Tarasas kartu, taip jau sutapo, su dviem Valentinomis, dviem Elenomis, dviem Olhomis ir dar keliais pabėgėliais iš Ukrainos mokosi tarti pirmuosius žodžius lietuvių kalba.

Mes norime čia gyventi, mums reikia kalbėti šia kalba.

„Ji labai panaši į ukrainiečių kalbą, bet labai specifinė“, –sakė pabėgėlis.

Tarasas sako, kad gyvendamas Lietuvoj nesunkiai susikalba rusiškai ir angliškai. Iš viso moka keturias kalbas, bet nori išmokti ir lietuviškai. „Mes norime čia gyventi, mums reikia kalbėti šia kalba. Nes mes – ne okupantų šalis, kuri atvažiuoja ir perša savo kalbą. Norime kalbėti kalba šalies, kurioje gyvename“, – tikino Tarasas.

Nors pamoka – pirma, žodžių Tarasas išmoko ne vieną. „Laba diena, labas rytas, ačiū – tokie patys paprasčiausi. Žinau, nes kavą perku“, – pasakojo vyras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Taraso bendramoksliai neatsilieka. „Butai, namai, draugė“, – išmoktus lietuviškus žodžius vardijo kita pabėgėlė.

„Dėkui, sveiki, ačiū, viskas gerai“, – per pamoką išmoktus žodžius įvardijo kita moteris.

Man vyras iš Ukrainos sakė – tau čia teks būti tris mėnesius mažiausiai. Ir dabar noriu rasti darbą trims mėnesiams. Lietuvių kalba labai reikalinga.

Žinoma, ne viskas gerai, vėliau prisipažįsta moterys – mintys vis sukasi, kas vyksta Ukrainoje ir kiek teks gyventi svečioje šalyje. Tačiau bent jau šią akimirką, susitikus su savais, skamba juokas. „Tai padeda užsimiršti. Mes nežinome, kas bus toliau“, – sakė pabėgėlė.

Olha lietuvių kalbos mokosi, nes tikisi, kad bus lengviau rasti darbą. „Man vyras iš Ukrainos sakė – tau čia teks būti tris mėnesius mažiausiai. Ir dabar noriu rasti darbą trims mėnesiams. Lietuvių kalba labai reikalinga“, – kalbėjo moteris.

Lietuvių kalbos dėstytoja, savanorė Daiva Litvinskaitė sako, kad studentai pasirodė draugiški ir entuziastingi. Anot dėstytojos, net jeigu ukrainiečiai trumpai gyvens Lietuvoje, pramokti žodžiai jiems padės psichologiškai, bus tarsi langas į kitą kultūrą. „Nuėjus į parduotuvę jiems produktų pavadinimai, visi žodžiai yra lietuviški. Kai studentas turi tą žodyną, jis atpažįsta ir yra geras jausmas, kad jau žinau“, – teigė lietuvių kalbos dėstytoja.

Pasak ministrės, Lietuva kelerius metus kuria užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo sistemą.

Šiemet kovo pabaigoje 14–17 metų mokiniai ir suaugusieji nuotoliniu būdu laikys lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo egzaminą ir gaus ministro patvirtintą pažymėjimą.

„Toks pažymėjimas leis sklandžiau integruotis jiems grįžus į Lietuvą, o mokytojams bus paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios“, – pranešime sakė J. Šiugždinienė.  

Užsienio šalyse veikia 245 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 11,7 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba apie 1,2 tūkst. mokytojų.

Raseinių savivaldybės taryba leido komplektuoti penkias išlyginamąsias klases užsieniečių vaikams Viktoro Petkaus progimnazijoje.

Pasak Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Modestos Lukoševičienės, šiuo metu Raseiniuose gyvena per 40 afganistaniečių vaikų, kuriems mokslas privalomas, tai yra jiems yra nuo šešerių iki šešiolikos metų.

