Šią savaitę Vyriausybė priėmė nutarimą, siūlantį Seimui patvirtinti dar pernai birželį šalių vyriausybių vardu pasirašytą sutartį – iki šiol tokio pobūdžio ir lygmens susitarimą Lietuva buvo sudariusi tik su Jungtinėmis Valstijomis.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, susitarimas nustato Lietuvos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų laikino buvimo viena kitos teritorijoje sąlygas šalių kariams atvykstant dalyvauti pratybose ir mokymuose.

„Dokumentas, be kita ko, suteiks pagrindą nustatyti papildomas ar naujas taisykles tam tikrais karinio bendradarbiavimo klausimais: pavyzdžiui, nustatant ginkluotųjų pajėgų narių skaičiaus limitą ir buvimo trukmę priimančiojoje valstybėje, papildomus sveikatos būklės pagrindimo reikalavimus atvykstantiems į priimančiąją valstybę ginkluotųjų pajėgų nariams“, – nurodo KAM.

Dokumentas, be kita ko, suteiks pagrindą nustatyti papildomas ar naujas taisykles tam tikrais karinio bendradarbiavimo klausimais.

Susitarimas taip pat sureguliuos sritis, kurių nereguliuoja 1951 metų Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (angl. NATO SOFA), t.y. aplinkosaugos, telekomunikacijų naudojimo  ir kitus klausimus. Prioritetas tausojant gamtą sutartyje numatomas karinės technikos kelionėms geležinkeliais, taip pat numatyti radijo dažnių naudojimo reklamai, triukšmo ribojimai.

Susitarime taip pat nustatomos humanitarinės pagalbos, paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo sąlygos.

Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, jog  atskiras susitarimas buvo būtinas, nes ilgą laiką vykstantis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje pastaraisiais metais ypač išaugo daugelyje sričių, įskaitant įsigijimus, pratybas ir mokymus, tarptautines misijas ir operacijas, parengties ir atgrasymo iniciatyvas.

Šio susitarimo su Lietuva pasirašymą inicijavo Vokietija.

Lietuvos vertinimu, Vokietijos karių buvimas Lietuvoje, o Lietuvos karių dalyvavimas karinėje veikloje Vokietijoje didina abiejų šalių kariuomenių sąveiką bei reikšmingai  prisideda prie saugumo Baltijos regione didinimo.

Vokietija vadovauja prieš ketverius metus Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų.

Vokietija yra Lietuvos partnerė ir modernizuojant karinę techniką bei ginkluotę – Lietuva perka iš jos pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ („Boxer“), savaeiges haubicas Pz2000, šarvuočius M577.

Vokietija taip pat aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Vilniuje įsikūrusiame NATO pajėgų integravimo štabe tarnauja šios šalies karininkai.

Šalys taip pat bendradarbiauja plėtojant ir gerinant Lietuvos kariuomenės batalionus, jų infrastruktūrą.