Jo teigimu, branduolinis ginklas toje srityje yra dislokuotas jau anksčiau, todėl baimintis nereikėtų.
„Mes visi puikiai suprantame, kad Putinas ir dabartinė Rusija yra visiškai neprognozuojami, bet tuo pačiu didžioji dalis yra retorika, bandymas išgąsdinti. Ir tai buvo visada pastaruosius dešimt, penkiolika metų, todėl baimintis labai nereikėtų. Jeigu grasinama branduolinio ginklo dislokavimu, tai Kaliningrado srityje tas branduolinis ginklas, mūsų turimais duomenimis, ten yra dislokuotas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė D. Matulionis.
Jeigu grasinama branduolinio ginklo dislokavimu, tai Kaliningrado srityje tas branduolinis ginklas, mūsų turimais duomenimis, ten yra dislokuotas.
Visgi Lietuvos ambasadorius NATO pažymi, kad po Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO galima tikėtis kibernetinių išpuolių bei įvairių provokacijų, todėl, anot jo, būtina būti pasiruošusiems.
„Aišku, gali būti ir kibernetinių išpuolių, ir hibridinių tam tikrų veiksmų, provokacijų, tai, kitaip tariant, reikia būti pasiruošusiems ir padėti tiek Švedijai, tiek Suomijai kuo greičiau tą procesą užbaigti“, – pridūrė jis.
Be to, Suomijos prezidentas ketvirtadienį ketina paskelbti savo poziciją dėl galimos šalies narystės NATO, sprendimą dėl stojimo netrukus ketina paskelbti ir Švedija. D. Matulionio teigimu, Lietuva turėtų būti viena iš entuziastų šių dviejų valstybių narystės klausimu, mat, pasak jo, tai turės akivaizdžios įtakos visam Baltijos regiono saugumui.
„Manyčiau, kad vienas iš pačių teigiamiausių pastarųjų metų sprendimų, akivaizdžiai turėsiančių įtakos visam Baltijos regionui. Mūsų, Baltijos valstybių, Lietuvos saugumas po Švedijos ir Suomijos narystės iš tiesų padidėtų. Tiek Suomija, tiek Švedija kariniu požiūriu yra stiprios valstybės, turinčios stiprų karinį jūrų laivyną, karines oro pajėgas, manau, kad mes tikrai tuo galime džiaugtis. Turėtumėme būti vieni iš didžiausių entuziastų šitų dviejų valstybių narystės klausime“, – teigė D. Matulionis.
ELTA primena, kad artimiausiu metu Švedija ir Suomija turi nuspręsti, ar nori atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neutralumo ir įstoti į NATO. Tam jas paskatino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
Numatydamos, kad gali užsitraukti Maskvos, kuri priešinasi bet kokiai NATO plėtrai, rūstybę, abi Šiaurės šalys siekia gauti iš NATO narių saugumo garantijų, kad jos bus apsaugotos pereinamuoju laikotarpiu nuo prašymo pateikimo iki visateisės narystės.
Helsinkis ir Stokholmas jau surengė derybas su įtakingomis NATO narėmis, įskaitant JAV, Prancūziją ir Vokietiją, tačiau su JK pasirašytas dokumentas yra pirmasis viešai paskelbtas susitarimas.
