Didelį dėmesį žadama skirti ir ateities energijos šaltiniui – vandeniliui. Bus siekiama prisijungti prie Europos žaliojo vandenilio tinklo.

Elektros ir dujų perdavimo sistemų operatores, energijos kaupimo sistemų valdytoją „Energy Cells“, biokuro biržą „Baltpool“ bei energetikos infrastruktūros bendrovę „Tetas“ valdanti valstybinė įmonių grupė „EPSO-G“ savo ruožtu žada pristatyti naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją – remiantis šių metų pabaigoje su tarptautiniais konsultantais sudaryta Lietuvos energetikos ateities vizija iki pat 2050-ųjų.

„Toliau bus tęsiamas sinchronizacijos projektas, sausį numatytas antrasis jūrinio vėjo elektrinių parkų konkursas. Lietuvai siekiant tapti Europos žaliojo vandenilio tinklo dalimi, „Amber Grid“ sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatoriumi ir dalyvauti bendruose projektuose su Baltijos regiono valstybėmis“, – Eltai pagrindinius grupės planus apibendrino „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.

„Litgrid“ tęs pasiruošimą sinchronizacijai, prijungs du sinchroninius kompensatorius

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kitąmet tęs atsijungimui nuo rusiškos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) ir sinchronizavimuisi su Vakarų Europos elektros tinklais būtinus projektus.

Taip pat įmonė teigia į perdavimo tinklą toliau integruosianti AEI elektrines, siekiant, kad Lietuvoje būtų pagaminta 100 proc. suvartojamos elektros.

„Pagrindiniai „Litgrid“ tikslai nesikeis“, – Eltai komentavo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Baltijos šalys yra sutarusios sinchronizaciją įgyvendinti 2025 m. vasarį. Tam operatorės privalės jau rugpjūtį paskelbti, jog Lietuva, Latvija ir Estija nepratęs BRELL sutarties.

Operatorė pavasarį prie tinklo Alytuje ir Telšiuose prijungs sinchronizacijai būtinus sinchroninius kompensatorius. Trečiąjį tokį įrenginį atgabens ir pradės montuoti Neries pastotėje Vilniaus rajone.

Ruošiantis sinchronizacijai „Litgrid“ taip pat baigs pirmuosius Neries 330 kV transformatorių pastotės rekonstrukcijos bei Darbėnų 330 kV skirstyklos statybos etapus, įdiegs naują energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemą, sudarys sutartį dėl „NordBalt“ jungties su Švedija valdymo sistemos atnaujinimo paslaugų.

Dar „Litgrid“ iki liepos atliks reikiamus skaičiavimus ir įvertinimus dėl „Harmony Link“ sausumos jungties, kiek anksčiau įmonei pradėjus svarstyti jungtį su Lenkija tiesti sausuma, o ne jūros dugnu.

Kartu „Litgrid“ planuoja 2024 m. antroje pusėje prisijungti prie Europos balansavimo energijos rinkos platformos MARI, pradėti kai kurių elektros perdavimo linijų, Vilniaus miesto transformatorių pastotės statybos projektų teritorijų planavimo darbus, pradėti kitus jungčių statybos darbus.

„Amber Grid“ didelį dėmesį skirs vandenilio gamybos galimybėms, tikisi naujo biometano gamintojo

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ tarp svarbiausių 2024 m. mini Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektą.

„Planuojama, kad vandenilio dujotiekis nuo Suomijos iki Vokietijos galėtų būti pastatytas per Lietuvą per artimiausius 10 metų“, – komentare Eltai teigia „Amber Grid“.

„Pradedame paruošiamuosius darbus“, – rašo įmonė.

Iki metų vidurio „Amber Grid“ planuoja atlikti vandenilio koridoriaus galimybių studiją, kuri parodytų regiono potencialą gaminti žaliąjį vandenilį.

„Iš tarptautinių konsultantų gausime rekomendacijas dėl vandenilio dujotiekio, planuojamo nutiesti per šešias valstybes nuo Suomijos, per Baltijos šalis iki Vokietijos projekto apimties, dujotiekio maršruto, pajėgumų, finansavimo ir rizikų valdymo.

