Velykoms daržovių nepritrūksime

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė sako, kad ankstyvosios bulvės, kaip visada, pirmiausia pasodinamos Kėdainių rajone, ūkininkų Sauliaus Dambrausko ir Rimanto Žebarausko ūkiuose.

Ne išimtis ir šiemet – jų laukuose sėklos jau sugulusios į vagas ir pridengtos agroplėvele. Kitas daržoves dar per anksti sodinti, kol kas gamtos sąlygos netinkamos.

Senojo derliaus daržovių dar yra ūkininkų aruoduose, nors morkų jau greitai pristigs. Tačiau, tikina I. Lukoševičienė, svogūnų, burokėlių ir bulvių Velykų stalui tikrai užteks.

„Iki naujojo derliaus savų daržovių pritrūksime, viską lemia tai, kad neturime pakankamai daržovių saugyklų“, – aiškino LDAA direktorė.

Indrė Lukoševičienė: atsiranda daug naujų kenkėjų, kuriems naikinti neturime priemonių. Neturime priemonių ir kovai su bulvių kenkėjais spragšiais. Augalų apsaugos priemonių kasmet mažėja. Partnerio nuotr.

Fiktyvūs augintojai

Na, o moliūgų vidaus rinkoje jau seniai ir nuolat trūksta, nors jų deklaruojama labai dideli plotai, būta ir 1 300 ha. Visa bėda, kad moliūgai yra tos daržovės, kurios dažniausiai auginamos fiktyviai, tik dėl susietosios paramos. LDAA nuolat stebi situaciją ir kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją, į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad būtų sustiprinta tokių ūkių patikra.

„Situacija kažkiek stabilizavosi 2023 m., kai už moliūgus buvo panaikinta susietoji parama, tačiau šiemet ji vėl gali grįžti, todėl ir vėl reikia stebėti deklaravimo rezultatus, rinką, dirbti, kad būtų sugriežtinta patikra“, – sakė I. Lukoševičienė.

Paradoksas: deklaruojama tūkstančiai hektarų auginamų moliūgų, tačiau vidaus rinkoje jų trūksta. Partnerio nuotr.

Panaši situacija Lietuvoje yra ir su krapais. Tai – daržovė, taip pat nereikalaujanti ypatingos priežiūros, todėl ir jos auginimu galima prisidengti siekiant neteisėtos paramos. 2022 m. susietoji parama jiems nebuvo mokama.

„2022 m. buvo deklaruota 77 ha krapų plotų, o 2023 m., kai vėl atsirado parama, plotai jau pasiekė 108 ha, – sakė pašnekovė. – Situaciją stebi ir jau etatiniai tapę piktnaudžiautojai ir į ją greitai reaguoja. Tai daugiausia mūsų asociacijai nepriklausantys ūkininkai.“

Atsiranda naujų kenkėjų

Lietuvoje klimatas šiltėja, atsiranda daugiau naujų, šiltiesiems kraštams būdingų kenkėjų ir tai pirmiausia pajunta augalininkystės sektorius. Problemos dėl klimato kaitos neaplenkia ir daržovių augintojų.

„Atsiranda daug naujų kenkėjų, kuriems naikinti priemonių neturime, – sakė I. Lukoševičienė. – Neturime priemonių ir kovai su bulvių kenkėjais spragšiais, kurių lervos telkiasi žemėje, prie bulvių šaknų ir jas graužia. Augalų apsaugos priemonių kasmet mažėja.“

Rykštė: augalų apsaugos priemonių Lietuvoje kasmet vis mažėja, tad ūkininkams vis sunkiau kovoti su kenkėjais. Partnerio nuotr.

Apsaugos priemonių tiekėjai, pardavėjai nesuinteresuoti įregistruoti ir parduoti Lietuvoje naujų priemonių, nes čia labai maža rinka, neapsimoka.

Tad daržininkai, sodininkai, grūdų augintojai verčiasi kaip kas išmano.

