Siekdama paspartinti procesą, pandemijos metu Lietuva ne kartą siūlė korėjiečiams atlikti nuotolinį auditą, tačiau gavo atsakymą, jog tai pirmasis tokio pobūdžio auditas ir jis turi būti atliktas fiziškai Lietuvoje.

Derybos dėl leidimų prasidėjo 2014 metais, kai didžiausi Lietuvos paukštynai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl galimybės eksportuoti į šią Azijos valstybę. Per beveik 7 metus trukusį procedūrų derinimo laikotarpį kompetentingos Pietų Korėjos institucijos atstovai jau apsilankė pačiuose paukštynuose bei ūkiuose, o šiemet bus audituojamos 4 didžiausios paukštienos perdirbimo įmonės, kurios siekia būti patvirtintos galinčių eksportuoti į Pietų Korėją įmonių sąraše.

„Pietų Korėjos kompetentingų institucijų atliekamas rizikos vertinimo procesas, siekiant eksportuoti paukštieną, yra ilgas ir sudėtingas, tačiau jau įvykę auditai paukštynuose bei Pietų Korėjos atstovų vizitai mūsų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute bei pasienio veterinarijos postuose buvo sėkmingi: teigiamai įvertintos ir tarnybos vykdomos paukščių gripo kontrolės priemonės, tad liko tik paskutinis formalumas – auditas konkrečiose įmonėse. Tikimės, kad galiausiai pabaigus visas procedūras Lietuvos paukštienos įmonės galės sėkmingai prekiauti dar vienoje milijoninėje Azijos rinkoje“, – sakė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Šioje Azijos rinkoje Lietuvos įmonės nėra naujokės, pabrėžiama VMVT pranešime. Į Pietų Korėją jau seniai eksportuojami pieno produktai (2021 m. išvežta daugiau kaip 1700 t produkcijos), žuvies gaminiai (pernai eksportuota per 27 t), nuo 2014 m. vežami ir lietuviški pašarai gyvūnams augintiniams (2021 m. išvežta daugiau kaip 577 t) bei tikimasi, kad netrukus atsiversianti paukštienos vežimo į Pietų Korėją galimybė pastebimai padidins eksporto apimtis į šią šalį.

Po derybų su Japonijos kompetentinga institucija susitarta, kad Lietuvos paukštininkystės ūkyje nustačius paukščių gripo virusą, paukštininkystės produktų eksportas į Japoniją iš visos šalies nebūtų stabdomas. Nustačius paukščių gripą, Lietuvai būtų pritaikyti regionalizavimo principai ir apribojimai paliestų tik tam tikrą regioną, t. y. konkretų rajoną arba apskritį.

„Šis susitarimas su Japonijos kompetentinga institucija yra ypač svarbus Lietuvos paukštininkystės produktų gamintojams, kurie vien per šiuos metus į Japoniją jau eksportavo daugiau kaip 39 tonas paukštienos. Pasiekus principinį susitarimą tarp abiejų šalių, artimiausiu metu bus atitinkamai pakeisti ir produkcijos siuntas turintys lydėti veterinarijos sertifikatai“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Pavojingo paukščių gripo protrūkiai naminių paukščių ūkiuose verčia būti itin budrius visų šalių veterinarijos specialistus. Kitų ES valstybių patirtis rodo, kad užsikrėtus paukščių gripo virusu, apsaugos zonos ir apribojimai skaudžiai atsiliepia ir netoliese esančioms paukščių laikymo vietoms – tiek nedideliems ūkiams, kuriuose paukščiai laikomi asmeninėms reikmėms, tiek komercinėms fermoms. Iš viruso paveiktų zonų draudžiama įvežti ar išvežti paukščius ir jų produktus. Tokiuose regionuose paskelbiamas karantinas, ūkiuose, kuriuose pasireiškia liga, vykdomas gyvūnų naikinimas ir dezinfekcija.

VMVT veterinarijos specialistų teigimu, kol kas paukščių gripo virusas plinta aplenkdamas Lietuvą ir iki šiol nebuvo nustatytas nė vienam ištirtam paukščio mėginiui.