Studijos rezultatai bus itin svarbūs visam regionui, kuris šiuo metu aktyviai ieško galimybių plėtoti vandenilio ekosistemą“, – komentuoja „Amber Grid“.

Vandenilio koridorius, anot operatorės, įtrauktas tarp Europos Sąjungos bendro intereso projektų. Tikimasi, jog dėl to jis sulauks didesnio tarptautinio dėmesio arba finansavimo.

Be to, 2024 m. įmonė kartu su „Litgrid“ ir kitomis suinteresuotomis šalimis pradės kurti vandenilio tinklo 10 metų tinklo plėtros planus, o pati sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatore, prisijungti prie Europos žaliojo vandenilio tinklo.

Kartu „Amber Grid“ tikisi, kad kitąmet prie sistemos prijungs antrą biometano jėgainę. Pirmasis žaliųjų dujų gamintojas „Tube Green“ prijungtas šiemet.

Ateinančiais metais, kaip ir šiemet, „Amber Grid“ planuoja transportuoti panašiai dujų kaip ir šiemet – apie 60 TWh, į perdavimo tinklą ir infrastruktūros saugumą investuoti apie 22 mln. eurų.

Svarbiausi darbai šiemet

Svarbiausiais 2023 metų darbais „EPSO-G“ įvardija Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompromisą sinchronizuotis 2025 m. vasarį, parengtą Lietuvos energetikos viziją iki 2050 metų, didžiausios elektros kaupimo sistemos Europoje veiklos pradžią.

Grupė preliminariai skaičiuoja, kad į energetikos infrastruktūrą šiemet investavo 210 mln. eurų, t. y., penktadaliu daugiau nei prieš metus.

Pasak M. Keizerio, su tarptautinės konsultacijų įmonės DNV ekspertais ir partneriais Lietuvoje parengtoje vizijoje viešai pristatytos „kryptys, kuriomis stiprinsime šalies energetinę nepriklausomybę“.

„Vizijoje sudėlioti galimi raidos scenarijai, atveriantys šaliai galimybes tapti žaliųjų technologijų plėtros centru. Vadovaujantis minėtais scenarijais būtų įgyvendinami energetikos projektai, vystomos strateginės partnerystės kuriančios pagrindą skirtingų sektorių integracijai“, – kalbėjo M. Keizeris.

Anksčiau „EPSO-G“ pristatytu baziniu scenarijumi, Lietuva 2050 m., iš žaliosios gamybos, užsitikrins 74 TWh elektros poreikį. Prognozuojama plataus masto elektrifikacija, didesnės nei 70 mlrd. eurų investicijos.

M. Keizerio teigimu, tarp svarbiausių metų darbų svarbu paminėti balandį „Litgrid“ atliktą Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, „Energy Cells“ paleistą 200 MW galios elektros baterijų parką.

Gegužę „Amber Grid“ energijos biržai „European Energy Excgange“ pardavė du trečdalius regioninės dujų biržos „GET Baltic“ akcijų, taip pat paminėjo jis.

„EPSO-G“ vadovas dar akcentavo, kad šiemet toliau aktyviai augo AEI elektrinių pajėgumai, jų leistina generuoti galia peržengė 1 GW ribą.

„Šiemet prie „Litgrid“ perdavimo tinklo prijungtas didžiausias – 65 MW – saulės elektrinių parkas Baltijos šalyse, o vėjo elektrinių parkų prijungta 1,2 GW.

AEI plėtra nesustoja. „Litgrid“ duomenimis, lapkričio mėnesį atsinaujinančių energijos išteklių vystytojai pasirašė ketinimų protokolus ir finansinėmis garantijomis užtikrino projektų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,2 GW“, – kalbėjo M. Keizeris.

Pasauliui – penkios žinutės

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje išskirtos keturios pagrindinės kryptys: energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos. Nepriklausomo energetikos eksperto Romo Švedo vertinimu, šalies strategijoje išsikelti tikslai iš esmės atspindi pasaulines tendencijas.

