Reforma su kompromisais

LKVA sudaro 23 įmonės – tiek priklausančios savivaldybėms, tiek ir privačios, taip pat keleivių vežėjas traukiniais – įmonė „LTG Link“.

Tarp svarbiausių aktualijų – tolimojo susisiekimo pertvarka.

„Pasirinktas kompromisinis sprendimas: suteiktas aštuoniolikos mėnesių pereinamasis laikotarpis, kai bus galima vežti keleivius tais pačiais maršrutais, nereikės derinti tvarkaraščių su autobusų stotimis, nebus reikalaujama pateikti dvylikos mėnesių garantijos, netaikomas reisų dažnių reikalavimas. Taip pat pailgintas iki penkerių metų reikalavimų autobusų stotims įgyvendinimo laikotarpis“, – priminė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Vienas LKVA siekių – kad kelių rinkliava (e-tolling) nebūtų taikoma viešajam transportui.

Seimui priėmus šias pataisas, nutrauktas vežėjų tolimojo susisiekimo maršrutams konkursas.

„Tačiau kol kas neparengti ir keleivių vežėjams nežinomi poįstatyminiai teisės aktai ar jų projektai, todėl dar reikės nemažai laiko ir pastangų į juos įsigilinti“, – pabrėžė G. Nakutis.

LKVA prezidentas pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir asociacija „Linava“ – tik bendromis pastangomis pavyko pasiekti priimtiną rezultatą.

Pastaruoju metu vis aktualesni vairuotojų trūkumo, transporto priemonių pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais klausimai.

Laukia aprašo

Keleivių vežėjai tvirtai žengia žaliojo kurso keliu, tačiau susiduria su įvairiomis problemomis.

G. Nakutis priminė, kad 2022-aisiais buvo pradėtos formuoti paramos priemonės, skirtos viešosioms transporto priemonėms atnaujinti, įsigyjant naujų, varomų alternatyviais degalais.

Suformuoti du priemonių paketai: vienas – skirtas aštuoniolikos savivaldybių (160 mln. eurų), turinčių darnaus judumo planus, kitas – kitoms 42 savivaldybėms (75 mln. eurų, dabar liko 66 mln.).

Tikimasi, kad finansavimo aprašai bus paskelbti artimiausiu metu.

Dėmesys – ir rinkliavai

Šiemet laukiantys darbai – tolimojo susisiekimo pertvarka, vairuotojų trūkumo problemos ir jų sprendimas, transporto priemonių pritaikymo specialiųjų poreikių turintiems keleiviams klausimai.

Itin svarbi sritis – viešojo transporto priemonių atnaujinimas. Ketinama siekti intensyvesnio finansavimo, paramos įsigyjant biometanu varomų transporto priemonių, taip pat – ekologiškais degalais varomų tolimojo susisiekimo autobusų.

Šiemet teks grįžti ir prie kelių rinkliavos (e-tolling) – siekti, kad ji nebūtų taikoma viešojo transporto ir / ar aukščiausius „Euro“ standartus atitinkantiems autobusams.

Keleivių vežėjams dirbti trukdo nepatenkinama kelių būklė ir priežiūra. LKVA nuomone, visi reguliariojo susisiekimo keliai turi būti išasfaltuoti ir tvarkomi ištisus metus.

Bendri siekiai

Memorandumo idėja keleivių vežėjams kilo per koronaviruso pandemijos, karantino įkarštį, kai įmonėms teko sustabdyti ar gerokai susiaurinti veiklą. "Ėmėme galvoti – kaip gyvensime po pandemijos, ką darysime, kad susigrąžintume turėtus keleivius, kaip sieksime, jog kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu? Pamažu dėstėme mintis, ateities vizijas ir planus, kol susidėliojome prioritetus", – sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Dokumentas išreiškia keleivių vežėjų vertybes, bendrus siekius ir tikslus. Svarbiausi jų – socialiai atsakingų viešojo susisiekimo paslaugų diegimas, plačios apimties susisiekimo tinklo išlaikymas ir kokybiškų viešojo susisiekimo paslaugų plėtra, taip pat – informacijos, skatinančios visuomenę naudotis viešuoju transportu, sklaida.

Tai ypač aktualu dabar, po pandemijos, kai net 91 proc. kelionių vyksta nuosavu automobiliu. Kelionių viešuoju transportu dalis pas mus mažiausia ES.

