Norisi kalbėti apie Lietuvą

"Kinijoje matau dideles perspektyvas ir ekonominiam, ir kultūriniam bendradarbiavimui. Jie turi erdvių, yra labai smalsūs", – sakė I.Marčiulionytė per nuotolinį susitikimą su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomene ir visais, kurie domisi Kinija ar Azija.

Buvusi Lietuvos kultūros viceministrė, Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, Pasaulio paveldo komiteto narė ir pirmininkė, Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė, o 2015–2020 m. dirbusi Kinijoje lietuvė pasakojo ten patekusi ir į sudėtingų tarpvalstybinių santykių, ir į koronaviruso sūkurį.

Nuo šių metų rugsėjo ji vadovauja ES delegacijai Laose. Pokalbį, kuris Lietuvos laiku prasidėjo 14.30 val., ji pradėjo pasisveikindama "Labas vakaras". Laose tuo metu jau buvo 18.30 val.

"Darbas čia prasidėjo nuo karantino. Tikrojo darbo tik kiek daugiau nei mėnuo. Tai visai kita veikla nei buvo Kinijoje. Čia atstovauju ne tik Lietuvai, bet ir ES. Tenka visada sau priminti, kad atstovauju ne tik Lietuvai, nes kartais tas labai užsimiršta. Norisi vis apie Lietuvą kalbėti", – sakė buvusi ambasadorė.

Kultūros eksportas

Prisimindama penkerių metų darbo Kinijoje patirtį, I.Marčiulionytė kalbėjo, kad vyravo nemaža įtampa. Prieš jai tampant Lietuvos ambasadore Kinijoje, šių šalių tarpusavio santykiai buvo stipriai pablogėję. Buvo sudėtinga surengti dvišalius susitikimus. "Man dar būnant Vilniuje užduotis buvo padėti atkurti šiuos santykius. Kai atvykau į Kiniją, santykiai jau buvo atšilę ir buvo paprasčiau", – kalbėjo diplomatė.

Viena jos sau keltų užduočių – gerokai padidinti Lietuvos ir Kinijos tarpusavio prekybos apimtis.

"Jos tuo metu buvo labai kuklios – apie 60 mln. Apimtis mes padidinome gal dešimt kartų – bendra apimtis dabar yra virš milijardo. Ir eksportas yra gerokai išaugęs, palyginti su importu. Investicijų nepadaugėjo, bet dėl įvairių ir labai objektyvių priežasčių", – kalbėjo I.Marčiulionytė.

Taip pat stengtasi sustiprinti mūsų kultūros eksportą į Kiniją. Rezultatai, anot jos, pranoko lūkesčius. "Kinijoje yra daug pastatų, institucijų, įstaigų, kurias reikia užpildyti turiniu", – aiškino diplomatė. Per pirmuosius metus Lietuvos teatralai Kinijoje surengė apie 40 spektaklių.

"Kinai suprato, kad iš mūsų yra ką atsivežti, yra ko pasimokyti. Jiems tai buvo labai įdomu. Susidomėjimas buvo abipusis. Mūsų kolektyvai galėjo gastroliuoti gaudami gerus honorarus, koncertuoti gerose salėse, turėjo didžiulį pasisekimą", – pasakojo I.Marčiulionytė.

Kinai suprato, kad iš mūsų yra ką atsivežti, yra ko pasimokyti. Jiems tai buvo labai įdomu.

Būtent todėl Kinijoje netrukus turėtų išeiti knyga apie Lietuvos teatrą – neabejojama jos būsimu populiarumu. Diplomatė įžvelgia ir daug galimybių vaikiškoms knygoms. Kiniškai yra išleistų Kęstučio Kasparavičiaus knygų, Linos Žutautės "Kakė Makė". Svarstoma išleisti knygą apie gintarą, baltų istoriją. Fotografija irgi įdomi kinams.