Bulvės startuoja pirmos

Bene pirmieji Lietuvoje ankstyvąsias bulves pasodina Kėdainių, Klaipėdos rajonų, Suvalkijos ūkininkai. Nors žemė atrodo gerokai drėgna, tačiau ūkininkai sako priešingai – tai tik viršutinis sluoksnis, giliau žemė visai sausa.

Pirmąsias bulves į vagas ūkininkas S. Dambrauskas sumetė kovo 7-ąją. Tad kada gi ragausime? „Birželio 3 d., – iš karto patikino bulvių augintojas. – Tą dieną pradėsime kasti, tad iš karto atsiras prekybos centruose ir turguje.“

Skanumėlis: bulvės yra viena iš penkių labiausiai lietuvių mėgstamų vietinių daržovių. Partnerio nuotr.

„Šiemet sudaiginome 120 t sėklinių bulvių, kurių dalį užsiauginame patys, didesnę dalį atsivežame iš užsienio. Tai daugiausia vokiškų veislių bulvės, – pasakojo bulvių augintojas. – Šis kiekis užims apie 40 ha, šiuo metu jau pasodinta apie 20 ha, dalis uždengta dviem plėvelėmis, dabar jau dengia viena.“

Taip anksti sodindami bulves ūkininkai nori, kad susijungtų bulvių vartojimo ciklas – tik baigiasi senas derlius ir jau valgome naują.

Pietų Europos gyventojai bulves kasmet kasa beveik iki gruodžio, o praėjusį rudenį dėl gausaus lietaus darbai sustojo lapkritį, derlius liko žemėje, po vandeniu. Tad bulvių Europa pritrūko.

 

Šiemet bus brangesnės

S. Dambrauskas, kaip, beje, ir dauguma šalies bulvių augintojų, didžiąją dalį derliaus eksportuoja. Eksportuoja ir praėjusių metų derliaus bulves, nes šiemet Europoje jos labai brangios. Praėjusių metų rudenį daugumą Europos šalių vargino liūtys. Pietų Europos gyventojai bulves kasmet kasa beveik iki gruodžio, o praėjusį rudenį dėl gausaus lietaus darbai sustojo lapkritį, derlius liko žemėje, po vandeniu. Tad bulvių Europa pritrūko.

„Tai palanki situacija Lietuvos ūkininkams, – sakė S. Dambrauskas, – tad praėjusių metų derliaus likučiai išvažiuos į užsienį, o mūsų valgytojams ūkyje liks 1 tūkst. t.“

Eksportuoti bulves labiau apsimoka visuomet, nes mokama kur kas brangiau nei čia superka prekybininkai. „Mums prekybininkai moka po 0,35 cento, o jums parduoda po 0,79 cento, – paaiškino pašnekovas.

Bulvės, diktuojant Europos rinkos tendencijoms, ir Lietuvoje brangs. Tiesa, pasak ūkininko, tai nieko bendro neturi su energijos ištekliais. Jų kaina stabilizavosi. „Trąšos netgi atpigo, pabrango tik plėvelė, kiti priedai, kuriuos naudojame tokiam ankstyvam bulvių auginimui, – pasakojo S. Dambrauskas. – Labiausiai pabrango sėklos. Mes naudojame geras, sertifikuotas sėklas, o jos brangios.“

Verčiasi kaip gali

Kad Lietuvoje nėra pakankamo spektro augalų apsaugos priemonių, patvirtina ir S. Dambrauskas.

Saulius Dambrauskas: šiemet sudaiginome 120 t sėklų, kurių dalį užsiauginame patys, didesnę dalį atsivežame iš užsienio. Tai daugiausia vokiškų veislių bulvės. Partnerio nuotr.