Žaliasis kursas

LKVA priklauso tiek miesto, priemiesčio ar tarpmiestiniais autobusais, tiek traukiniais vežančios bendrovės. Jos nariai žada siekti suvienyti ir kitomis transporto rūšimis keleivius vežančias įmones, tik tada atsiras galimybė siūlyti keleiviams patogiausias keliones, integruoti į bendrą tinklą įvairių – kelių, geležinkelių ir vandens – transporto rūšių. Tam būtini inovatyvūs sprendiniai. "Keleivis neturėtų rūpintis, kur ir kaip persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą, visoms transporto rūšims turėtų galioti bendras kelionės bilietas. Sąžininga konkurencija – taip pat vienas svarbiausių mūsų veiklos principų", – teigė G.Nakutis.

Esminis memorandumo tikslas – pasiekti, kad kuo daugiau žmonių paliktų nuosavus automobilius namuose ir persėstų į viešąjį transportą. "Tai ypač aktualu dabar, po pandemijos, kai net 91 proc. kelionių vyksta nuosavu automobiliu. Kelionių viešuoju transportu dalis pas mus mažiausia ES, o Lietuvoje nuo į orą išmetamų kietųjų dalelių miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Sieksime, kad situacija keistųsi iš esmės", – kalba LKVA prezidentas.

Keleivių vežėjai žada siekti Žaliojo kurso tikslų ir rinktis ekologiškas, aplinką tausojančias transporto priemones. Ne mažiau svarbu, kad jos būtų pritaikytos individualių poreikių turintiems žmonėms – LKVA pasirašė Susisiekimo ministerijos inicijuotą Memorandumą dėl transporto priemonių ir transporto fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms.

Rems iniciatyvas

Pasak bendrovės "Kauno autobusai" generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio, memorandumas sujungia tiek keleivių, tiek vežėjų, tiek visuomenės interesus: "Nėra kito varianto sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį – tik siekti, kad kuo daugiau žmonių iš nuosavų automobilių persėstų į viešąjį transportą. Mes, vežėjai, suprantame, kad turime teikti keleiviams koordinuotų, paprastų paslaugų, tik tada visuomenė naudosis viešuoju transportu. Tikimės, kad valdžios institucijų atstovai prisidės prie mūsų iniciatyvų ir tiek infrastruktūrą, tiek įstatyminę bazę pritaikys viešojo transporto sistemos plėtros linkme."

M.Grigelio teigimu, memorandumas sujungia tiek keleivių, tiek vežėjų, tiek visuomenės interesus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"LTG Link" korporatyvinės veiklos vadovas Gediminas Šečkus teigė, kad bendrovė ne vienus metus diegia pažangius sprendimus, skatinančius visuomenę rinktis patogų ir tvarų transportą: "Jau dabar įgyvendiname modernios bilietų pardavimo sistemos diegimą, pradėjome naujų, netaršių elektrinių traukinių pirkimą, nuolat kuriame kelionių patirtį gerinančius sprendimus. Prisijungdami prie memorandumo norime dar kartą įtvirtinti įsipareigojimą siekti ateities transporto vizijos."

Pirmieji memorandumo pasirašė LKVA priklausančių įmonių vadovai, bet prie jo skatinami prisijungti ne tik keleivių vežėjai. "Prisijungimo deklaraciją gali pasirašyti kiekviena organizacija, kuriai artimi mūsų prioritetai ir tikslai – visos keleivių vežimo paslaugas teikiančios, jas administruojančios bei prižiūrinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat asociacijos, vienijančios keleivių vežėjus. Sutelkę bendras pastangas, lengviau galėsime pasiekti užsibrėžtų tikslų", – pabrėžė G.Nakutis.

Pasirašytame memorandume akcentuojamas susisiekimo tinklo išlaikymas ir kokybiškų viešojo susisiekimo paslaugų vystymas, kuris įgalintų kuo daugiau keleivių tapti viešojo susisiekimo paslaugų naudotojais ir mažintų asmeninio transporto naudojimo apimtis. Tai neatsiejama nuo bendrų ES ir Lietuvos ekologinių tikslų mažinant ŠESD efektą ir plėtojant susisiekimą viešuoju transportu.

