Dalyvaus apie 160 kačių, daug jaunų kačiukų

Į šią parodą atvyksta tituluotos katės iš Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir visos Lietuvos.

Parodoje bus daugiau nei 160 įvairiausių veislių kačių. Dalis jų jau apkeliavusios ne vieną šalį bei nuskynusios nugalėtojų laurus. Ši paroda išskirtinė ir tuo, kad dalyvaus daug jaunų kačiukų, kuriems pagal naujas FIFe taisykles bus suteikiami specialūs sertifikatai. Pagal Tarptautinės Felinologų Federacijos taisykles, kurios itin daug dėmesio skiria kačių sveikatingumui ir gerovei, parodoje negali dalyvauti jaunesni nei 4 mėnesių kačiukai. Organizatoriai tikina, kad tai puiki proga pamatyti augančią ateities kačių kartą ir būsimuosius čempionus.

Organizatorių nuotr.

Itin didelė kova įprastai vyksta antrojoje kačių kategorijoje, kur varžosi Meino meškėnai, Norvegų miškinės katės ir trečiojoje kategorijoje, kur rungiasi britų trumpaplaukiai, bengalai, burmos ar burmilos. Bet tikėtina, kad daugiausia aistrų sukels ir sunkiausios kovos vyks ketvirtojoje kategorijoje, kur konkuruos būrys tituluotų orientalų, rusų melsvųjų, Devonšyro reksų, sfinksų ir visame pasaulyje retas egzempliorius – japonų bobteilas.

Organizatorių nuotr.

Tarp dalyvių – ir voveres primenančios Somalio katės

Žiūrovų akį patrauks ir voveres primenančios itin retos veislės Somalio katės, kurios varžysis ketvirtoje kategorijoje. Šioje kategorije šį kartą konkurencija itin didelė, nes felinologai pristato labai aukštos kokybės gyvūnus.

Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė sako, kad sunku prognozuoti, kas taps parodos nugalėtoja.

„Gal didžiausia pasaulio naminė katė – Meino meškėnas, elegantiškasis orientalas ar mėlynakė Birmos katė? Bet kuri gali laimėti parodą, tą puikiai suprantu, nes dažnai teisėjauju parodose ir žinau, kokio aukšto veislinio lygio bus pristatytos katės šioje parodoje Kaune.

Organizatorių nuotr.

Man labai patinka Devonšyro reksai, pati juos auginu ir linkiu jiems nuskinti parodos laurus, tačiau ar taip ir bus – nežinia. Atvyksta nemažai jaunų, bet labai perspektyvių gyvūnų, galbūt ir jie kada nors taps pasaulinių parodų nugalėtojais, todėl žiūrovai neturėtų praleisti progos pamatyti esamas ir kylančias felinologijos žvaigždes“, – akcentavo J. Gustaitienė.

Nugalėtojai gaus tautodailininkų sukurtas statulėles

Rečiausios veislės, kurias bus galima pamatyti parodoje – Somalio, burmilų, japonų bobteilų, oksikatų, sfinksų katės. Parodos dalyvių atitikimą standartams, jų paruošimą parodai ir charakterius vertins atsakinga ir patyrusi ekspertų komisija, Tarptautinės felinologų federacijos (FIF'e) teisėjai: Katia Pocci ir Barbara Bazzotti iš Italijos, Dorota Szadurska ir Robert Novak iš Lenkijos, Bobby Funk iš Vokietijos.

Organizatorių nuotr.

Parodos dalyviai varžysis dėl žinomų tautodailininkų keramikų Laimos Stankutės ir Remigijaus Juciaus specialiai šiai parodai sukurtų prizų – nuostabių keramikinių katinų. Nugalėtojai taip pat bus apdovanoti LFD „Bubastė“ įsteigtais apdovanojimais bei parodos rėmėjo bendrovės „Kaivana“ aukščiausios kokybės „Brit Care“ pašarais ir „Churu“ skanėstais.

Organizatorių nuotr.

Parodos lankytojai laukiami balandžio 13–14 dienomis nuo 10 valandos. Renginio vieta – Kauno prekybos miestelis „Urmas“ (Vakarinė galerija, 4 salė, antras aukštas). Šeštadienį ir sekmadienį bus eksponuojamos skirtingų veislių katės. Bilietais bus prekiaujama parodos vietoje. Bilietų kainos:  suaugusiesiems 5 eurai, vaikams nuo 5 iki 12 metų ir pensininkams – 3 eurai. Šeimos bilietas – 10 eurų.

Parodos akcentas – oranžinių kačių šou ir naminės katės!

Taip, perskaitėte teisingai, NAMINĖS. Naminukės visose „Bubastės“ parodose dalyvauja lygiomis teisėmis su tituluotomis kilmingomis katėmis. Šį kartą varžysis ne tik Gyvūnų globėjų asociacijos ir „Nuaro“ globotinės, ieškančios namų, bet ir iš Latvijos atvyks viešnia, kurios istorija perveria širdį.

Wicapi Wacan, toks dabar jau išgarsėjusios juodos žaliaakės katės vardas. Ji kartu su garsia Latvijos devonšyro reksų kačių veisėja Natalija Kozlovska kartu keliauja į tarptautines parodas ir skina laurus bei žiūrovų simpatijas. Jeigu ne atsitiktinumas, kai veterinarijos klinikoje Natalija atsidūrė tuo metu, kuomet gydytojas buvo operacinėje, šios katės istorija butų visai kitokia. Natalija, belaukdama priėmimo, išsiaiškino, jog turi palaukti, kol gydytojas baigs katingos katės operaciją. Paaiškėjo, kad buvo išoperuotas beglobės katės kačiukas, o jis jau ir taip turėjo gimti visai netrukus. Natalija iškart apsisprendė ir primygtinai paprašė kačiuką išgelbėti. Jeigu ne Natalijos atkaklumas, Wacapi Wacan dabar nebūtų gyva. Todėl ir sakoma, jog kiekviena katė turi savo ypatingą istoriją.

Panašių istorijų ir nelaimingų beglobiukų vis dar pilni mūsų kiemai, todėl kviečiama nelikti abejingiems artėjant šaltiems orams.

Organizatorių nuotr.

Oražinės katės ir kodėl tiltas per Nerį yra oranžinis

Jeigu užduotume klausimą, kas bendro tarp oranžinių kačių, tilto ir Raudondvario dvaro, kažin ar kas galėtų atsakyti…

Šią įdomią istoriją papasakojo šiai kačių parodai autorinius prizus „Oranžinė katė“ sukūręs „Stiklo galerijos“, įsikūrusios Kauno senamiestyje, dailininkas.

Vilijampolės tiltas prezidento A. Smetonos pasiūlymu pavadintas Petro Vileišio vardu. Na, o tilto spalva susijusi su Raudondvariu ir grafo Tiškevičiaus oranžerija.

Jau vien žodis „oranžerija“ suponuoja į spalvą.

Organizatorių nuotr.

Po grafų kelionių Raudondvario rūmų muziejus visada pasipildydavo naujais meno kūriniais, brangiais papuošalais, suvenyrais, įdomiomis smulkmenomis iš Egipto, Indijos, Kinijos, Japonijos, Afrikos, Amerikos, Kubos. Iš egzotiškų kraštų būdavo gabenamos ir visokios gamtos įdomybės, tuo metu europiečiams kėlusios nuostabą. Tai – stručio kiaušiniai, kokoso riešutai, kriauklės, ragai. Oranžerijoje buvo apgyvendinti trys aligatoriai, beždžionės ir papūgėlės, pasodinti apelsinmedžiai. Štai būtent dėl tuomet dar neregėto augalo, vedančio neregėto grožio oranžinės spalvos vaisius, augusio dvare, Vilijampolės tiltas, jungiantis kelią su Raudondvariu, yra nudažytas tokia unikalia spalva.

Organizatorių nuotr.