Taip pat atsipirko ambasados pastangos Kinijoje pristatyti turizmą, Lietuvos universitetus, sutarti, kad būtų pripažinti lietuviški aukštojo mokslo diplomai. Mūsų šalyje padaugėjo ir turistų, ir studentų iš šios Azijos šalies.

Diplomatės manymu, su Kinija vertėtų toliau plėtoti ryšius ir pervežimų srityje, pavyzdžiui, siekti, kad daugėtų pervežimų geležinkeliu iš Azijos į Europą tranzitu per Lietuvą. Lietuvą traukinys su prekėmis iš Kinijos pasiekia per 9–10 d. Tai gerokai greičiau, nei krovinius plukdyti jūra, kas užtrunka mėnesį ar pusantro.

Siekia kontroliuoti

I.Marčiulionytė pasakojo, kad, iki jai pradedant dirbti Kinijoje, Lietuva ten buvo žinoma dėl gintaro ir krepšinio. "Dabar, manau, kad mus žino ir kaip aukštų technologijų valstybę, ir kaip kultūros šalį", – atkreipė dėmesį diplomatė.

Sėkmingam šalies pristatymui, informacijos apie atskiras jos veiklos sritis, mokslo potencialą, turizmo, gamybos, transporto, bendradarbiavimo galimybes, sklaidai nėra vieno recepto, reikia pasitelkti kūrybiškumą, įsigilinti į vietinius niuansus.

Ji ambasadorės darbo specifiką apibūdino kaip labai įvairią ir tikrai nenuobodžią: vieną dieną šneki apie lazerius ar elektromobilius, kuriuos gal būtų galima surinkti Lietuvoje, kitą dieną važiuoji į pieno įmones, kurios norėtų bendradarbiauti.

Kinijoje galioja savos taisyklės: šalis labai centralizuota. "Pavyzdžiui, investicijoms reikia centrinės valdžios leidimo. Labai žiūrima, ką centrinė valdžia pasakys. Žiūrima į tai, ar valstybė, iš kurios investicijos ateitų, yra draugiška Kinijai. Tuo vadovaujasi ir privačių įmonių vadovai.

Diplomatams Kinijoje, kaip pasakojo I.Marčiulionytė, nelengva dirbti, įgyti pasitikėjimą. "Diplomatai kinų akimis yra, pagal nurodymus, tie, su kuriais į draugystes leistis nereikia, nes jie yra renkantys informaciją", – kalbėjo lietuvė.

Darbą apsunkindavo ir taisyklė, kad diplomatai, norintys leistis į vizitą po provincijas, turi apie jį pranešti ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

Įtampos tarp ES ir Kinijos yra kalbant ir apie svarstomas telekomunikacijų saugumo rizikos mažinimo priemones.

"Problema yra ta, kad ES ne visada yra vieninga Kinijos atžvilgiu. Kai kurios valstybės yra labai suinteresuotos ginti savo dvišalius santykius su Kinija, nepasiduoda bendrai krypčiai. Bet yra sričių, kuriose ES kalba vienu balsu. Lūžis jau yra įvykęs pernai, kai ES su Kinija pradėjo kalbėti griežčiau. Kinijoje yra labai nemažai sričių, į kurias neleidžiama investuoti, o Europa tik dabar pradėjo galvoti apie tai, kad galbūt į kai kurias sritis nereikėtų priimti investicijų", – kalbėjo I.Marčiulionytė.

Dalai Lamos vizitai Lietuvoje, raginimai Pekinui gerbti žmogaus teises, kuriais pasipiktino Kinija, aišku, neprisideda prie santykių su šia šalimi gerinimo. "Nesame iš tų valstybių, kurios įvardijamos kaip labai draugiškos Kinijai. Žinome, kai kurios valstybės turi kitokį statusą. Į jas Kinija yra labai daug investavusi. Bet reikia prisiminti, kad viskas turi savo kainą", – dėstė diplomatė.