Lietuvos teisės aktai numato, kad išlyginamosiose klasėse gali būti ne daugiau kaip po penkiolika vaikų, todėl nutarta sudaryti penkias klases.

M. Lukoševičienės teigimu, dar nežinia, ar tiek klasių ir bus, nes šią savaitę Lietuvoje gavę prieglobstį afganistaniečiai yra laisvi keliauti, kur nori.

Pirmadienį paaiškės, kiek vaikų lankys mokyklą.

„Pirmadienį susiplanavome pirmąjį vaikų vizitą kartu su tėvais, tai bus pirmoji pažintis su mokykla, susipažinimas su taisyklėmis, sutarčių pasirašymas, prašymų pasirašymas“, – BNS sakė M. Lukoševičienė.

Šiais mokslo metais afganistaniečiai bus mokomi tik lietuvių kalbos.

„Jiems pamokos prasidės kaip antrai pamainai, nuo 14 val., nes kitaip neturėtume ir žmogiškųjų išteklių, mokytojų. Jiems priklausytų per dieną po keturias lietuvių kalbos pamokas“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja.

Dar trys priešmokyklinio amžiaus vaikai lankys „Šaltinio“ progimnaziją Raseiniuose.

„Jiems atskiros klasės nekuriamos, jie integruojasi“, – teigė M. Lukoševičienė.

Rugpjūtį iš Afganistano į Lietuvą evakuotos 34 Lietuvos kariams talkinusių afganistaniečių vertėjų šeimos, iš viso 176 asmenys. Jose – 82 vaikai.

Visi afganistaniečiai laikinai apgyvendinti Raseiniuose.

Šią savaitę 167 asmenims Migracijos departamentas suteikė prieglobstį Lietuvoje.

„Vaikų ugdymas planuojamas nuo spalio 4 dienos, suformuotos bus atskiros klasės: nuo pirmos iki ketvirtos, nuo penktos iki aštuntos, nuo devintos iki dvyliktos. Bus paskelbta rugsėjo 30 dieną savivaldybės tarybos posėdyje mokykla, kurioje bus mokomi vaikai, ir prasidės ugdymas“, – Eltai sakė A. Bautronis.

Mero teigimu, mokyklinio amžiaus afganistaniečių vertėjų vaikai pusę metų bus mokomi lietuvių kalbos, vėliau jie bus mokami pagal tą pačią tvarką, kaip ir kitų migrantų vaikai. T. y. antrą pusmetį jie bus mokomi Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo ir kitų dalykų bendrinių sąvokų lietuvių kalba.

„Mažesnieji vaikai, tai yra ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, bus integruojami jau į esančias grupes“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.

A. Bautronis informuoja, kad afganistaniečių vaikus mokysiantys mokytojai šiuo metu yra ruošiami darbui.

„Mokytojai šiuo metu dar yra ruošiami. Vienoje iš ugdymo įstaigų, kurioje bus organizuojamas ugdymas, kaip tik šiuo metu vyksta šiems mokytojams mokymai, konsultacijos, kaip reikia ugdyti, nuo ko reikia pradėti, metodika, priemonės. Gelbėja Vilnius ir Rukla, kur tokie integravimo procesai yra daromi“, – sakė jis.

Mero teigimu, Raseinių rajone buvo apgyvendinti 84 nepilnamečiai afganistaniečiai.

Nuo pirmadienio lietuvių kalbos bus mokomi ir suaugusieji

A. Bautronis informuoja, kad nuo ateinančios savaitės planuojama lietuvių kalbos mokyti ir Lietuvoje apgyvendintus suaugusius afganistaniečius. Jo teigimu, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vis dar rūpinasi lietuvių kalbos mokymais suaugusiems afganistaniečiams, šiuos asmenis savanorystės principu mokys Švietimo pagalbos tarnyba.

„Suaugusiuosius planuojama mokyti lietuvių kalbos nuo kitos savaitės pirmadienio. Mūsų švietimo pagalbos tarnyba savanorystės principu organizuoja tokius mokymus jiems, kol ministerija nupirks arba gaus paslaugas lietuvių kalbos mokymui suaugusiems. Švietimo pagalbos tarnyba imasi lyderystės ir mokys juos savanorystės principu“, – paaiškino A. Bautronis.

Darbdaviai laukia afganistaniečių

Mero teigimu, šiuo metu pradėti aktyvesnę afganistaniečių integraciją trukdo tai, kad vis dar nėra patenkinti jų prieglobsčio prašymai.

„Šiandieną afganistaniečiai jau norėtų įsilieti į darbo rinką, norėtų eiti dirbti, bet dar darbdaviai negali jų įdarbinti, nes jie dar neturi suteiktos galimybės gyventi Lietuvoje pabėgėlio statusu. Kai tik jiems šį statusą suteiks, įmonės, įstaigos galės priimti į darbus, įforminti, ir jie galės jau legaliai dirbti Lietuvoje“, – sakė Raseinių rajono meras.

„Darbdaviai iš įvairių įmonių ir įstaigų skambina, tai daugiau yra įvairios pramonės gamyklos, kurios norėtų įdarbinti. Kiti skambina su galimybe įdarbinti ir apgyvendinti. Tai aš manau, kad tas integravimo procesas nebus labai sudėtingas, nes matome, kad tikrai verslas labai socialiai į tai žvelgia ir nori tiems žmonėms padėti“, – akcentavo jis.

Manau, kad tas integravimo procesas nebus labai sudėtingas, nes matome, kad tikrai verslas labai socialiai į tai žvelgia ir nori tiems žmonėms padėti.

A. Bautronio teigimu, iš pradžių afganistaniečiai labai entuziastingai norėjo persikraustyti į Vilnių, tačiau vėliau pradėjo svarstyti ir kitas galimybes.

„Dabar svarsto ir apie Vilnių, ir apie Kauną, ir apie Klaipėdą, ir apie mažesnius miestus, manau, kad tarp jų ir Raseinių rajoną“, – tvirtino A. Bautronis.

ELTA primena, kad rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.

Griežtosios linijos islamistai užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Islamistų kovotojai taip pat susirinko jų ginkluotę, šaudmenis ir įrangą, įskaitant karinius lėktuvus.

Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuvos Vyriausybė nutarė į šalį priimti 200 Lietuvos kariuomenei padėjusių afganistaniečių ir pasirūpinti jų apgyvendinimu. Nutarimu numatyta 600 tūkst. eurų skirti atvykusių afganistaniečių aprūpinimui.

Tiek pinigų pirmajame etape – iki 2021 metų pabaigos – numatoma sąsajai „žmogus mašina“ (angl. Human-Machine Interaction) Vyriausybės pristatytame Ateities ekonomikos DNR plane. Bendra investicijų suma sieks 17 mln. eurų.  

Beveik beribės panaudojimo galimybės

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad tai yra tęstinė priemonė – pradinis įdirbis lietuvių kalbos skaitmeninimo srityje jau yra. Pasak jos, ši priemonė skirta mokyti dirbtinį intelektą suprasti, gebėti analizuoti, klausyti, skaityti, kalbėti bei rašyti lietuviškai.

Dirbtinį intelektą mes ir kuriame kaip pagalbininką žmogui, kuris kartu su mumis kažką kuria, daro.

„Viešajame sektoriuje bus galima įdarbinti „robotus“, teikiančius bent dalį viešųjų paslaugų lietuvių kalba“, – BNS teigia ministerija.

VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas Darius Amilevičius sveikina valstybės iniciatyvą prisidėti prie DI sprendimų kalbos srityje, nors ir nėra tikras, ar finansavimo pakaks.

Anot jo, technologijų panaudojimas gali būti ypač platus: jos praverstų beveik visur, kur vartojama lietuvių kalba, – nuo viešbučio registratūros iki skambučių centro.