Analizuodamas Tarptautinės energetikos agentūros naujausią globalių energetikos tendencijų vertinimą, kuris buvo pateiktas šių metų pradžioje, R.Švedas atkreipė dėmesį į penkias pagrindines pasauliui siunčiamas žinutes.

Pirmoji žinia, kaip pastebėjo ekspertas, yra tai, kad naftos paklausa pasaulyje vis dar didėja. Tačiau atsinaujino neramumai pagrindiniuose naftos turtinguose regionuose, t.y. Artimuosiuose Rytuose, todėl padidėjo rizika, susijusi su naftos tiekimu.

Antra, pasaulyje smarkiai didėja dujų paklausa, o ypač plėtojamas SGD tiekimas. Tarptautinė energetikos agentūra planuoja, kad per 20 metų – iki 2040 m. – gamtinių dujų rinka padidės beveik dvigubai. Be to, 2016 m. pasaulyje apie 40 proc. gamtinių dujų buvo tiekiamos SGD būdu, o apie 60 proc. – vamzdynais, 2040-aisiais šios proporcijos apsivers.

Trečioji žinia yra susijusi su elektros paklausa – ji, pasaulio ekonomikai skaitmenizuojantis, labai sparčiai didėja.

Ketvirtoji žinutė, kurią siunčia Tarptautinė energetikos agentūra, yra tai, kad pastebimas itin spartus atsinaujinančių energijos išteklių, ypač saulės energijos, reikšmės augimas. Tačiau šios energijos apimtys dar nėra pakankamos ir neatliepia bazinio poreikio.

Paskutinė, penktoji, žinia yra susijusi su kova su klimato kaita. Pastebima, kad vyriausybių sprendimai nepakankami įgyvendinant Paryžiaus sutartyje įvardytus klimato kaitos tikslus. Jie, tiesa, susiję ne tik su energetine struktūra, bet ir daugeliu kitų sektorių.

Lietuvai trūksta elementarių bazinių žinių, kaip panaudoti SGD dujas.

Ateitis dėl SGD – abejotina

"Kokią žinią pasaulinės tendencijos siunčia Lietuvai, į ką mes turėtume atkreipti dėmesį? Pirma, energijos tiekimo saugumo užtikrinimas yra aktualus ir mes negalime jo nurašyti, ypač turint omenyje neramumus Artimuosiuose Rytuose ir tai, kad vis dar dominuoja iškastinis kuras ir nafta. Antra, gera žinia Lietuvai, turinčiai SGD terminalą, yra tai, kad gamtinių dujų panaudojimas, kaip prognozuoja agentūra, net padvigubės, o ypač išaugs SGD poreikis. Lietuva turėtų šokti ant šios bangos – išnaudoti SGD terminalo ekonominį potencialą. Aišku, šioje srityje nesnaudžia ir Rusijos kontroliuojamos įmonės. Lietuvai trūksta elementarių bazinių žinių, kaip panaudoti SGD dujas. Manau, kad turėtų būti skiriamas dėmesys pramonei auklėti, rinkai sukurti, – kalbėjo R.Švedas. – Tai yra svarbu, nes dujos yra laikomos pereinamuoju kuru, siekiant klimato kaitos tikslų. Kitaip tariant, pirmiausia visas pasaulis turi atsisakyti anglies, naftos, ir tai lengviausia padaryti pereinant prie dujų. Po to jau bus pereinama prie atsinaujinančių išteklių."

Tačiau buvęs ilgametis Lietuvos energetikos instituto vadovas Jurgis Vilemas sakė esąs labai skeptiškas dėl Lietuvos noro bet kokia kaina išlaikyti SGD terminalą. Jis atkreipė dėmesį, kad pagal Paryžiaus susitarimus 2050 m. gamtinių dujų turi nelikti, nes tai yra kuras, generuojantis anglies dioksidą. Pašnekovo manymu, iki to laiko tarptautinėje erdvėje anglies dvideginio generavimas bus vis labiau apmokestinamas, tad gamtinės dujos esą bus išstumtos iš rinkos ir jų kaina bei poreikis tik mažės.