„Lenkai turi daug daugiau, o pas mus labai maža rinka, niekam neapsimoka čia įregistruoti naujų priemonių, – I. Lukoševičienei antrino ūkininkas. – Kažkaip verčiamės, mūsų dirva išdirbta, jau savaime mažiau tų spragšių. Ir Kolorado vabalai nepadaro per daug žalos.“

Dabar ūkio šeimininkas žvalgosi į kitą dalį žemės, ar jau pakankamai sausa svogūnams, nes pagal laiką jau būtų galima sėti.

Kaip atpažinti bulves?

Lietuviai mėgsta bulves, jos vienos iš mėgstamiausių daržovių penketuko. Dar svogūnai, morkos, burokėliai ir kopūstai. Vėlyvą pavasarį pirkėjai jau ima žvalgytis turguje šviežių lietuviškų bulvyčių. Kaip nusipirkti tikrai lietuviškų skanių bulvyčių? Kaip žinoti, kad mokėdami nemenką kainą neįsigysime atvežtinių?

„Mano vienas draugas kartą sustojo pakelėje nusipirkti šviežių bulvių, – apgaulės istoriją pasakojo S. Dambrauskas. – Klausia, ar lietuviškos? Jam atsako: Dambrausko. O jis gi žino, kad aš dar bulvių nekasu.“

Taigi nebūtinai, ką sako pardavėjas, yra tiesa. Bulvių augintojas pataria apžiūrėti pačias bulves.

„Lietuviškos yra labiau ovalios formos, pavyzdžiui, afrikietiškos pailgos, – patarė ūkininkas. – Lietuviškų bulvių odelė turi būti plona, minkšta, vietomis šviežiai nusilupusi, o atvežtinių, ir dar iš taip toli, dažniausiai būna stora oda, tvirta, nes bulvės jau seniai nukastos, ilgai vežtos. Sunkiau atskirti iš Bulgarijos ar Graikijos atvežtas, tačiau jeigu jau pamatote aplipusias raudonu moliu, būkite tikri – tai tikrai nelietuviškos bulvytės.“

„Šis derlius nėra mažas, galbūt netgi didesnis negu praėjusiais metais. Neblogai užderėjo bulvės, svogūnų derlius galbūt yra didesnis negu vidutinis“, – teigė D. Šateikienė, pridurdama, kad kiekvieno ūkio situacija yra individuali ir priklauso nuo daugybės faktorių, kaip laistymas, klimatas konkrečiame regione ir pan.

LDAA valdybos pirmininkė Eltai teigė, kad turbūt didžiausių nuostolių praūžusios vasaros audros padarė rapsų augintojams, tuo metu daržovių laukams buvo pakenkta gana nežymiai.

Pasak D. Šateikienės, kol kas sezoninių darbuotojų trūkumo daržovių ūkiai taip pat nejaučia.

„Priklauso ir nuo regiono, nuo ūkio, kiek jam reikia darbuotojų, kiek jame yra pastovių darbuotojų. (...) Negalima sakyti, kad (darbuotojų – ELTA) stygius labai jaustųsi. Visą laiką būna svyravimas, (dirbančių – ELTA) žmonių būna tai daugiau, tai mažiau. Kad visai nebūtų, kam dirbti, dar nėra. (...) Tarp asociacijos narių susiduria vienas kitas su šia problema, bet, kad masiškai nebūtų kam derliaus nuimti, nėra“, – sakė D. Šateikienė.

„Į mus kreipėsi Lietuvos daržovių augintojų asociacija, kuri informavo, kad pagal šias taisykles žirnius, lęšius ir kitus ankštinius javus auginantys žemdirbiai keičia specializaciją ir teikia paraiškas paramai gauti kaip daržininkyste užsiimantys augintojai, nes investicijos į daržininkystę yra didesnės. Todėl daržininkai reiškia nepasitenkinimą, nes kyla pavojus, kad tikriesiems daržininkams investicijų neužteks“, – sako K. Starkevičius.

Žemės ūkio ministerijos specialistai taisyklėse nurodė, kad „augalų priskyrimas specializuotam sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektoriui atliekamas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento priedą, kuriame žirniai, pupos, pupelės, avinžirniai traktuojami kaip ankštinės daržovės.