Kai santykiai politiniame lygmenyje yra draugiškai, kalbėjo ji, projektams atsiranda pačių aukščiausių pareigūnų palaikymas. "Bet kartoju: viskas turi savo kainą. Mes esame auksiniame vidury. Patys esame tokioje situacijoje, kai neturime didelių investicijų ir nelabai yra kuo mus pagąsdinti. Kita vertus, kinams daug kas iš mūsų yra įdomu. Pavyzdžiui, patrauklios tam tikros lazerių dalys, kurias pardavinėjame", – teigė I.Marčiulionytė.

Karantino įkarštyje

Kai kovą Lietuvą užklupo koronaviruso pandemija, I.Marčiulionytei ir visai ambasadai buvo patikėta atsakinga misija surasti galimus apsaugos priemonių, testų tiekėjus, tarpininkauti perkant reikiamas priemones bei suorganizuoti jų pristatymą į Lietuvą, kai pasaulio transporto sistemos buvo paralyžiuotos.

"Kartu reikėjo ir pirkti priemones Lietuvai, ir galvoti, kaip tai atgabenti. Buvo sudėtinga, nes niekaip negalėjome patikrinti kokybės. Nežinojome, ar tie sertifikatai, kuriuos mums atsiunčia, yra geri, bet nusiskundimų dėl mūsų pasiūlytų prekių nebuvo.

Atsirado pakavimo keitimo taisyklės. Buvo net tokių atvejų, kai pakuotes reikėdavo pakeisti, o prekės – jau oro uoste, joms perpakuoti reikia laiko. Vežimas oru ir geležinkeliu turi savas taisykles. Sunku nupasakoti, kas ten dėjosi. Taip pat turėjome pasirūpinti leidimais lėktuvams nusileisti. Būdavo kuriozų, kai pilotai atskrisdavo be vizų. Vėliau reikėdavo spręsti, kaip juos išgabenti iš oro uosto", – pasakojo I.Marčiulionytė.

Lietuvos ambasada Kinijoje ir Lietuvos garbės konsulatas Hošimine kartu su avialinijomis organizavo užsakomąjį skrydį Lietuvos piliečiams, užstrigusiems Vietname ir Tailande. Reikėjo gauti leidimus atidaryti oro uostus, leidimus, kad trylikoje šalių atidarytų oro erdves.

Pasiilgsta teatro

Palikusi Kiniją ir persikėlusi į Laosą, I.Marčiulionytė teigė pasiilgstanti galimybės lankytis teatre. "Ten pamačiau daug naujausių spektaklių. Čia kitoks laisvalaikio supratimas. Čia daugiau vyrauja šokis. Viskas yra visai kitaip. Kalbant apie maistą labiausiai pasiilgstu juodos duonos ir varškės", – vardijo diplomatė.

Beje, Lietuvos ambasada Kinijoje kartu yra ir ambasada Pietų Korėjai, Mianmarui, Mongolijai, Tailandui ir Vietnamui.

Šis nuotolinis susitikimas su I.Marčiulionyte – ciklo "Time for Asia" (liet. "Laikas Azijai") renginys, o šį renginių ciklą koordinuoja VDU Azijos studijų centras, siekdamas pristatyti įdomiausius ir aktualiausius šiuolaikinės Azijos aspektus, daugiausia dėmesio teikiant politinėms, socialinėms, ekonominėms ir kultūrinėms tematikoms.

Jos kandidatūra teikiama tvirtinti Vyriausybei.

D. Mickevičienė šiuo metu vadovauja Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamentui.

Naujas pareigas ji turėtų pradėti eiti lapkričio 27 dieną.

Iki šių metų rugpjūčio pabaigos Lietuvos ambasadorės Kinijoje pareigas ėjo Ina Marčiulionytė.

