Tai įvyko tęsiantis skandalui dėl GIPL sumontuotų galimai rusiškų detalių bei energetikos rinkos reguliuotojui balandį konstatavus, jog „Amber Grid netinkamai prižiūrėjo dujotiekio statybas.

Pasak „15min“, per pastarąsias kelias savaites operatorė šalių susitarimu darbo santykius nutraukė su buvusiu GIPL techninės priežiūros vadovu Janu Kropa, suvirinimo kokybės inžinieriumi Artūru Buchovecu ir techninės priežiūros inžinieriumi Vytautu Nagine.

„Su darbuotojais darbo santykiai nutrūko dėl aplinkybių visumos, požiūrio į darbo kokybę, įskaitant ir visus vykdytus įmonės vidinius tyrimus ir jų išvadas“, – „15min“ teigė „Amber Grid“.

Dar kovą „Amber Grid“ paliko technikos direktorius Andrius Dagys. Jis buvo vienas pagrindinių valstybės įmonės vadovybės žmonių, atsakingų už GIPL projekto įgyvendinimą.

Su darbuotojais darbo santykiai nutrūko dėl aplinkybių visumos, požiūrio į darbo kokybę, įskaitant ir visus vykdytus įmonės vidinius tyrimus ir jų išvadas.

 

Pasak „15min“, „Amber Grid“ praėjusią savaitę apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti pagrindinės GIPL statybos rangovės „Alvoros“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą. Būtent „Alvorai“ dujų perdavimo operatorė verčia atsakomybę dėl su dujotiekiu susijusios situacijos. 

Bendrovės turtą teismas buvo areštavęs dar balandžio 11 dieną, kai priėmė GIPL užsakovės „Amber Grid“ ieškinį jai siekiant  iš „Alvoros“ priteisti beveik 5 mln. eurų žalos dėl jame sumontuotų galimai rusiškų detalių ir netinkamai įvykdytos šimtamilijoninės sutarties.

Be to, kovo pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjusi tyrimą dėl galimo flanšų sertifikatų suklastojimo. Šis tyrimas pradėtas jau nuo 2022 metų liepos vykstančioje byloje dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo statant GIPL, kurios tyrimui vadovauja Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT).

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį balabdį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. VERT taip pat konstatavo, jog „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo GIPL statybas, o VERT vadovas teigė, jog atliekant tyrimą „Alvoros“ veiksmai ir atsakomybė nebuvo vertinama.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Vis dėlto jis pripažino, jog statant GIPL trūko projekto užsakovės „Amber Grid“ priežiūros.

„Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“. Jie pateikė vienas detales, dokumentus gavo iš kitur ir čia buvo sukčiavimo ir klastojimo atvejų“, – BNS antradienį sakė D. Kreivys.

„Mano manymu, priežiūros turbūt ypatingai vietoje trūko. Vėlgi, nustatys prokuratūra, bet mano subjektyviu manymu, jeigu tokie dalykai vyksta, kurie neturi vykti, tai kitaip negali vertinti“, – teigė energetikos ministras.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“.

 

D. Kreivys pakartojo, kad apie konkrečių asmenų atsakomybę dėl GIPL detalių atsakys prokuratūros tyrimas, taip pat ministro nurodymu „Amber Grid“ atliekamas vidinis auditas.

„Yra visa seka – vadovas ne visada turi būti atsakingas už kiekvieną varžtelį. Jeigu mes už kiekvieną varžtelį keisime ir mėtysime vadovus, tai turbūt tų vadovų nelabai surasime“, – BNS teigė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar mato „Amber Grid“ vadovų atsakomybę.

„Politiniai sprendimai ir buvo detales pakeisti, atlikti papildomus auditus, peržiūrėti procedūras – viskas čia iš ministro išėjo“, – kalbėjo D. Kreivys, paklaustas apie savo kaip politiko poziciją.

„Amber Grid“ pareiškus pretenziją GIPL pagrindinei rangovei „Alvora“ dėl jame galimai sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, Energetikos ministerija vasario pabaigoje pareiškė, jog abejonių sukėlusios detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.

Energetikos rinkos reguliuotojas neplaninio GIPL statybos tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.

Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas patvirtino, kad ant detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

„Taryba priėmė sprendimą įpareigoti „Amber Grid“ pakeisti (...) GIPL jungiamąsias detales“, – žurnalistams penktadienį sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Jo teigimu, turės būti keičiamos 123 dujotiekyje sumontuotos jungiamosios detalės, kurios, kaip nustatė tarybos komisija, neturi kilmę ir kokybę patvirtinančių dokumentų.

Pasak VERT pirmininko, keistinos detalės buvo pagamintos iš plieno, kuris dujotiekio statybų metu negalėjo būti naudojamas Europos Sąjungoje (ES) ir neatitiko kilmės sertifikatų.

„Nuvalius tas detales buvo matyti rusiški rašmenys, kirilicos rašmenys, netgi ir su tam tikrų gamyklų, kurios yra Rusijoje, (...) logotipais“, – teigė R. Pocius.

„Iš tos informacijos, kurią tikrinimo komisija pamatė ant nuvalytų detalių, galima formuoti tokią nuomonę, kad tos detalės gali būti pagamintos Rusijoje. Patvirtinti 100 proc. to negalime, kadangi detalės kilmės šalį patvirtina sertifikatai. Tačiau iš tos informacijos, kuri buvo, galima susiformuoti poziciją, kad jos yra rusiškos kilmės“, – pridūrė VERT pirmininkas.

Vartotojai dėl to jokių papildomų kaštų negali patirti – tokį sprendimą taryba irgi priėmė.

Pasak R. Pociaus, detalių keitimo kaštai negalės būti įskaičiuojami į reguliuojamų paslaugų kainas.

„Vartotojai dėl to jokių papildomų kaštų negali patirti – tokį sprendimą taryba irgi priėmė“, – kalbėjo R. Pocius.

Jo teigimu, „Amber Grid“ taip pat įpareigota per tris mėnesius pateikti ekspertų nuomonę apie saugų GIPL  naudojimą, kol bus pakeistos nurodytos detalės.

„GIPL jau du metus yra saugiai, patikimai eksploatuojamas, nėra užfiksuota kažkokių įvykių, kurie leistų abejoti dėl dujotiekio saugaus ir patikimo eksploatavimo“, – teigė R. Pocius, atsakydamas į klausimą, ar GIPL yra saugus naudoti.

Jo teigimu, „Amber Grid“ taip pat yra informavusi VERT apie atliktą dujotiekio patikrą, kurios metu „kažkokių kritinių elementų bent jau šiam momentui“ nenustatyta.

Pasak R. Pociaus, iš viso GIPL dujotiekyje sumontuotos 1022 jungiamosios detalės. Likusios 899 detalės, anot jo, taip pat turės būti patikrintos pagal su VERT suderintą metodiką, dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams bei tarybos specialistams.

Anot R. Pociaus, VERT patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko GIPL techninę priežiūrą jo montavimo metu, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino dujotiekio statybos metu naudojamų „statybos produktų, įrenginių kokybės ir kontrolės“.  

VERT taip pat prašys  Statybos sektoriaus vystymo agentūros įvertinti poreikį peratestuoti GIPL statyboje dalyvavusius darbuotojus.

Kaip matyti Viešųjų pirkimų tarnybos pateikiamame nepatikimų tiekėjų sąraše, į jį „Alvora“ įtraukta kovo 15 dieną.

Kaip skelbta anksčiau, projekto užsakovė „Amber Grid“ taip pat pareikalavo banko išmokėti „Alvorai“ suteiktas garantijos lėšas.

„Amber Grid“ bankui „Luminor“ praėjusį penktadienį pateikė reikalavimą išmokėti 5,8 mln. eurų GIPL garantijos lėšų. Anot bendrovės, tai pirmas žingsnis, siekiant užsitikrinti tų dujotiekio detalių, kurios neturi reikiamų sertifikatų, pakeitimą rangovo sąskaita.

Įmonė taip pat skelbė rengianti detalių pakeitimo planą, ruošianti tarptautinį konkursą, kurio metu bus atrinktas naujas rangovas.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius apie planus kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą pranešė praėjusį trečiadienį, kai Seimo Audito komitetas aiškinosi situaciją dėl GIPL.