„Manome, kad ministerijos specialistai, rengdami taisykles, pasielgė formaliai, neįsigilino, kad galbūt šio reglamento priede žirniai ir pupos traktuojami kaip ankštinės daržovės statistikai bei muito tarifų nustatymui, o ne auginimui. Neaišku, kodėl rengiant taisykles nebuvo vadovaujamasi Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriumi, kuriame vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai traktuojami kaip ankštiniai javai“, – pažymi Seimo nariai.

Žirniai gali būti auginami dviem tikslais: grūdams, kai jie kuliami subrendę ir naudojami kaip baltyminių pašarų papildas, šiuo atveju jie turėtų būti traktuojami kaip baltyminiai javai, kitas atvejis – kai žirnių derlius nuimamas nesubrendęs ir naudojamas žaliųjų žirnelių konservų gamybai ar užšaldymui, šiuo atveju juos galima būtų priskirti ankštinėms daržovėms.

„Manau, kad ministerijos specialistai, priimdami paraiškas ir projektus gauti paramai daržovių auginimui, turėtų išsiaiškinti, kokiam tikslui, pavyzdžiui, žirniai, bus auginami: grūdams ar žaliųjų žirnelių konservams gaminti ir tik tada suteikti pirmumo balus tiems pareiškėjams, kurie keičia specializaciją iš javų auginimo į daržininkystę“, – teigė R. Petrauskienė.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šių metų gegužės 25 d. yra išplatinusi išaiškinimą, kad ūkio specializacijos keitimas turi būti pagrįstas, tačiau jis nėra informatyvus ir neįneša aiškumo.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija nuogąstauja, kad tokia pat tvarka gali būti taikoma priimant paraiškas susietajai Europos Sąjungos paramai gauti už plotus.

„Kreipiamės į žemės ūkio ministrą Andrių Palionį prašydami išsiaiškinti, kodėl, mūsų nuomone, neatsakingai buvo parengtos taisyklės ir prašome atsižvelgti į daržovių augintojų pagrįstą susirūpinimą bei pavesti ministerijos specialistams, kad vertinant paraiškas investicijoms į žemės ūkio valdas ir teikiant pirmumo balus daržininkams būtų įsitikinta, kad, keičiant specializaciją, žirniai ar kiti ankštiniai javai nebus auginami grūdams, o bus nuimami nepribrendę kaip žaliava konservavimui ar užšaldymui“, – pažymėjo Seimo nariai.

Žemdirbiai šių metų burokėlių derliaus dydžio dar neprognozuoja dėl lietingų orų, bet tikisi, kad jeigu lietūs nustos, jis bus geresnis negu pernai.

Rusams per brangu

„Jeigu kalbėsime apie prekinius lauko daržininkystės ūkius, tai burokėlių yra didžiausi plotai po bulvių“, – BNS sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Pasak jos, didėjanti burokėlių paklausa pastebima maždaug penkerius metus.

250 ha burokėlių auginančio žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis BNS teigė, kad burokėlių populiarumas išaugo dėl padidėjusio ir įvairiapusiškesnio šios daržovės vartojimo. „Jų sultys pilamos net į įvairias sultis, kas anksčiau buvo nematytas dalykas. Savo darbą padarė ir kulinariniai šou. Mokslininkai pastaruoju nustatė, kad burokėliuose daug vertingų medžiagų žmogui yra“, – tvirtino M. Laukaitis.

„Suvalkijos daržovės“ apie 60 proc. užaugintų burokėlių eksportuoja, kitas derlius realizuojamas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurios priskiriamos „namų rinkoms“ – tiekiamas perdirbimo įmonėms, prekybininkams, konservų fabrikams.

Kooperatyvas į Rusiją lietuviškų burokėlių netiekia, nes rusams šios lietuviškos daržovės per brangios. „Artimiausiais metais tokios eksporto krypties ir perspektyvos neįžiūrime“, - teigė M. Laukaitis.