Lietuvoje ambasadorius Vyriausybės teikimu tvirtina prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Mūsų skaičiavimais, lietuvių Kinijoje yra iki 300. Uhane, kuris buvo uždarytas ilgiausiai, mūsų trys lietuviai ištvermingai išbuvo visą karantino laikotarpį. Jie nesusirgo ir viskas yra gerai. Dalis lietuvaičių buvo išvažiavę, dalis yra grįžę, kai Kinija šiek tiek atsidarė. Dabar jie jau grįžta į savo darbus bei savo įprastinį gyvenimą. Suprantama, Kinijoje dar esame su kaukėmis ir dar viskas negrįžo į savo vėžias. Bet Kinijoje jau yra spūstys ir viskas darosi panašu į prieškarantininį Pekiną“, – teigė I. Marčiulionytė.

Pasak ambasadorės, Kinijoje COVID-19 protrūkis iš esmės baigėsi, tačiau vis dar nerimaujama dėl įvežtinių užsikrėtimo atvejų. Diplomatė pažymi, kad Šanchajuje į mokyklas sugrįžta vidurinių mokyklų ir gimnazijų paskutinių klasių mokiniai, Pekine mokytis vėl leidžiama tik mokyklą jau baigiantiems gimnazistams.

„Kinijai šiuo metu tikriausiai padeda jau ir karšta temperatūra, nes viruso apraiškų nėra daug. Pastarosiomis dienomis jų iš viso nebėra nustatoma. Visi atvejai atvežtiniai, dažniausiai tai kinai, grįžtantys iš užsienio. Kinija keliais žingsniais yra priekyje pagal tai kas yra atidaroma. Kinijoje jau pradeda dirbti aštuntokai ir dvyliktokai. Jie pradeda grįžti į mokyklas, būtent tie, kuriems bus egzaminai šiais metais. Tai daroma labai pamažu, tikrai nėra skubama“, – teigė ji.

Ekonomikos skatinimo planai Kinijoje

Pasak ambasadorės, nors Tarptautinio valiutos fondo prognozės Kinijos ekonomikai yra labiau pozityvios, Pekinas ėmėsi įvairių ekonomikos skatinimo planų.

„Klausimas, kaip buvo paveikta Kinijos ekonomika. Šių metų pirmą ketvirtį buvo tikrai nemažas kritimas. Tai yra 6,7 proc. BVP augimo. Tai pirmas toks ženklus kritimas nuo kultūrinės revoliucijos laikų. TVF prognozė šiems metams Kinijai yra 1,2 proc. augimas. Kitiems metams jau nemažas augimas, daugiau kaip 9 proc. Vadinasi, ekonominės prognozės nėra blogos. Bet Kinija supranta, kad reikia daug dirbti, kad tas augimas išliktų ir taiko labai daug priemonių savo ekonomikoje ir tai priklauso vėlgi nuo atskirų provincijų, kadangi karantino sąlygos provincijose buvo labai nevienodos“, – sakė ji.

I. Marčiulionytė pažymi, kad Kinija pardavė didelį skaičių obligacijų, taikomos mokesčių lengvatos verslui.

Kinija labai akcentuoja vartojimą.

„Kinijai išleido labai daug obligacijų. Iš pradžių išleido už 1,5 trilijono juanių ir ketinama išleisti dar už 1 trilijoną juanių. Taikomos įvairios mokesčių lengvatos, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pavyzdžiui, Šanchajuje tos įmonės, kurios buvo labiausiai paveiktos pandemijos ir kurių biurai yra Šanchajaus savivaldybėje, nemoka nuomos mokesčių bent porą mėnesių. Pekine dėl tokių nuolaidų taip pat galima prašyti ir jas galima gauti“, – teigė ji.

Pekinas skatina vartojimą

Diplomatė pažymi, kad Kinija skatina visuomenės vartojimą ir kalbama netgi apie galimybę prailginti savaitgalius.

„Kinija labai akcentuoja vartojimą. Nuo antradienio prasideda elektroninės prekybos festivalis, kur daugybė elektroninių parduotuvių su nuolaidomis skatins savo klientus pirkti. Kalbama apie galimybę įvesti 2,5 dienos savaitgalį, kad žmonės mažiau dirbtų, bet daugiau išlaidautų (...) Atskiros provincijos išleidžia savo čekius kurie galioja apie savaitę, tad reikia skubiai juos išleisti“, – teigė ji.