„Bet kuri sritis, kurioje mes bendraujame žmonių kalba, tai yra sritis, kur turi vienareikšmiškai būti panaudotos šitos dirbtinio intelekto technologijos. Nes dirbtinį intelektą mes ir kuriame kaip pagalbininką žmogui, kuris kartu su mumis kažką kuria, daro. Deja, didžioji dalis mūsų informacijos yra išreikšta ne skaičiais, o žmogaus kalba. Paimkime tas pačias ligos istorijas, įstatymus, teismų nuosprendžius ir taip toliau“, – BNS sakė D. Amilevičius.

Darbo rinkoje galimi pokyčiai – ir malonūs, ir skaudūs

VDU mokslininko teigimu, dirbtinio intelekto sprendimai atneš pokyčių į darbo rinką ir jie yra visiškai natūrali pažangos dalis. Jo teigimu, kai kurios sritys tiesiog „prašosi“ suskaitmeninamos ir automatizuojamos.

„Dėl pokyčių darbo rinkai: vienareikšmiškai taip – pokyčių bus. Bet tai nėra blogai, žiūrėkite: savo laiku dingo mašininkės profesija, todėl, kad neliko rašomųjų mašinėlių, ir čia nekėlėme problemos. Šiandien rinkoje yra pakankamai daug rutininio darbo vietų, kurios iš savo prigimties tiesiog nori, kad tą darbą dirbtų mašina, o ne žmogus – tiesiog neturėjome mašinų“, – kalbėjo ekspertas.

„Pavyzdžiui, skambučių centrų darbuotojai (...) arba tie patys viešbučio recepcijos darbuotojai – jau Japonijoje į šitą darbo vietą yra statomi humanoidai ir jie puikiai atlieka savo funkciją“, – pridūrė jis.

Vis dėlto D. Amilevičiaus teigimu, labiausiai turėtų gąsdinti ne tai, kad mašinos perims dalį žmogaus darbų, o tai, kad Lietuvoje tokiam virsmui pasiruošta prastai.

„Mane bent Lietuvoje gąsdina tai, kad nesame pasirengę švietimo, socialinei, mokesčių reformoms, nes pasižiūrėjau į Statistikos departamento skelbiamą darbo rinkos struktūrą ir su liūdesiu turiu konstatuoti, kad Lietuvoje labai daug darbo vietų, kurios pakliūna į tą rizikos zoną. Klausimas, kiek mes pasirengę tiems žmonėms padėti pakeisti kvalifikaciją ir kaip išgyventi tą persikvalifikavimo laikotarpį“, – ekspertas.

Kelyje į sėkmę lieka daug iššūkių

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad Lietuva jau yra pasiekusi gerų rezultatų, lietuvių kalbą pritaikant informacinėms technologijoms, – sukurta nemažai kalbos technologijų atvirojo kodo programinių sprendimų ir atviros prieigos kalbos duomenų rinkinių, kurie nemokamai pakartotinai panaudotini dirbtinio intelekto sistemų vystymui.

„Bet pasiektų rezultatų nepakanka, siekiant toliau vystyti visavertes dirbtinio intelekto sistemas, bendraujančias su žmogumi lietuvių kalba“, – argumentuoja ministerija.

D. Amilevičius taip pat teigia, kad Lietuva pastaruoju metu pasiekė gerų rezultatų valstybinės kalbos ir dirbtinio intelekto dermės srityje. Vis dėlto jis pabrėžė, kad lietuvių kalba, vartojama vos kelių milijonų žmonių, turi rūpintis valstybė, nes sunku tikėtis, jog į tai investuos verslas.

„Būtent mažosios kalbos, kaip mes vadiname, susidurs su didelėmis problemomis, nes puikiai visi suprantame: didelės kalbos – didelė rinka, daug kas investuoja, tuo suinteresuoti. Mes – lietuviai, mūsų mažai, kalba labai sudėtinga, tuo mes panašūs į vengrus ir suomius ir visiškai nepanašūs į anglų kalbą. Todėl mūsų kalbai anglų kalbos sprendimai yra nepanaudotini“, – kalbėjo docentas.