Į Kiniją lietuviškiems burokėliams patekti, pasak M. Laukaičio, būtų irgi sunku. „Problema ta, kad burokėlis yra pigus produktas, transportavimas užtruktų – būtų neekonomiška juos taip toli vežti“, – teigė „Suvalkijos daržovės“ vadovas. Anot jo, apie Afrikos rinką kol kas irgi negalvojama: „Tai ateinančių 10 metų iššūkis“.

Tikisi geresnio derliaus

M. Laukaitis, pats auginantis 170 ha burokėlių, BNS teigė, kad dėl lietingų orų poveikio apie šių metų burokėlių derlių dar anksti kalbėti, reikia laukti rugsėjo pabaigos. Ūkininkas vis tik prognozuoja, kad šiemet burokėlių derlius turėtų būti geresnis negu pernai.

„Derliaus tikimės gauti geresnio, nes pernai kamavo sausra, tai šiemet, jeigu nustos lyti ir burokėliai nenuskęs, derlius bus kažkiek artimas vidutiniam, nes pernai buvo mažesnis už vidurkį“, – teigė M. Laukaitis. Pasak jo, Lietuvoje užauginti burokėlių būtų galima ir daugiau – reiktų plėsti augimviečių plotus, bet juos dėl konkurencijos sunku parduoti.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadybininkė Milda Januškevičienė sako, kad burokėlių pardavimai priklauso nuo bendrų maisto ruošimo tendencijų. „Prieš metus itin populiarūs buvo jau virti burokėliai, naudoti populiariems karpačio. Prieš keletą metų lietuviškoje virtuvėje jie išgyveno renesansą, o šiuo metu klientai grįžta prie tradicinių konservuotų burokėlių“, – BNS teigė M. Januškevičienė.

Vakuume virtų burokėlių gamyba užsiimančios Kretingos bendrovės „Jovaigė“ vadovas Vitalijus Vaigauskas BNS teigė, kad į Angliją, Ispaniją, Italiją, Skandinaviją, Vokietiją, ir į kitas šalis eksportuojama apie 70 proc. perdirbtos produkcijos. Į Rusiją produkcija nebetiekiama: „Jie patys gamybą vysto“. 2015 metais „Jovaigės“ pardavimų pajamos siekė beveik 4,449 mln. eurų ir buvo 8,1 proc. didesnės negu 2014 metais, kai siekė 4,115 mln. eurų. Pernai įmonės grynasis pelnas išaugo 15 proc. iki  879 tūkst. eurų, įmonė 2016 metais taip pat planuoja pelningą veiklą.

Parduotuvėse – burokėlių renesansas

Pasak prekybos tinklo „Iki“ atstovės Bertos Čaikauskaitės, burokėlių bei burokėlių mišrainių pardavimai nėra labai kintantys, labiau išauga prieš didžiąsias metų šventes kai burokėliai yra dažna patiekalų sudedamoji dalis. Taip pat burokėlių pardavimai išauga prasidėjus šiltajam sezonui, kai dauguma gamina šaltibarščius.

Lyginant burokėlių mišrainių pardavimus šių metų liepą su pernai metais tuo pačiu laikotarpiu, „Iki“ jų pardavimai augo apie 4 procentais. „Pirkėjai prioritetą teikia lietuviškiems burokėliams, tad tol, kol rinkoje yra pakankamas jų kiekis, prekiaujame lietuviškais šviežiais burokėliais, o vėliau pirkėjams siūlome lenkiškus bei olandiškus burokėlius“, – BNS teigė B. Čaikauskaitė.

„Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, burokėlių pardavimas per pastaruosius kelerius metus išlieka stabilus. Virtų vakuuminėse pakuotėse burokėlių parduodama maždaug 15 proc. daugiau nei žalių burokėlių.