I. Marčiulionytė pažymi, kad gegužės mėnesį Šanchajuje iki vidurnakčio turėtų veikti turistiniai objektai, galerijos, restoranai, kavinės.

„Taip bandoma kompensuoti už tą prarastą laiką. Poveikio priemonių yra labai daug ir schemos labai skirtingos“, – sakė ji.

Diplomatė atkreipia dėmesį, kad Kinijos interneto infrastruktūra krizės laikotarpiu nebuvo tokia, kokios tikėtasi.

„Kinija taip pat pamatė, kad interneto infrastruktūra nėra tokia, kokios tikėtasi. Todėl ketinama į ją investuoti labai daug. Tiek dėl 5G, tiek dėl dirbtinio intelekto, greitųjų traukinių ir panašių dalykų. Manoma, kad per kelerius pastaruosius metus šios sritys gaus daug investicijų“, – teigė diplomatė.

Oro uostai perpildyti medicininių priemonių siuntomis

Ambasadorė pažymi, kad Kinijos ekonomiką skatina ir tai, kad daugelis pasaulio valstybių šiuo metu iš Kinijos perka didelį kiekį medicininių priemonių. Dėl to stringa oro uostų veikla.

„Žinoma, dabar iš Kinijos visi perka, ir tai skatina Kinijos ekonomiką taip pat. Reikia suprasti, kad didžiuliai kiekiai medicininių priemonių yra gaminamos Kinijoje ir iš jos eksportuojama. Kiekiai yra tokie didžiuliai, kad dėl krovininių lėktuvų pertekliaus kelioms dienoms uždaromi oro uostai. Iš jų negali išskristi lėktuvai, nes nėra aptarnaujančio personalo, todėl yra skatinama, kad priemonės būtų vežamos traukiniais. Kaip žinote, vienas iš tokių traukinių buvo atvažiavęs į Lietuvą. Ir pakeliui važiuoja jau kitas. Manome, čia mes galėtume turėti tokią nišą, kai atvežtos prekės galėtų būti paskirstomos kitoms valstybėms, kurios mūsų geležinkeliais taip pat galėtų pasinaudoti“, – sakė ji.

„Ypač intensyviai vyksta meno kūrėjų socialinės apsaugos programa, praėjusią savaitę tenkinta apie 300 meno kūrėjų prašymų išmokėti prastovas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė Mindaugas Kvietkauskas.

Jo duomenimis, prastovoms jau panaudota apie 540 tūkst. eurų.

Vieno mėnesio minimalios algos dydžio – 607 eurų – išmokos už prastovas mokamos tris mėnesius.

Pretenduoti į jas gali tik meno kūrėjo statusą turintys asmenys. Iš viso jį Lietuvoje turi per 5 tūkst. žmonių.

Ministro teigimu, Kultūros taryba šiuo metu vertina paraiškas individualioms stipendijoms gauti. Joms planuojama skirti 600 tūkst. eurų.

M. Kvietkauskas anksčiau yra minėjęs, kad kultūros sektoriaus paramai dėl pandemijos iš viso suplanuota 8,3 mln. eurų.

„Lėšos yra intensyviai naudojamos, nauji konkursai bus skelbiami artimiausiu metu“, – teigė jis.

Ministro teigimu, šią savaitę Vyriausybė ketina svarstyti ir paramos priemonių planą žiniasklaidai.

„Dėl paramos žiniasklaidai priemonių sprendžiama aukščiausiu lygiu, Vyriausybėje. Derinama ir su Finansų, ir su Susisiekimo ministerijomis. Šią savaitę Vyriausybės posėdyje turėtų būti svarstoma dėl paramos žiniasklaidai būdų“, – pirmadienį sakė M. Kvietkauskas.

Daugiau informacijos – vaizdo įraše: