tačiau, pasak kūrėjų, filmo žinutė yra kur kas svarbesnė: „Filmas yra apie tai, kaip svarbu išlikti savimi, kad ir ką besakytų kiti.“

Danijoje gyvenantys U. ir J. Oettingeriai atskleidė, kad vos šešias minutes trunkantis trumpametražis animacinis filmas „Nuopuolis“ dienos šviesą išvydo po dvejų metų kūrybinio darbo. Pasak kūrėjų, sukurti animacinį filmą – tai labai sudėtingas ir ilgas procesas: „Animacija reikalauja daug laiko, kantrybės ir žmonių. „Nuopuolį“ kūrėme du metus. Tai sudėtingas filmas, nes jame naudojama lėlinė ir kompiuterinė animacija, todėl visas procesas dvigubai sunkesnis ir ilgesnis.“

Trumpametražis filmas „Nuopuolis“ išsiskiria savo originalia ir profesionaliai atlikta animacija. Nors lėlinė technika pačiai Urtei buvo nauja, tačiau be galo įdomi. „Viskas, ką šio filmo žiūrovas mato ekrane, buvo sukurta specialiai. Lėlės pagamintos iš metalinių šarnyrų, silikono, plastiko ir vilnos, kalnai pastatyti iš porolono ir smėlio, audra ir saulėtekis sukurti kompiuterio pagalba. Kiekvienas judesys suanimuotas rankomis, apšviestas kino lempomis ir nufotografuotas po vieną kadrą. Tai ilgas procesas, kuris teikia malonumą kūrėjui, taip pat, kaip ir nepriekaištingas rezultatas“, - apie darbą užkulisiuose pasakojo režisierė.

Animacinis filmas „Nuopuolis“ ir kūrybinė komanda, jau tradicija tapusiuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“, nominuotas vienoje kategorijoje: Metų geriausias animacinis filmas. Režisierė U. Oettinger neslėpė, kad toks įvertinimas džiugina: „Tai nuostabus įvertinimas ir galimybė filmui būti pamatytam. Juk filmai labai nori būti matomi.“

Pasak animacijos kūrėjų, šio žanro padėtis Lietuvoje gerėja: įvairūs projektai gauna finansavimą, lietuvių animaciniai filmai patenka į prestižinius animacijos festivalius, integruojasi į kitas meno šakas, auga susidomėjimas šiuo žanru. „Lietuvių animacijos kūrėjų bendruomenė yra nedidelė, tačiau labai geranoriška bei entuziastinga, o tai labai svarbu“, - džiaugėsi filmo prodiuserė Agnė Adomėne.

Tačiau apdovanojimus organizuojančios LiKA statistika rodo ką kitą: praėjusiais metais dalyvauti „Sidabrinė gervė“ kino apdovanojimuose paraiškas pateikė net 13 animacinių filmų kūrėjų, šiais – tik penki. Su kokiomis šiandieninėmis problemomis susiduria Lietuvoje kuriantys animatoriai? Kartu su U. Ir J. Oettingeriais dirbusi prodiuserė A. Adomėne pripažino, kad pas mus trūksta profesionalių ir kvalifikuotų šios srities specialistų, todėl ir animacinių filmų sukuriama ženkliai mažiau, nei vaidybinių.

„Animacijos gamybos procesas yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis daug resursų. Manau, jis vienodai sudėtingas tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Galbūt kaip pagrindinį iššūkį išskirčiau kvalifikuotų animatorių trūkumą“. - apgailestavo prodiuserė.

A. Adomėne paneigė mitą, kad neva animaciją sukurti kainuoja daug pigiau nei vaidybinį filmą. Anot jos, animacijos gamybos procesas yra ne tik sudėtingas, bet ir reikalaujantis daug resursų: „Dėl gamybos ypatumų, dažnai susidaromas klaidingas įspūdis, kad animacinių filmų biudžetai turėtų būti mažesni nei vaidybinių. Tačiau taip nėra. Kokybiškas animacinis kinas reikalauja labai daug resursų.“

„Nuopuolio“ prodiuserė nėra linkusi teigti, kad animacijai skiriamas finansavimas Lietuvoje yra menkas, tačiau moteris pažymi, kad jis galėtų būti ir didesnis. „Finansavimas visoms meno ir kultūros sritims galėtų būti didesnis, nemanau, kad animacija yra išskirtinėje padėtyje“, - kalbėjo A. Adomėne. Jau devintą kartą šį pavasarį vyksiantys „Sidabrinė gervė“ kino apdovanojimai gegužės 27-ąją 18.30 val. bus tiesiogiai transliuojami per LRT televiziją. Prestižinių apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ globėjas yra Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.