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė  BNS pranešė, kad pastaruoju metu mažiau nuperkama šviežių burokėlių. „Marinuotų burokėlių pardavimas per pastaruosius penkerius metus nelabai keičiasi, tuo tarpu šviežius, termiškai neapdorotus burokėlius vis dažniau pirkėjai pakeičia išvirtais ir netgi susmulkintais. Kiekvienais metais pirkėjai nuperka apie 9 proc. mažiau šviežių burokėlių. Termiškai apdorotų – virtų burokėlių vartojimas kiekvienais metais paauga apie 4 proc. Iš mums produktus tiekiančių ūkininkų esame girdėję, kad apie 60–70 proc. jų derliaus atitenka gamybai, o ne šviežiam vartojimui“, – teigė G.Bielskytė.

Pasak G. Bielskytės, daugiau nuperkama burokėlių mišrainių, salotų, karpačio.

„Burokėlių vartojimas labai priklauso nuo vasaros temperatūros – štai pernai ir užpernai dėl karštos vasaros pardavėme daugiau marinuotų ir virtų burokėlių nei prieš trejus metus ar šiais metais“, – teigė „Rimi“ atstovė.

„Maxima“ prekybos tinkle lyginant 2015-ųjų aštuonis mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu šiemet žalių burokėlių pardavimai gana panašūs – per 8 mėnesius parduota daugiau nei 350 tonų burokėlių. Pastaraisiais metais daugiausia „Maxima“ tinkle parduodama konservuotų burokėlių, kurių pardavimai itin išauga, šiltuoju metų laiku, kai prasideda šaltibarščių sezonas. Per 8 metų mėnesius parduota apie 1 mln. indelių konservuotų burokėlių.

Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras BNS pranešė, kad šiais metais deklaruotos 771,07 ha ploto burokėlių augimvietės, pernai – 713,36 ha, o 2014 metais - 603,88 ha.

Burokėlius šiemet augina net 663 ūkininkai – keliskart daugiau negu pernai, kai šią veiklą deklaravo 219 ūkininkų ar 141 ūkininkas – užpernai.

2015 metais Lietuvoje burokėlių perdirbimui užauginta 10,8 tūkst. tonų, o vartoti šviežius patiekta 3,5 tūkst. tonų. Užpernai atitinkamai 9 tūkst. tonų ir 3,9 tūkst. tonų.

Pavasarį neparduotas bulves naikinę Lietuvos ūkininkai šiemet sulaukė trečdaliu mažesnio nei 2014 metais, tačiau gerokai brangesnio derliaus - jau dabar už kilogramą bulvių pirkėjai siūlo 13-15 centų, o pernai per bulviakasį jas supirkinėjo po 6-7 centus už kilogramą, rašo "Verslo žinios".

"Perteklių iššluos lenkai. Jų šalyje buvo stipri sausra ir ūkininkai net negali įvykdyti įsipareigojimų prekybos tinklams", - apie tai, kad dėl eksporto nebus bėdų, dienraščiui aiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Pasak jos, šiemet laimėjo tie bulvių augintojai, kurie buvo investavę į laistymo sistemas - jie sulaukė gausaus derliaus ir jį parduos aukštomis kainomis.

Nors Rusijai paskelbus embargą didieji daržovių augintojai sunerimo, kad patirs didžiulius nuostolius, tačiau kainos krito mažiau nei būgštauta, o kai kurie ūkiai šiemet toliau investuoja į plėtrą. Pagrindinis investicijų tikslas - gerinti daržovių prekinį paruošimą, kad didėtų jų kaina ir plėstųsi galimų pirkėjų ratas, trečiadienį rašo "Verslo žinios".

"Embargas mūsų ūkį palietė tik tiek, kad krito kainos. Gana daug morkų veždavome į Rusiją, dabar jas ir kitas savo daržoves išpardavėme Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje", - teigė ūkininkas Vidmantas Kvedaras.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigė, kad derliaus paklausa išliko, nes jį reeksportui superka ir, pavyzdžiui, Olandija.