Felinologai kačių nevadina pilkomis, dryžuotomis ar rudomis. Kačių kailio spalvų pavadinimai, kaip ir pačios katės, yra unikalūs. Visų kačių spalvinių variantų neįmanoma išvardinti, nes jų yra keliasdešimt tūkstančių. Katės gali būti mėlynos, šokoladinės, lelijinės, kreminės, auksinės, raudonos ir netgi oranžinės. Tuo galima įsitikinti atėjus į parodą.

Parodos murkiančius ūsuotukus vertins Tarptautinės felinologų asociacijos (FIF‘e) teisėjai Veikko Saarela iš Suomijos, Francesco Cinque iš Italijos, Katarina Balikova iš Slovakijos, Magdalena Kudra iš Lenkijos. Gražiausios bus apdovanotos unikaliais oranžiniais prizais.

Organizatorių nuotr.

Meino meškėnas ar kibiras su vandeniu?

Kačių grožio nenupasakosi ir jas reikia pamatyti patiems... Belieka pridurti, kad parodos teisėjams talkins būrelis stiuardų, kurių pagrindinis uždavinys – laiku surasti ir pristatyti vertintojams reikiamą katę bei tinkamai ją pateikti – laikyti ant ištiestos rankos, jeigu katė dalyvauja atrankoje į konkursą. Manote, tai juokai? Ogi visai ne juokai. Ypač tam, kuris laiko. Štai jau minėtieji Meino meškėnai gali sverti gerokai per dešimtį kilogramų, ypač kastruoti – tai patys sunkiausi „egzemplioriai“ iš visos veislinių kačių pasaulio įvairovės. Paimkite kibirą vandens arba panašų svorį ir pabandykite laikyti ištiestoje rankoje. Kiek išlaikysite? O atranka gali trukti net pusvalandį... Taigi... Tačiau meilė katėms viską nugali, sunkumus – taip pat.

Organizatorių nuotr.

Juk ne veltui B. Šou yra pasakęs, jog žmogus kultūringas tiek, kiek jis gali suprasti katę. O štai airių posakis įspėja: „Saugokis žmonių, kurie nemėgsta kačių“.

Organizatoriai tikisi, kad prieš atvykdami į parodą lankytojai ne tik atliks eksperimentą su kibiru vandens, bet ir pasiskaitys apie kates gana keistu pavadinimu – skudurinė lėlė. Kuo ji ypatinga? Pasak parodos rengėjų, Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“, turbūt teks atvykti į parodą, nes geriau vieną kartą pamatyti, negu devynis kartus perskaityti.

Paroda vyks Kauno rajone, Raudondvaryje, Pilies tak. 1, nuo 10 iki 16 val.

Kasmet spalio pradžioje Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“ rengia dviejų dienų tarptautinę kačių parodą Gyvūnų dienai paminėti.

Abi parodos dienas kompetentinga komisija vertina ir atrinkinėja pačios geriausios, tinkamiausios veisti įvairių kačių veislių atstoves ir atstovus, taip pat paskelbia geriausiuosius iš geriausiųjų.

Net ir nebūdami specialistai, parodos Žaliakalnio pasaže lankytojai nesunkiai pastebėjo, kad čia dominavo Meino meškėnų veislės katės. Meino meškėnai – šiuo metu populiariausia didžiausių naminių kačių veislė Europoje, tad jų šioje parodoje skaičiuojama daugiau nei pusšimtis.

Parodoje taip pat buvo gausu Britanijos trumpaplaukių veislės atstovų, Kornvalio reksų, taip pat puikavosi Birmos šventosios, taip pat Rytų katės, Sfinksai, Abisinijos veislės atstovės.

Lankytojų dėmesį traukė labai neįprastos katės riestomis ausimis. Šeimininkė aiškino, kad per pirmą katės gyvenimo pusmetį jos ausys užsilenkia savaime. Tai Amerikos riestaausių ilgaplaukių kačių veislė.

Prie pat įėjimo į parodą buvo išdėlioti narveliai be skambių užrašų apie ten murkiančių kačiukų kilmingas veisles, tačiau žiūrovų prie jų rinkosi gal net daugiau nei prie parodos eksponatų. Gyvūnų globėjų draugija skelbė, kad šie mieli padarėliai ieško naujų šeimininkų.