Ryškesnės pažangos stoka

Lenkijos kompanija „Orlen Group“ paskelbė, kad ši šalis 2023 m. vartojo 17 milijardų kubinių metrų dujų. Ir bene svarbiausia tai, ką akcentuoja ir lenkai, kad nė vieno kubinio metrų dujų nebuvo panaudota iš Rusijos.

Lenkijos apsirūpinimo dujomis grandinėje šiokią tokią įtaką turi ir Lietuva. 2023 m., pagal „Orlen Group“ duomenis, per Lietuvą į Lenkiją importuota 0,2 mlrd. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų.

Dalis šių dujų per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) terminalą į Lenkiją permesta dujotiekiu, kuris atidarytas 2022 m.

Dar nedidelis suskystintųjų gamtinių dujų kiekis iš Klaipėdos į Lenkiją išgabentas sunkvežimiais. Lenkijos kompanijos „Orlen Group“ padalinys „Orlen S.A. – PGNiG“ Klaipėdos uoste yra išsinuomojęs dujų išpilstymo stotį, kuri, kaip skelbiama, yra vienintelė tokia Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Joje dujos ir pilamos į sunkvežimių cisternas.

Dujas iš Klaipėdos į Lenkiją veža tik išskirtinai Lenkijos sunkvežimiai. Netgi ir turėdama SGD terminalą Lietuva dėl dujų transportavimo nėra nei kiek toliau pažengusi. Ji neturi nei savo dujų pervežimo iš SGD terminalo į uosto išpilstymo stotį laivo, nei LNG dujų pervežimo žemyninio transporto.

Patiems Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų vartotojams, įskaitant ir vienintelę Lietuvoje LNG degalinę Klaipėdoje, dujos atvežamos ne iš Klaipėdos dujų išpilstymo stoties, o iš Suomijos arba Lenkijos.

Taip yra todėl, kad Lietuvos valdžia dėl numatomo didelio galimo asmeninio pasipinigavimo „stumia“ visokius vandenilinius projektus ir nekreipia dėmesio į tai, kokia nauda sunkiajam transportui ir šalies ūkiui galėtų būti iš LNG, jei būtų išvystytas degalinių tinklas ir būtų skatinama kurti LNG transportavimo sistema.

Situacija: tarsi stokojama platesnės valdžios paramos ir didesnio Klaipėdos SGD terminalo indėlio Lietuvos dujų ūkio, o ypač jo švaraus transporto vystymui. / V. Matučio nuotr.

Dujų ir vandenilio konkurencija

Tai, ką dėl LNG tinklo plėtojimo ignoruoja Lietuvos valdžia, jau iš esmės padarė ir toliau daro lenkai.

Šioje šalyje jau veikia sunkvežimių aprūpinimo LNG dujomis degalinių tinklas. Išplėtota LNG dujų tiekimo į gamybą sistema ne tik per vamzdynus, bet ir sunkvežimių transportu. Lenkijoje kuriamas dujų požeminių saugyklų tinklas.

Iš 17 mlrd. kubinių metrų 2023 m. Lenkijoje naudotų dujų 46 proc. sudarė laivais atgabentos LNG (suskystintosios gamtinės dujos), 44 proc. dujų importas vamzdynu „Baltic Pipe“ per Daniją iš Norvegijos. Likusią maždaug 10 proc. dalį sudarė pačios Lenkijos pasigamintos arba saugyklose kauptos dujos.

Nepaisant to, kad pernai Lenkijoje buvo visiškai apribotas rusiškų dujų tiekimas, jų vartojimas šioje šalyje nesumažėjo, o kaip tik išaugo 2,8 proc. Tai lėmė ir dujų vartojimui Lenkijoje itin patrauklūs tarifai, nedideli, ko gero, vieni mažiausių Europoje, dujų akcizai.

Taip yra todėl, kad Lenkijos valdžioje – adekvatūs politikai, kurie įžvelgia, kad dujos dar bent 2–3 dešimtmečius bus pagrindinis ir itin svarbus tiek energijos šaltinis, tiek sunkiojo transporto kuras.

Dujos vertinamos kaip perėjimo kuras sunkvežimiams nuo dyzelino iki kokio nors kito ekologiško kuro. Dar neaišku, ar tai bus vandenilis, kurio gamybos savikaina yra didžiulė. Vandenilio kuro kaina būtų 8–10 kartų didesnė nei dujų. Lenkijoje suprantama, kad gabenant krovinius su gerokai brangesniu vandeniliu visų prekių kainos taip pat šoktelės kartais.

Jei Lenkija kiek įmanoma ilgiau pasiliktų prie dujų kuro, o lietuviai savo valdžios prievarta būtų stumiami prie vandenilio, Lietuvoje neliktų nei vieno vežėjo. Jau dabar dalis Lietuvos vežėjų savo verslą perregistruoja į Lenkiją.

Lenkija, skirtingai nei Lietuva, eina aiškesniu savo šaliai ir žmonėms keliu – nesivaiko neaiškių projektų su vandenilio kuro laivams fabrikų statybomis pajūrio zonose.

Nesivaiko neaiškių projektų

Lenkijos „Orlen Group“ kompanija LNG dujų gabenimui iš esmės yra rezervavusi kol kas vienintelį Lenkijoje Svinouiscio dujų terminalą. Per jį 2023 m. atplaukė rekordinis 62 LNG dujovežių kiekis. Bendras atgabentų dujų tūris siekė maždaug 6,5 mlrd. kubinių metrų.

Galima teigti, kad „Orlen Group“ yra rezervavusi ir nemažą Klaipėdos SGD terminalo dujų gabenimo dalį. Juo labiau kad ji iš Lietuvos valdžios yra išsinuomojusi ir Klaipėdos LNG dujų išpilstymo stotį.

Pats šios stoties išnuomojimo faktas kelia tam tikrų klausimų. Kodėl lenkai gali sėkmingai vystyti LNG dujų pervežimo verslą išsinuomoję dujų stotį, o lietuviai negalėjo, nes ją išnuomojo.

Toks nuomos faktas panašus į auksinius kiaušinius dėjusios „Mažeikių naftos“ komplekso perleidimą iš pradžių bankrutuojančiai amerikiečių kompanijai, po to jos perėjimas Rusijos verslui ir galiausiai Lenkijos valstybinei kompanijai „Orlen“.

Šie faktai įrodo, kad Lietuvos valdžia sunkiai tvarkosi su tarptautinio lygio energetikos projektais. Galbūt pasirenkami abejotinos reputacijos partneriai, neaiškios perspektyvos projektai, per kuriuos yra didžiulis noras „stepukoniškai išnaudoti“ ES ir kitus viešus pinigus?

Tuo tarpu Lenkija eina aiškesniu savo šaliai ir žmonėms keliu. Nesivaikoma neaiškių projektų, kaip tai daro Lietuva, su planuojamomis vandenilio kuro laivams fabrikų statybomis Lietuvos pajūryje, įskaitant ir Klaipėdą. Neteko girdėti, kad Lenkijoje vyktų kokios nors diskusijos dėl vandenilio fabrikų statybos.

Lenkija žengia šiuo metu aiškiausiu dujų infrastruktūros vystymo keliu. Ji planuoja statytis dar vieną LNG terminalą Gdansko uoste, vystyti dujų tranzitą į Čekiją ir Slovakiją.