– Žurnale „Time“ rašoma, kad šių metų vakcina, kuria pasiskiepijo milijonai žmonių, gali būti ne tokia efektyvi, kaip tikėtasi. Kokia padėtis Lietuvoje šiuo metu?

– Kol kas pakilimo sergamumo gripu nėra, tam įtakos turėjo ir palankūs orai, ko negalima pasakyti apie Angliją arba dar keisčiau – Australiją. Australijoje šiuo metu yra vasara, bet susirgimas gripu netgi daugiau nei du kartus didesnis, negu įprasta tam žemynui tuo metu.

– Dar „Time“ sakoma, kad gripas šiemet gali būti agresyvesnis. Kokios žinios apie tai?

– Reikia pradėti nuo to, kad gripo virusai yra ypatingi. Jie skirstomi į du tipus – A ir B. Problema ta, kad pagrindinis A tipo viruso rezervuaras yra žmonės, bet šis virusas gyvena ir laukinių bei naminių paukščių, kiaulių, karvių organizme. Todėl gripo virusai gali susitikti kokiame nors organizme, ypač kiaulės ar karvės, ir mutuoti – pasikeisti savo genetinę medžiagą. Tuomet gali susidaryti tokie štamai, kuriems žmonės gali neturėti imuniteto.

Beje, būtent A tipo virusai sukelia sunkesnę ligą. O B tipo virusai plinta tik tarp žmonių.

Tyrimai rodo, kad tai padarome 2–5 kartus per minutę, o per dieną vidutiniškai išeina apie 2–3 tūkst. kartų. Jei rankos nešvarios, žinoma, kad galime užsikrėsti gripu.

Paprastai gripo vakcina kuriama kiekvienais metais, laukiant, koks tais metais bus labiausiai paplitęs gripo virusas. Kadangi plačiau cirkuliuoja, daugiausia problemų ir sunkesnę kliniką sukelia A tipo virusai, paprastai į vakciną įtraukiami du A tipo virusai ir vienas arba du B tipo virusai.

Atsitiko taip, kad Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje netikėtai didesnę virusų štamų dalį sudaro B tipo viruso štamas, kuris nebuvo įtrauktas į vakcinos sudėtį.

– Užsienio ekspertai sako, kad jau pasiskiepiję žmonės negalvotų, kad tie skiepai neefektyvūs. Taip pat jie rekomenduoja ir toliau skiepytis. O jūs ką siūlote?

– Savaime aišku, kad gali būti ir kryžminių reakcijų, nes imunitetas yra labai subtilus ir sudėtingas dalykas. Bet kuriuo atveju, jei skiepai nepadės visiškai išvengti ligos, ji bent jau bus lengvesnės formos.

Problema, kurią kelia kolegos Didžiojoje Britanijoje, yra ta, kad netikėtai ir labai anksti išaugo susirgimų skaičius. Ten sveikatos priežiūros įstaigos nebespėja suteikti paslaugų visiems pacientams.

– Priminkite, kokios yra prevencinės priemonės.

–  Prevencinės priemonės tos pačios ir puikiai žinomos. Pirmiausia reikia stengtis pasiskiepyti. Pas mus gripas dar tik ateina, o imunitetas susiformuoja per dvi savaites. Tad net jei skiepuose ir nebus konkretaus štamo, vis dėlto jie gali būti pakankamai efektyvūs: jei nepadės visiškai išvengti ligos, bent susirgsite lengvesne jos forma.

Taip pat reikia neužmiršti nespecifinių profilaktikos priemonių. Viena jų – čiaudėjimo, kosėjimo higiena ir rankų higiena. Gripo virusas plinta per nešvarias rankas lygiai taip pat, kaip oro lašeliniu keliu kosint ar čiaudint.

Reikia atkreipti dėmesį, kad mes net nesusimąstome, kaip dažnai liečiame veidą. Tyrimai rodo, kad tai padarome 2–5 kartus per minutę, o per dieną vidutiniškai išeina apie 2–3 tūkst. kartų. Jei rankos nešvarios, žinoma, kad galime užsikrėsti gripu.