"Daug kur atsisakoma gamtinių dujų panaudojimo – jau yra šalių, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, tam tikros Austrijos teritorijos ir pan., kur gamtinių dujų naudojimas šildymui uždraustas. Lietuvai gamtinės dujos reikalingos tik šildymui – elektros gamybai jos nereikalingos", – teigė J.Vilemas ir pridūrė, kad, nutiesus liniją į Lenkiją, terminalas Lietuvai per brangiai kainuoja.

Siekia mažinti importą

Lietuvos energetikos sektoriaus vizija – šalies piliečiams užtikrinti patikimą, atsinaujinančią ir aplinkai nekenksmingą energiją už palankiausią kainą. Kaip vieną reikšmingiausių pokyčių energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė išskyrė Lietuvos energetinio saugumo stiprinimą, kurio siekiama šalies energetines sistemas ir rinkas integruojant į ES rinkas ir sistemas. Tam numatyti įgyvendinti du svarbūs projektai: elektros tinklų sinchronizacija su Europos sistema per Lenkiją bei dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Anot jos, jau prieš keletą metų pradėjusios veikti elektros jungtys "NordBalt" su Švedija bei "LitPol Link" su Lenkija padidino Lietuvos elektros energetikos rinkos konkurencingumą. Įgyvendinus šiuos projektus, bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į patikimą, saugią ir konkurencingą ES energetinę sistemą.

Kitas svarbus Lietuvos strateginis tikslas, prisidėsiantis prie šalies energetinio saugumo, – šalies priklausomybės nuo elektros importo mažinimas. Strategijoje numatyta plėtoti patikimą ir konkurencingą vietinę elektros energijos gamybą. Užsibrėžta, kad 2030 m. Lietuvoje gaminama elektros energija sudarytų 70 proc. bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos, o 2050 m. – visa elektros energija būtų pagaminama šalyje.

R.Švedas priminė, kad Lietuva yra didžiausia elektros energijos importuotoja visoje ES – net iki 70 proc. energijos. Tačiau į energetinės nepriklausomybės klausimą ekspertas sakė žiūrįs filosofiškai ir didelių importuojamos elektros energijos apimčių nedramatizuoja.

"Tarsi suponuojama, kad nepriklausomybę gali užtikrinti vietinė gamyba. O aš argumentuočiau kitaip – kad energetikoje nepriklausomybę užtikrina kuo didesnis energijos tiekimo alternatyvų skaičius. Jau kartą istorijoje buvo pavyzdys šalies, kuri norėjo viskuo apsirūpinti pati, su niekuo nebendravo ir galiausiai jos ekonomika neatlaikė tokio pasirinkto kelio, – sakė R.Švedas. – Dabartinė Lietuvos elektros energijos sistema šią nepriklausomybę užtikrina. Lietuva, kaip Baltijos šalių regionas, turi veikiančias jungtis su Lenkija, Švedija ir Suomija – tris alternatyvas, kurios užtikrina galimybę rinktis. Maža to, Lietuvos elektros sektorius pereis į sinchroninį darbą su kontinentinės Europos sistema. Taigi, galima gaminti vietoje arba importuoti iš daugelio šaltinių. O gaminti elektrą yra iššūkis, nes kuo daugiau elektros energijos tiekimo alternatyvų, tuo didesnė konkurencija ir tuo didesnis iššūkis Lietuvos gamintojams. Kyla klausimas, kokiu būdu šį iššūkį planuoja spręsti Energetikos ministerija, kuri įsivardija, kad iki 2030 m. šalyje pagaminta elektros energija sudarys 70 proc. visos suvartojamos elektros energijos, – juk kaina turi atliepti rinkos kainą."

J.Vilemas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuva importuoja didelę dalį elektros energijos ne todėl, kad negali jos pasigaminti pati, o dėl to, jog kaimynų energija pigesnė.

