Šios lėšos įstaigas pasiekė kovą.

„Skirtas finansavimas gali būti naudojamas pritraukti į mokyklas naujus mokytojus, papildomai motyvuoti juos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Lėšos gali būti skiriamos mokytojo materialinei paramai, važiavimo į ir iš darbo visuomeniniu ar nuosavu, nuomotu transportu išlaidoms kompensuoti. Gali būti kompensuojamos gyvenamojo ploto nuomos ar persikėlimo iš kitos gyvenamosios vietovės išlaidos, taip pat kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo išlaidos.

Mokytojų pritraukimo priemonės, finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti taikomos darbuotojams, į laisvą mokytojo pareigybę priimtiems einamaisiais kalendoriniais metais, pažymi Š mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jos su mokytoju derinamos individualiai.

Valstybės lėšos, skirtos mokyklų išlaidoms, susijusioms su personalo atnaujinimu, savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms buvo paskirstytos anksti pavasarį. Atsižvelgiant į mokinių skaičių savivaldybėse, didžiausia suma skirta Vilniaus miesto savivaldybei – daugiau nei 600 tūkst. eurų. 272 tūkst. eurų skirti Kauno miesto savivaldybei, 185 tūkst. eurų – Klaipėdos miesto savivaldybei, 114 tūkst. eurų – Šiaulių miesto savivaldybei.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija papildomai savivaldybėms šiais metais skiria dar 11 mln. eurų mokinių pavėžėjimui, ugdymo procesui gerinti, mokykloms stiprinti. Šias lėšas taip pat galima naudoti ir mokytojams pritraukti bei skatinti. Dalis lėšų savivaldybes jau pasiekė, likusi bus pervesta iki spalio 15 d., nurodoma ministerijos pranešime.

Pasak jo, Lietuva ir toliau skirs gynybai ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad įgyvendintų įsipareigojimus NATO, o tolesnis finansavimo augimas yra „ne tas klausimas, apie kurį reikėtų kalbėti šiandien“.

„Tikrai bus laikomasi to, kas įsipareigota NATO, virš dviejų procentų BVP bus skiriama krašto apsaugai, dėl to abejonių nekyla“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

„Nesu labai įsigilinęs į skaičius, bet mes turime vykdyti įsipareigojimus NATO, o jei mes pridėsime krašto apsaugai papildomai lėšų, kurių neprivalome skirti, tuo pačiu neskirdami jų mokytojams, kultūros darbuotojams, aš manau, kad visuomenė mūsų tiesiog nesuprastų“, – pridūrė jis.

„Kad skirsis keliom dešimtim milijonų jų (krašto apsaugos – BNS) biužetas į vieną ar kitą pusę, 2,05 ar 2,01 proc., ne tas klausimas, apie kurį reikėtų kalbėti šiandien“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas.

Taip jis komentavo Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komiteto trečiadienį priimtą pasiūlymą Vyriausybei pakeisti 2020-ųjų valstybės biudžeto įstatyme siūlomą formuluotę dėl skolinimosi gynybos reikmėms.

BFK siūlo, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, jog finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė projekto biudžete buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.

Komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ažuolas sako, jog formuluotę pasiūlyta keisti nuogąstaujant dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir iš to kilsiančio poreikio perskirstyti pinigus jautresnėms sritimis.

Pasak jo, komiteto siūloma formuluotė nedraus Vyriausybei skolintis ir tiek, kad gynybos biudžetas siektų 2,05 proc.

„Mes finansavimo nemažiname, yra vienoj eilutėj parašyta, kad valstybė skolinasi, kitoj nurodoma, kad turi skolintis ne mažiau, kad atitiktų 2,1 procentą, tai tik yra grindys, kad ne mažiau, o daugiau visada galima“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Ąžuolas.

Gynybos biudžeto augimo šalininkai teigia, kad jį būtina didinti siekiant įgyvendinti partijų susitarimą iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.

Prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas ketvirtadienį perspėjo, kad nepakankamas gynybos finansavimo augimas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos reputacijai prieš NATO sąjungininkes.

Pasak jo, jeigu Lietuva negebės vykdyti partijų susitarimo, šalies prašymai NATO skirti papildomų pajėgumų gali atrodyti nepakankamai įtikinami.

Dabartiniame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti daugiau nei 1 milijardą 27 milijonus eurų arba 2,02 proc. BVP pagal aktualiausias ekonomikos augimo prognozes.

Šiemet gynybos biudžetas siekia maždaug 967 mln. eurų arba 2,03 proc. BVP.

Seimo nariai pirmąjį 2020-ųjų valstybės biudžeto svarstymą pradės kitą savaitę.