Išnyko „Laivininkystės“ žala
Lietuva ilgą laiką buvo Paryžiaus memorandumo Pilkajame sąraše. 2019 m. ji vėl grįžo į Baltąjį sąrašą.
Per pastaruosius metus šiame sąraše Lietuva padarė ryškų šuolį aukštyn. 2020 m., pagal trejų metų rezultatus ji Baltajame sąraše buvo 39 vietoje. 2021 m. ji buvo 34 vietoje.
Tradiciškai birželį skelbiamas naujas sąrašas. Pagal 2019–2021 m. veiklos jūrų laivyboje Lietuvos vėliava yra 24 vietoje. Tai yra aukščiausiai kada nors Lietuvos vėliavos Baltajame sąraše turėta pozicija.
Lietuva šiame sąraše aplenkė net 8 Europos Sąjungos šalis – Prancūziją (30 vieta), Vokietiją (32 vieta), Kroatiją (33 vieta), Airiją (34 vieta), Latviją (37 vieta), Ispaniją (39 vieta) ir Estiją (40 vieta).
Taip pat aplenkta ir Lenkija (53 vieta), kuri vienintelė iš ES šalių yra Pilkajame sąraše.
Per 2019–2021 m. Lietuvos laivai įvairiuose uostuose buvo tikrinti 95 kartus ir nė vienas nesulaikytas.
Lietuvos kilimą Paryžiaus memorandumo vėliavų sąraše lėmė, tai, kad 2019–2021 metų jau nebeužkliuvo buvusi Lietuvos jūrų laivininkystė, kai dėl įvairių priežasčių buvo areštuoti net keli jos laivai, ir tai Lietuvos vėliavai atnešė itin prastus rezultatus.
Viršūnėje išsilaikė Danija
Per 2019–2021 m. Lietuvos laivai įvairiuose uostuose buvo tikrinti 95 kartus. Nė vienas laivas nė karto nebuvo sulaikytas.
Pats Paryžiaus memorandumo sąrašo sudarymas yra šiek tiek keistokas. Pavyzdžiui, Rusijos laivai buvo tikrinti 1 072 kartus. Iš jų net 28 laivai buvo sulaikyti. Panašiai ir su Portugalijos vėliavos laivynu. Jos laivai tikrinti 1 254 kartus ir 32 laivai sulaikyti. Tačiau tiek Rusija (23 vieta), tiek Portugalija (24 vieta) yra aukščiau nei Lietuva.
Ne pirmą kartą pripažįstama, kad mažus laivynus turinčioms šalims ypač lengva nusiristi į Baltojo sąrašo apačią arba netgi Pilkąjį sąrašą.
Taip Estija, kurios vienas laivas buvo areštuotas, nukrito į paskutinę 40 Baltojo sąrašo vietą. Pernai ji buvo 38 vietoje.
Kelias pozicijas prarado ir Latvija, kuri iš 27 vietos pernai nukrito į 37 vietą šiemet. Per trejus metus patikrinus 106 Latvijos laivus, dviejuose buvo rasta didelių pažeidimų, todėl jie uostuose buvo sulaikyti.
Buvimas Baltajame sąraše yra ne tik prestižinis, bet ir sudaro prielaidas, kad šiame sąraše esančios valstybės laivai bus rečiau tikrinami, išliks galimybė, kad šalis ir kitais metais išsilaikys šiame sąraše.
Šiemet, kaip ir pernai, Baltojo sąrašo viršuje išliko Danijos vėliavos laivai. Po jos buvo Nyderlandai ir Norvegija. Pirmajame dešimtuke dar yra Bahamai, Japonija, Graikija, Bermudai, Turkija, Singapūras ir Italija.
2020 m. pirma buvusi Didžioji Britanija nusirito net į 19 vietą.
Kiek stebina ir palyginti žemos Švedijos (20), Suomijos (21), Jungtinių Amerikos Valstijų (27), Kinijos (35) vietos.
Ties Juodojo sąrašo riba
Šiemet Baltajame sąraše yra 40 valstybių, Pilkajame – 21, Juodajame – 7 valstybės.
Jau pernai buvo įvykęs esminis lūžis, kai iš Juodojo sąrašo į Pilkąjį pabėgo Ukraina. Jos pozicija išlieka labai trapi. Pagal 3 metų rezultatus ji yra 58 vietoje. Iš patikrintų 74 laivų net 8 buvo su ryškiais pažeidimais.
Laivybos srityje pažangos nedaro Lenkija. Pernai ji buvo 46 vietoje, o šiemet nusirito į 53 vietą. Iš 50 jos tikrintų laivų trijuose buvo fiksuoti pažeidimai.
Stebina ir Šveicarija. Pernai buvusi 57 vietoje, šiemet ji nusirito į 60 vietą. Iš 44 jos tikrintų laivų net šešiuose rasti pažeidimai ir jie buvo areštuoti. Ji jau keletą metų balansuoja ties Juodojo sąrašo riba.
Juodajame sąraše iš Europos šalių ir toliau lieka tik dvi valstybės – Albanija (65 vieta) ir Moldova (66 vieta). Iš 328 tikrintų Moldovos laivų pažeidimų rasta net 48.