Žmogaus kalba šiandien šitoms technologijoms yra sunkiausiai peržengiamas barjeras. Ir mašina šiandien, geriausiu atveju, priartėjo prie 6-7 metų vaiko lygio.

Jis pridūrė, kad kalbos automatizavimas yra būtinybė: žmonės turi konstitucinę teisę tikėtis, jog viešasis sektorius suteiks jiems paslaugas valstybine kalba.

Dar vienas iššūkis susijęs su faktu, kad dirbtinio intelekto laimėjimai kalbos supratimo srityje menkesni nei, tarkime, vaizdų atpažinimo atveju.

„Žmogaus kalba šiandien šitoms technologijoms yra sunkiausiai peržengiamas barjeras. Ir mašina šiandien, geriausiu atveju, priartėjo prie 6-7 metų vaiko lygio (...) Kačiukus ir katytes mašina atpažįsta jau greičiau ir geriau negu žmogus. Tokie patys tikslumai pasiekti ir kai kuriose medicinos srityse analizuojant nuotraukas. Bet tai – vaizdai. Su žmogaus kalbos supratimu mašina vis dar buksuoja“, – konstatavo docentas.

Realios naudos sprendimai – po kelerių metų

Ministerijos teigimu, per pirmuosius kelis metus numatoma sukurti ne vien koncepcijas ir pirminius prototipus, bet ir įgyvendinti realią naudą duodančius sprendimus, pavyzdžiui, pokalbių robotus ir virtualius asistentus, aptarnaujančius lietuvių kalba, taip pat teisinių ir medicinos paslaugų sprendimus, sumažinant rutininio darbo krūvį gydytojams.

D. Amilevičius pabrėžia, kad Lietuvos, nedidelės šalies, stiprioji pusė yra ne pramonė ar gamyba, bet paslaugos, susijusios su kūrybiniu potencialu. Pasak jo, belieka rasti būdų, kaip šį potencialą išlaisvinti. Savo ruožtu dirbtinio intelekto technologijos yra sritis, galinti tapti dar vienu tiltu į šalies gerovę.

„Šitų technologijų panaudojimas leidžia taupyti lėšas, reiškia, leidžia efektyvinti darbą, kurti naujas paslaugas, naujus produktus ir taip toliau – mašina pajungiama kurti žmogaus gerovę. O mūsų gi siekinys ir yra gerovės visuomenė, gerovės ateitis“, – sakė mokslininkas.

Siūloma nustatyti, kad tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, mokymui lietuvių kalba būtų skiriamos ne mažiau kaip penkios valandos per savaitę.

Šiuo metu Švietimo įstatyme nustatyta, kad priešmokyklinio ugdymo programoje mokymui lietuvių kalba skiriamos ne mažiau kaip keturios valandos.

Tuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose mokymas lietuvių kalba gali vykti pageidaujant vaikų tėvams.

Visgi Vyriausybė teigia, kad „neskiriant konkrečių valandų ir tam reikalingų finansų, ugdymas lietuvių kalba nevykdomas“, nors tėvai to ir pageidautų.

Nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo.

Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas Vyriausybės posėdyje sakė, kad valstybė turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų vaikus valstybinės kalbos mokyti nuo pat mažens, kad jie sėkmingiau integruotųsi visuomenėje.

Ikimokyklinis ugdymas vyksta vaikams nuo vienerių iki penkerių ar šešerių metų, o priešmokyklinis – nuo penkerių arba šešerių metų.

Pernai pagal ikimokyklinio ugdymo programą mokėsi apie 7 tūkst. vaikų, priešmokyklinio ugdymo programą – daugiau nei 2,2 tūkst. vaikų.