"Lietuva šiandien turi pakankamai galių pasigaminti elektrą: Elektrėnuose stovi naujutėlaitis 9-asis blokas, taip pat dar pora senų, kurie paliekami rezerve, stovi Kauno ir Vilniaus termofikacijos elektrinės, – pastebėjo Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas. – Tos elektrinės užsidarė ne todėl, kad paseno ir negali dirbti, o dėl to, kad situacija kuro srityje pasikeitė taip, jog Lietuvoje esančiose elektrinėse, naudojančiose organinį kurą, – nesvarbu, ar tai būtų mazutas, ar dujos, generuojamos elektros savikaina yra kartais didesnė nei importuotos elektros energijos kaina. Kol mes neturėjome linijų su Vakarais, importas atrodė labai negeras dalykas, nes importavome iš Rytų."

Nors užsibrėžtos vietinės gamybos apimtys, anot J.Vilemo, yra gana realios, tačiau strategija didinti gamybą nebūtinai yra teisinga – Lietuva yra maža šalis, apsupta didelių valstybių, naudojančių daug energijos. Tad Lietuvos, įsiliejusios į Europos energetinę sistemą, situaciją rinkoje nulems veikiau padėtis europinėje rinkoje nei strategijoje surašyti tikslai.

"Kadangi skandinavų sąlygos geresnės ir jie iki 2050 m. tikrai turės perteklių, mes būsime importuojanti valstybė, nes tai apsimokės, – įsitikinęs J.Vilemas. – Užsibrėžti tikslai didinti vietinės gamybos dalį net iki 100 proc. yra galimas, bet vargu, ar ekonomiškai naudingesnis variantas, ypač turint solidžių alternatyvų, į kurias daug investavome. Tai yra investicijos į galimybę importuoti, jei rinkos sąlygos bus palankios", – akcentavo ekspertas.

Prioritetas – žalioji energija

Energetikos ministro patarėja A.Vernickaitė tikina, kad Lietuvos vizija, kokia bus energetika ateityje, dera su Europos Komisijos parengta ilgalaike strategija – siekiu, kad iki amžiaus vidurio energetikos poveikis klimatui taptų neutralus.

Tad elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių iki amžiaus vidurio, anot pašnekovės, taps viena svarbiausių energijos rūšių. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos elektros ir net 90 proc. šilumos energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. O 2050 m. visa Lietuvoje sunaudojama elektros ir šilumos energija bus gaminama iš atsinaujinančių bei kitų netaršių šaltinių.

"Tik priminsime, kad Lietuva, kartu su Danija, Estija, Ispanija ir Portugalija, yra tarp penkių ambicingiausių valstybių ES pagal atsinaujinančios energetikos tikslus 2030 m., – sakė A.Vernickaitė. – 2020 m. išsikeltus tikslus Lietuva pasiekė dar 2014 m. ir šiuo metu atsinaujinantys energijos ištekliai tarp bendrai suvartojamos energijos jau siekia 27 proc."

Anot energetikos ministro patarėjos, Lietuvoje jau artimiausiu metu vyks intensyvi vietinių, atsinaujinančius išteklius gamybai naudojančių elektrinių plėtra. Atsižvelgus į technologijų vystymąsi ir kainą, manoma, kad didžiausią dalį sudarys vėjo energetika.

Rugsėjį jau paskelbtas pirmasis atsinaujinančios energetikos aukcionas. Iki 2022 m. kasmet bus skelbiama po vieną aukcioną.

Gyvenimas pateiks korekcijų, bet svarbiausia, kad nėra didelių principinių technologinių klaidų, kas būtų atsitikę, jei būtume investavę į atominę elektrinę.

"Šiuose aukcionuose, paskirsčius visą numatytą elektros energijos kiekį, 2025 m. Lietuva pasiektų strategijoje numatytą tikslą – ne mažiau kaip 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Planuojama, kad 2025 m. atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės pagamins iki 5 TWh elektros energijos, ir tai leis 30 proc. sumažinti elektros energijos importo poreikį. Remdamasi geriausia europine praktika Lietuva pirmą kartą rengia technologiškai neutralius aukcionus, kuriuose gali dalyvauti visos atsinaujinančių energijos išteklių technologijos, pavyzdžiui, saulė, vėjas, biomasė, biodujos ir kitos", – pasakojo Energetikos ministerijos atstovė.