„Visų sričių vežėjams būtina žvelgti plačiau, matyti ne tik savo kiemą, bet įvertinti visos Lietuvos, pasaulio interesus. Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais viešojo transporto srityse vyksta nykimo procesai. Iširo priemiestinio, tarpmiestinio autobusų susisiekimo tinklas, nekalbama apie integruotus kelionių sprendimus. O juk turime tiek potencialo – puikius kelius, geležinkelius, visiškai nenaudojame vandens transporto. Valstybės lygiu būtina ieškoti sprendimų apjungiant visas kelionės rūšis ir formas. Nes žmonės rado paprasčiausią išeitį – sėdo į nuosavus automobilius, bet tai yra pasaulio klimatui žalingiausia kelionių forma. Mes, keleivinio transporto atstovai, memorandume įvardijame šią problemą ir bendromis pastangomis galvosime, kaip galime pagerinti situaciją savo rinkos dalyje“, – pasakojo Gintaras Nakutis, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas.

„Simboliška, kad memorandumas, susijęs su tvariu viešojo transporto verslu, pasirašomas Klaipėdoje. Būtent čia pradėjo kursuoti pirmieji šalyje dujiniai ir elektra varomi autobusai, laikomi dabartiniu ekologiško transporto standartu. Nepaisant, kad rinkoje kartais esame konkurentai, yra daugybė situacijų, kur turime būti bendraminčiais, dalintis idėjomis, patirtimi, atstovauti bendrus interesus Lietuvos ir tarptautinėse institucijose, dalyvauti svarstant ir priimant visiems keleivių vežėjams svarbius įstatymus, teisės aktus“, – sakė uostamiestyje kolegas priėmęs Vaidas Ramanauskas, bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

LKVA įsteigta 2018 m. lapkričio 27 d., siekiant skatinti keleivių vežimą įvairiomis visuomeninio susisiekimo transporto priemonėmis. Asociacija vienija 19 tiek savivaldybių ir valstybės kontroliuojamų, tiek privačių keleivius autobusais, troleibusais ir traukiniais vežančių bendrovių. Asociacijos narių apyvarta yra virš 140 mln. Eur, jų įmonėse dirba virš 4 tūkst. darbuotojų.

Bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas sako, kad viena problemų – techninis sprendimo įgyvendinimas.

„Toli gražu ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi išmaniuosius įrenginius, galimybę prisijungti prie interneto ir parsisiųsti galimybių pasą. Antra, viešasis transportas nėra renginys arenoje ar teatro spektaklis – juo žmonės važiuoja į poliklinikas, ligonines, vaistines“, – pranešime sakė jis.

„Užkirsti paskutinį kelią patekti net pas medikus būtų prastas sprendimas“, – pridūrė jis.

Asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigia, jog viešuoju transportu keliauja daug socialiai jautrių grupių žmonių, kurie nesinaudoja internetine bankininkyste, gyvena kaime, ir parsisiųsti ar atsispausdinti galimybių pasą jiems bus labai sudėtinga, net jei yra pasiskiepiję ar persirgę koronavirusu.

Pasak asociacijos, patikrinti, ar visi turi galimybių pasą, ypač sudėtinga būtų didžiuosiuose miestuose, kur keleivių srautai dideli. Vien sostinėje vasarą per dieną viešuoju transportu važiuoja apie 300 tūkst. keleivių, o visoje Lietuvoje – 700 tūkst.

„Tektų tikrinti kiekvienoje stotelėje įlipančius keleivius. Tai kur kas sudėtingiau, negu patikrinti įeinančius į parduotuvę ar kitą įstaigą“, – argumentuoja G. Nakutis.

Tektų tikrinti kiekvienoje stotelėje įlipančius keleivius. Tai kur kas sudėtingiau, negu patikrinti įeinančius į parduotuvę ar kitą įstaigą.

Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas siūlo, kad, įsigaliojus Vyriausybės sprendimui keleivius tikrintų institucijų atstovai, turintys patirties ir galimybių tai padaryti.

Anot G. Nakučio, jei funkcija tikrinti galimybių pasą būtų patikėta viešojo transporto kontrolieriams, neaišku, ar jie turėtų teisę surašyti protokolą bei išlaipinti keleivį.

Vyriausybė planuoja, jog nuo rugsėjo 13-osios galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu – tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis.