Didžiausią grūdų derliaus dalį sudarė kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos – maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų.

Asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad derlių gelbėjo žieminiai pasėliai.

„Derliaus dydį išgelbėjo žieminiai pasėliai. Vasarinių kultūrų derlius jau kelinti metai iš eilės labai prastas dėl balandžio – birželio sausrų“, – pranešime teigė K. Šimas.

LGPPA anksčiau skelbė, jog Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų pernai užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei 2021 metais (6,8 mln. tonų).

Didžiausias mūsų konkurentas šiemet – Rusija, su pernykščiu derliumi turinti daugiau kaip 45 mln. tonų grūdų eksporto potencialą, ir parduodanti juos 10–30 eurų už toną pigiau nei mes.

 

Paskutinėmis rugsėjo dienomis jau buvo parduota daugiau kaip 70 proc. viso šiemetinio javų derliaus, planuojama eksportuoti apie 5 mln. tonų. Pasak K. Šimo, pagrindinė Lietuvos konkurentė yra pigiau grūdus parduodanti Rusija.

„Didžiausias mūsų konkurentas šiemet – Rusija, su pernykščiu derliumi turinti daugiau kaip 45 mln. tonų grūdų eksporto potencialą, ir parduodanti juos 10–30 eurų už toną pigiau nei mes. Sudėtinga rasti ar išlaikyti rinkas, kuriose galėtume konkuruoti su Rusija“, – teigė K. Šimas.

Pagrindine lietuviškų grūdų importuotoja tradiciškai išlieka Nigerija, dėl antros importo rinkos Ispanijos tenka konkuruoti su Rumunijos, Bulgarijos pašarinių kultūrų pardavėjais.

Pasak asociacijos, Alžyro, Saudo Arabijos, Sudano, Turkijos rinkas Lietuva prarado jau prieš dvejus–ketverius metus, ten dabar dominuoja Rusija. Tačiau šiemet dėl sausrų prastai užderėjus javams Australijoje, lietuviai pasuko į Aziją: jau išplaukė laivai su kviečiais į Indoneziją, laivas su žirniais netrukus pajudės į Bangladešą.