Nors siekiai, anot R.Švedo, yra sveikintini ir ambicingi, be to, atitinkantys globalius energetikos iššūkius ir kovos su klimato kaita tikslus, ar juos Lietuvai pavyks pasiekti, esą geriau bus matyti po 2–4 metų, kai bus aiškesnė rezultatų dinamika. Jis tik atkreipė dėmesį, kad atsinaujinanti energetika yra gana brangi. O skirtumas, kiek elektros reikia pramonei ir kiek dabar šalis pagamina, yra didžiulis. Kita vertus, didelę įtaką apimtims darys ir mokslo bei technologijų pažanga. Kai sudaroma terpė inovacijoms plėtotis, jos, pašnekovo pastebėjimu, ir tobulėja. Dabar esą sukuriamos ypač palankios sąlygos plėstis ir pačiai atsinaujinančiai energetikai, ir inovacijoms šioje srityje. R.Švedo įsitikinimu, Lietuvos masteliu Energetikos ministerija daro bemaž revoliucinius sprendimus.

J.Vilemas taip pat sakė, kad 2030-iesiems užsibrėžti rodikliai yra realūs, tačiau tolesnę kryptį nulems šiuo metu sunkiai prognozuojamos ekonominės sąlygos.

"Gyvenimas pateiks korekcijų, bet svarbiausia, kad nėra didelių principinių technologinių klaidų, kas būtų atsitikę, jei būtume investavę į atominę elektrinę. Lietuvos energetinė strategija atitinka užsienio tendencijas – Europa nekalba apie jokius kitus energijos šaltinius kaip atsinaujinančius. Pavyzdžiui, Vokietijai žymiai sunkiau visą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, nes ten daug elektros pagaminama iš anglies, ir elektros suvartojimas daug didesnis nei Lietuvoje – vienam gyventojui ten tenka dvigubai daugiau energijos. Tačiau Vokietija vis tiek išsikėlusi tokį patį tikslą", – pastebėjo jis.

Nuo didžiųjų – prie mažųjų

A.Vernickaitė nurodė, kad siekiant stiprinti vietinės žaliosios elektros energijos gamybą, intensyviai skatinama mažoji decentralizuota energetika, t.y. energijos vartotojai bus skatinami gaminti elektrą savo reikmėms – nuo didžiųjų elektrinių pereinama prie mažosios energetikos.

"Jeigu kalbėtume apie mažąją atsinaujinančią energetiką, tai, vertinant technologijų atsiperkamumą, panaudojimo paprastumą, šiuo metu gyventojų individualiems elektros energijos poreikiams tenkinti tinkamiausia technologija yra saulės elektrinės. Saulės elektrinės atsipirkimą lemia nemažai veiksnių: įrengimo kaina, paramos dydis, elektros energijos kaina, pagamintos elektros energijos momentinis suvartojimas ir susigražinti elektros energijos kiekiai iš tinklų. Tačiau, įvertinus visus šiuos veiksnius, saulės elektrinės su parama atsipirkimo laikotarpis gali siekti apie 7–9 metus. Saulės elektrinės investicijos atsiperka greičiau tada, kai pagaminta elektros energija suvartojama iš karto", – aiškino A.Vernickaitė.

Lietuvoje nuo spalio startavo naujas mažosios žaliosios energetikos modelis, leidžiantis gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose. Ministerijos teigimu, šiuo žingsniu visiems Lietuvos gyventojams, taip pat ir gyvenantiems daugiabučiuose, atveriamos galimybės tapti žaliosios ir švarios elektros energijos gamintojais ir vartotojais. Tai esą unikali sistema visos Europos mastu. Planuojama, kad iki 2030 m. šalyje turėtų būti ne mažiau kaip 500 tūkst. gaminančių vartotojų.

Susitikime su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi aptarti sinchronizacijos projekto įgyvendinimo klausimai.

Pagal Energetikos ministerijos pranešimą, susitikime su energetikos ministru dalyvavo „Uniper“, „Lanxess AG“, „ABB Europe“, ZDH, „Aurubis“, „Diehl Stiftung & Co. KG“, „EnBW“, „EWE AG“, BASF bei kitų Vokietijos įmonių atstovai.