Žiniasklaidai paskelbus ir įmonei nustačius dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumus, „Amber Grid“ 2023 metų birželį kreipėsi į prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pasak portalo „15min“, „Amber Grid“ sausio 16 dieną pateikė 21 punkto pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis GIPL pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Komiteto posėdis rengiamas po to, kai naujienų portalas „15min“ paskelbė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl dujotiekyje galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Audito komiteto vadovas Zigmantas Balčytis teigė, jog klausimas dėl informacijos jautrumo bei prokuratūroje atliekamo tyrimo bus svarstomas uždarame posėdyje.

„Kadangi tai yra jautri informacija, yra paprašyta neviešinti, tai mes šitą klausimą svarstysime uždarame posėdyje. (...) Kadangi tam tikri dalykai yra atiduoti į prokuratūrą ir ten yra jautri informacija, todėl mes negalime viešinti“, – BNS sakė Z. Balčytis.

„Turbūt. Negaliu tiksliai atsakyti. Natūralu, kad tai su kažkuo yra susiję“, – teigė jis, paklaustas, ar Audito komitete trečiadienį planuojami svarstyti klausimai susiję su žiniasklaidos tyrimu.

Komiteto posėdyje pakviesti dalyvauti Energetikos ministerijos, projekto užsakovės dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“, jos akcininkės „Epso-G“, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.

„Amber Grid“ vasario pabaigoje informavo pareiškusi pretenziją „Alvorai“ dėl abejonių sukėlusių rusiškų detalių, tuo metu Energetikos ministerija nurodė, kad detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.

Bendrovė pareikalavo, kad dujotiekį stačiusi bendrovė „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks milijoninės banko garantijos, kurios bendra vertė – apie 8 mln. eurų.

Galimai rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. „Alvora“ iki šiol neatskleidžia jų gamintojų – anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie dokumentų tinkamumą.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Jis buvo vienas pagrindinių valstybės įmonės vadovybės žmonių, atsakingų už magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) įgyvendinimą, skelbia portals „15min“.

Šis pasitraukimas susijęs su „Amber Grid“ purtančiu rusiškų detalių ir galimų dokumentų klastočių skandalu. Pats A. Dagys pasitraukimo priežasčių nekomentavo.

„Taip, patvirtiname, kad (...) Andrius Dagys nutarė pasitraukti iš užimamų pareigų. Paskutinė jo darbo diena įmonėje – kovo 8 d. Išeinančiam darbuotojui nebus išmokėta jokia kompensacija“, – „15min“ nurodė „Amber Grid“ atstovė Laura Šebekienė.

Anot jos, A. Dagys palieka įmonę, nes „atėjo metas naujam požiūriui į darbo sferą, už kurią jis buvo atsakingas daugiau nei dešimt metų“. Ji patvirtino, kad technikos direktoriaus pasitraukimas susijęs su tyrimais dėl situacijos GIPL'e.

„Taip, tai tiesa. Šiuo metu aš daugiau nekomentuosiu“, – „15min“ sakė A. Dagys, „Amber Grid“ dirbęs nuo 2013-ųjų.

A. Dagys buvo antras žmogus įmonės vadovybėje – atsakingas už patikimą dujų perdavimo sistemos veikimą, vieningos techninės politikos formavimą bei efektyvų strateginių projektų įgyvendinimą. Jis buvo ir vienas pagrindinių „Amber Grid“ žmonių, atsakingų už sklandų strateginio GIPL įgyvendinimą.

„15min“ vasario pabaigoje rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

„Amber Grid“ pareikalavo, kad dujotiekį stačiusi bendrovė „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks milijoninės banko garantijos. Naujausiais „Amber Grid“ duomenimis, jos bendra vertė – apie 8 mln. eurų.

Bendrovės teigimu, nepateikus reikiamų sertifikatų „Alvora“ turės pakeisti abejonių sukėlusias detales.

„Siekiant ištaisyti sertifikavimo trūkumus, „Amber Grid“ pareiškė pretenziją „Alvorai“ ir kreipėsi į banką dėl GIPL dujotiekio rangovų suteiktos garantijos, kuri gali būti panaudota detalių keitimui“, – pirmadienį pranešime teigė „Amber Grid“.

„Amber Grid“ reikalauja pašalinti dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumus. Nepašalinus detalės bus keičiamos“, – nurodė bendrovė.

Bendrovė tikina, kad sertifikavimo trūkumai neturi įtakos dujotiekio saugumui.

