Teismas paskelbė, kad Santaros klinikos savo veiksmais apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes vienam tiekėjui suteikė papildomų balų, nors jie neturėjo būti suteikti, o kitam tokių balų nesuteikė, taigi pareiškėja savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

Santaros klinikos, įgyvendindamos projektą „Tuberkuliozės profilaktikos, efektyvios diagnostikos ir gydymo organizavimo bei veiklos efektyvumo gerinimas VšĮ VUL Santaros klinikose“, atliko tarptautinį pirkimą kompiuterinės tomografijos aparatui įsigyti vykdydama iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

Pirkime dalyvavo tiekėjai UAB „Tradintek“ ir Siemens Healthcare Oy Lietuvos filialas. Santaros klinikos su UAB „Tradintek“ 2020 m. birželio 10 d. pasirašė sutartį įsigyti kompiuterinės tomografijos aparatą už beveik 887 tūkst. eurų.

Centrinė projektų valdymo agentūra, atlikusi šio pirkimo patikrinimą, už padarytus pažeidimus pritaikė 25 proc. pataisos normą nuo sutarties vertės (beveik 222 tūkst. eurų). Tokį sprendimą Santaros klinikos apskundė teismui.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad pareiškėja, vertindama „Siemens Healthcare“ Oy Lietuvos filialo ir UAB „Tradintek“ pasiūlymus, vienam iš tiekėjų (UAB „Tradintek“) suteikė papildomų balsų, nors jie neturėjo būti suteikti, o kito tiekėjo („Siemens Healthcare“ Oy Lietuvos filialo) pasiūlymą įvertino netinkamai, dėl to buvo nustatytas neteisingas pirkimo laimėtojas, taip klinikos pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Taig Santaros klinikos atrankos etape netinkamai taikė ir aiškino atrankos kriterijus, todėl buvo priimtas UAB „Tradintek“ pasiūlymas, o „Siemens Healthcare“ Oy Lietuvos filialo pasiūlymas buvo atmestas.

Europos Komisijos sprendimu nustatytose su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse nurodyta, kad, nustačius pažeidimą, kai atrankos kriterijai buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti, turi būti taikoma 25 proc. pataisos norma.

Pasak teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Audrio Kutrvičiaus, šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pasak Žydrės Gavelienės, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

„Sprendimas dėl termino prailginimo (iki 90 dienų – BNS) buvo priimtas dėl to, kad nebuvo tinkamos Vyriausybės pagalbos atsiskaityti su vartotojais. Ne kelionių organizatoriai nusprendė nevykdyti kelionių, o Vyriausybė uždarė sienas ir dėl to keliautojai negalėjo išvykti. Tai ne nuo kelionių organizatorių priklausantis veiksnys, todėl natūralu, kad jie negali atlyginti nuostolių keleiviams, nes daugelis partnerių užsienyje pinigų negrąžina, jie geriausiu atveju atideda tai ateičiai“, – BNS sakė Ž. Gavelienė.

„Jeigu šiandien būtų toks sprendimas, tai būtų realiai pasakymas, kad Lietuvai nereikia turizmo verslo“, – pridūrė ji.

Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, Seimui pavasarį leidus lėšas už neįvykusias keliones grąžinti per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį ketina siūlyti sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų. 

Turizmo įmonėms Vyriausybė yra skyrusi 30 mln. eurų lengvatinėms paskoloms – po 15 mln. eurų  viešbučiams ir kelionių organizatoriams. Pasak Ž. Gavelienės, šios paskolos būtų vienintelė galimybė, leidžianti atsiskaityti su žmonėmis, tačiau jų sąlygos nėra priimtinos verslui.

„Valstybės pagalbos priemonės yra sunkiai prieinamos verslui, ypač atsiskaitymui su vartotojais. Sutartis yra visiškai nenaudinga turizmo verslui. (...) Vyriausybė įsivaizduoja, kad paskola yra prieinama kiekvienam kelionių organizatoriui, bet aš sakau, kad ji nėra prieinama ir nėra normaliomis verslo sąlygomis“, – teigė ji.

Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė anksčiau BNS taip pat sakė, kad trumpesnis terminas gali sukelti pavojų kai kurių kelionių organizatorių veiklai.

Liepos pradžioje EK paskelbė, kad Lietuvos bei dar devynių ES valstybių nacionalinės kelionių paketų taisyklės pažeidžia Bendrijos teisę ir pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Seimas balandį priėmė Turizmo įstatymo pataisas, kad agentūros už neįvykusią kelionę pinigus  galės grąžinti per šešis mėnesius, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo ir pasiūlė 14 dienų terminą, išskyrus, jei per šį laiką susitariama dėl kompensavimo.

Tuomet Seimas balsavo iš naujo ir įteisino 14 dienų terminą, jei keliautojas atsisako kelionių kupono. Tačiau gegužę Parlamentas priėmė Civilinio kodekso pataisą, pagal kurią už dėl karantino ar kitų ekstremalių įvykių neįvykusias keliones agentūros žmonėms pinigus gali grąžinti per ilgesnį laiką – 90 dienų.

„Tikrai skųsime šį sprendimą, nes tai ne tik finansų, bet ir teisingumo principų reikalas: negalima pridengiant formaliais teisės aktų pažeidimais bloginti sąlygų klaipėdiečiams“, – pranešime teigė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Savivaldybės teigimu, jai atsiųstame CPVA sprendime nurodomi du autobusų įsigijimo pažeidimai – dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo.

Projekto partnerės, bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas sako, kad paskelbus pirkimą pataisyta techninė klaida.

„Paskelbus pirkimą, pačių tiekėjų prašymu bei laikydamiesi skaidrumo bei atvirumo principų, pataisėme techninę klaidą, nepastebėtą konkurso sąlygų rengimo metu, – techninės specifikacijos punktą, numatantį, kad nauja transporto priemonė laikoma tokia, kuri yra nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 tūkst., o ne iki 1 tūkst. kilometrų“, – pranešime sakė V. Ramanauskas.

Jis taip pat teigė, kad dviem žodžiais papildytas kitas punktas, kad autobuso variklis gali būti užvedamas ne vien jungikliu, o ir užvedimo raktu.

„Eksploatacine prasme – tai lygiavertis sprendimas, kartu ir mažareikšmis, nesukuriantis jokios vertės, tad net nevertas diskusijos“, – teigė bendrovės vadovas.

Savivaldybė 18 miesto autobusų pernai pirko už beveik 4,9 mln. eurų.