Susitikimo metu ministras pristatė Lietuvos energetikos situaciją bei ateities strategiją. Vokietijos pramonės atstovai buvo išsamiai supažindinti su vykdomais bei planuojamais projektais elektros, atsinaujinančios energijos bei dujų sektoriuose, pristatant galimybes investuoti Lietuvos energetikos sektoriuje.

Vokietijos įmonių atstovai teigiamai įvertino pastarųjų metų žymią pažangą plėtojant atsinaujinančią energiją, patvirtintą naują paramos sistemą, gaminančių vartotojų skatinimą.

Pramonės atstovus taip pat domino vėjo energetikos jūroje plėtros potencialas bei jau pradėti vykdyti aukcionai bei galimybės juose sudalyvauti. Daug dėmesio susilaukė ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir jo dėka atsiveriančios galimybės plėtoti dujų panaudojimą, pavyzdžiui, investuojant į SGD užpildymo stoteles.

Susitikimo metu buvo aptarti ir tolimesni Europos Sąjungos (ES) planai siekti klimato neutralumo 2050 metais bei su tuo susijusios pramonės ir Vyriausybių matomos galimybės bei iššūkiai. Akcentuota būtinybė pasiekti visiems palankų ir naudingą ekonomikos pertvarkymą.

BDI yra skėtinė Vokietijos pramonės ir su pramone susijusių paslaugų organizacija. Ji apima 35 prekybos asociacijas ir daugiau nei 100 000 įmonių, turinčių apie 8 milijonus darbuotojų. BDI yra Vokietijos pramonės balsas ES ir pasaulyje. Ji sukūrė „G8 verslo viršūnių susitikimą“, taip pat aktyviai dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) verslo ir pramonės patariamajame komitete ir pataria EBPO. BDI turi platų tinklą Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, visose svarbiose rinkose ir tarptautinėse organizacijose.

Taip pat Briuselyje Ž. Vaičiūnas susitiko su Europos komisijos (EK) viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi. Ministras padėkojo EK už nuoseklią paramą ir lyderystę Baltijos šalims siekiant tapti saugaus ir patikimo Europos elektros tinklo dalimi. Šiemet jau užsitikrinta 323 mln. eurų finansinė parama pirmajam Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projekto etapui. EK finansinė parama bus būtina Baltijos šalims bei Lenkijai ir 2020 metais, kai bus pateikta paraiška dėl antrojo etapo, įskaitant ir naująją Lenkijos ir Lietuvos elektros jungtį, finansavimo. Taigi EK kaip koordinatoriaus vaidmuo sinchronizacijos projekte ir ateityje išliks ypač reikšmingas, todėl ministras su viceprezidentu aptarė poreikį užtikrinti procesų ir darbų tęstinumą ir naujai EK pradėjus darbą.

Susitikimo metu aptartas Lietuvos rengiamas Integruotas nacionalinis energetikos ir klimato kaitos planas, kuris turi būti pateiktas EK iki šių metų pabaigos. Šiuos planus, kuriuose turi būti numatyti nacionaliniai tikslai bei priemonės ES 2030 metų energetikos ir klimato kaitos tikslams pasiekti, rengia visos ES šalys narės.

Birželį EK atliko visų ES šalių narių pateiktų planų projektų įvertinimą ir nustatė, kad kol kas šalių pateikti ketinimai yra nepakankamai ambicingi ES sutartiems tikslams pasiekti. Lietuvos atveju EK viceprezidentas pabrėžė ambicijų ir priemonių didinimo poreikį kituose, ne energetikos sektoriuose. Energetikoje jau dabar pagal atsinaujinančios energijos plėtrą Lietuva yra tarp penkių ambicingiausių ES šalių. EK viceprezidentas išsakė lūkesčius, kad Lietuva savo plane numatys pakankamas priemones tikslams pasiekti ir padidins ambicijas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu. Ministras informavo, kad Lietuvos institucijos intensyviai dirba rengdamos galutinį planą, tačiau EK savo ruožtu turi suteikti kuo daugiau ES finansavimo galimybių jo įgyvendinimui.