„GIPL dujotiekio saugumą patikrino išorės ekspertai – jis nekelia abejonių. Planuojama atlikti dažnesnius dujotiekio patikrinimus“, – rašoma pranešime.

Anot jo, GIPL dujotiekio saugumą patvirtina statybos ir naudojimo metu atlikti viso dujotiekio bandymai, vidinė diagnostika ir papildomos ekspertizės.

„Atlikti dujotiekio dalių cheminės sudėties matavimai, plieno kokybės ir kietumo matavimai, suvirinimo siūlių rentgeno, vamzdyno detalių sienelių storio matavimų rezultatai atitinka techninius projekto reikalavimus ir net juos viršija. Atliekami testai patvirtina, jog dujotiekį saugu eksploatuoti“, – nurodo „Amber Grid“.

Apie „Amber Grid“ pretenziją „Alvorai“ sekmadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Pirmadienį apie tai pranešė pati dujų perdavimo sistemos operatorė.

Tuo pačiu „Amber Grid“ paprašė banko pratęsti projektui suteiktos garantijos galiojimą iki liepos ir ketina ja pasinaudoti. Bendra garantijos vertė siekia 7 mln. eurų.

GIPL dujotiekio saugumą patikrino išorės ekspertai – jis nekelia abejonių.

 

Alkūnių, dėl kurių kilmės yra keliami klausimai, dujotiekyje yra apie pusantro šimto. Jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų.

„Alvora“ iki šiol neatskleidžia jungiamųjų detalių gamintojų. Anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie alkūnių dokumentų tinkamumą.

„Amber Grid“ patronuojančios įmonės „Epso-G“ atitikties ir rizikų valdymo direktorius Romas Zienka portalui „15min“ teigė, jog nesant duomenų apie nesaugų GIPL dujotiekio eksploatavimą, apie nustatytus su detalėmis susijusius defektus dujų operatorė nepateikė informacijos neplaninį įmonės patikrinimą atliekančiai ir pasisakyti dėl GIPL saugumo turinčiai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).

VERT pirmadienį BNS nurodė, jog neplaninis dujotiekio patikrinimas, kurį planuota baigti iki kovo, praėjusią savaitę  pratęstas iki balandžio 19 dienos.

Reguliuotojas neatsakė, ar „Amber Grid“ bus prašoma pateikti informaciją apie nustatytus defektus. 

„Kol vyksta neplaninis patikrinimas, negalime teikti informacijos, kuri susijusi su patikrinimo turiniu“, – BNS nurodė VERT.

BNS primena, kad apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis dar 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius.

Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad būtent tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.

Du bandymai buvo atlikti siekiant įsitikinti, kad dujotiekiu sklandžiai gali būti perduodamas visas techninius parametrus atitinkantis dujų srautas. Abiejų šalių operatorių vertinimu, testai įvyko sėkmingai, pranešė Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad bandymų metu pasiektas maksimalus dujų srautas tiek į Lietuvą, tiek į  Lenkiją.

„Galimybių patikrinimas parodė, kad infrastruktūra pastatyta taip, kaip buvo numatyta projekte ir dujotiekis gali patikimai dirbti visu pajėgumu“, – sakė N. Biknius.

Bandymai atlikti po to, kai Lenkijoje rugsėjo pabaigoje pradėjo veikti Holovščycų dujų kompresorių stotis, leidusi pasiekti projektinį GIPL pajėgumą. Lietuvoje dujų slėgį dujotiekyje užtikrina Jauniūnų stotis.

Nuo GIPL veiklos pradžios geguž-ės 1-ąją dujų tiekėjai juo transportavo beveik 1 TWh dujų į Lietuvą šalies bei kitų šiaurinių valstybių poreikiams ir 4,2 TWh – į Lenkiją.

Daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistraliniu dujotiekiu dabar naudojasi 10 rinkos dalyvių, didžioji jų dauguma į Lietuvos rinką atėjo pradėjus veikti jungčiai.

Šių metų pradžioje Lietuvoje baigtas tiesti dujotiekis sujungė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Bendras jo ilgis yra 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km.

GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendino kartu su Lenkijos „Gaz-System“. Plieno vamzdžius dujotiekiui Lietuvoje už 26,4 mln. eurų (be PVM) tiekė Lenkijos bendrovė „Izostal“, o už maždaug 80 mln. eurų jį pastatė bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.