Paukštieną, kaip ir kitus maisto produktus, didmeninės prekybos, perdirbimo įmonėse ir turgavietėse VMVT specialistai tikrina nuolat, nes saugos ir kokybės reikalavimai vienodai taikomi visiems – tiek lietuviškai, tiek ir iš kitų šalių įvežtai produkcijai. VMVT duomenimis, iš kitų šalių į Lietuvą įvežama paukštiena vidutiniškai sudaro apie 18–20 proc. rinkos, iš jų – apie 80 proc. lenkiškos, 5 proc. – latviškos kilmės.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso VMVT jau atliko per 800 tikslinių įvežamos paukštienos patikrinimų, kurie didžiąja dalimi buvo susiję su praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje pradėjusio plisti paukščių gripo rizika, siekiant nuo šio užkrato apsaugoti Lietuvos paukštininkystės sektorių. Per visą rizikingiausią laikotarpį iš viso specialistai įvertino daugiau kaip 4,1 tūkst. tonų įvairių gyvūninės kilmės produktų, iš jų – per 1,6 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių.

Iš viso šiemet į Lietuvos rinką jau uždrausta tiekti apie 75 tonas nesaugios paukštienos. Iš 19 partijų nesaugios paukštienos 18-os kilmės šalis – Lenkija. Vien pastarąją savaitę VMVT inspektoriai uždraudė realizuoti 25 tonas (3 partijas) salmonelėmis užterštos šviežios lenkiškos paukštienos. Nesaugios siuntos išaiškintos planinės kontrolės metu ištyrus 25 partijas tiek Lietuvos gamintojų, tiek iš kitų šalių atvežtos šviežios paukštienos. Tuo tarpu lietuviškoje paukštienoje patogeninių mikroorganizmų šiais metais nebuvo aptikta.

Per praėjusius metus VMVT į Lietuvos rinką uždraudė tiekti beveik 200 tonų nesaugios paukštienos, kurioje buvo nustatyta tarša salmonelių bakterijomis. Didžioji dalis vartoti netinkamos produkcijos buvo įvežta iš Lenkijos (88 proc.), 12 proc. sudarė vengriška ir lietuviška paukštiena. Priminsime, kad siekiant apsaugoti vartotojus, Lietuvoje nustačius bet kokios rūšies salmonelių, nesaugios produkcijos realizacija yra nedelsiant draudžiama.

Visuomenėje girdint nuogąstavimų, kad dėl įvesto karantino ir plintančio paukščių gripo viruso mūsų šalies rinką pasiekia ženkliai daugiau prastesnės kokybės lenkiškos paukštienos, specialistai ramina – kontrolė nenutrūksta ir vykdoma nuolat.

Pastebima, kad nors Lietuvos gamintojai dažnai negali pasiūlyti tokios žemos produkcijos kainos, kaip, pavyzdžiui, jų kolegos Lenkijoje ar kitose šalyse, tačiau kontrolės duomenys rodo, kad būtent lietuviška paukštiena išsiskiria savo sauga ir kokybe.

Lietuvos vartotojams, norintiems įsigyti kokybiškos ir saugios paukštienos bei jos produktų, rekomenduojama rinktis vietinių šalies gamintojų siūlomą produkciją. Dauguma jų savo ūkiuose yra įdiegę pažangius gerovės standartus atitinkančius paukščių auginimo metodus, lesalus naudoja be genetiškai modifikuotų organizmų, paukščių auginimo cikle nenaudoja antibiotikų ir pan. Be to, dar vienas išskirtinis lietuviškos paukštienos ir kiaušinių kokybės ženklas yra šviežumas, nes vietinė produkcija prekybininkų lentynas, o ir vartotojus pasiekia daug greičiau ir yra mažiau apdorota, nei ta, kuri transportuojama ilgais atstumais.

VMVT palaiko vis labiau populiarėjančią Lietuvos augintojų ir gamintojų iniciatyvą savo produkciją žymėti „Užauginta be antibiotikų“ ir pan. užrašais. Juos naudojantys gamintojai ne tik prisiima atsakomybę, kad visą gyvūno gyvenimą, nuo gimimo iki produkcijos pagaminimo, gyvūnas nebuvo gydytas antibiotikais, tuo prisidėdama ir prie atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo skatinimo.