Glaudžiai bendradarbiaudamas su kino industrija, Lietuvos kino centras skelbia operatyviai identifikavęs sektoriaus poreikius. Iš viso siekiant spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas kino sektoriui Vyriausybė skyrė, o Lietuvos kino centras paskirstė 6,2 mln. eurų. Parama skirta su sunkumais susidūrusiems kino gamybos projektams, stipendijoms, kino kultūros renginiams Lietuvoje, kino teatrams ir kino filmų platintojams, papildomai skirta lėšų naujiems televizijos ir kino produktams kurti, sakoma Lietuvos kino centro pranešime.

Tokia įvairialypė pagalbos priemonė kino sektoriui – vienintelė Baltijos šalyse. Latvijos kino sektoriui skirta 2 mln. parama nukreipta į su sunkumais susidūrusius gamybos projektus bei naujo turinio kūrimą, o Estijos industrijai parama siekia 1,3 mln. eurų, be minimų projektų, dalinę paramą nukreipiant kino teatrams.

Paskelbtas karantinas sujaukė daugelio kino kūrėjų planus ir privertė keisti numatytų darbų tvarkaraščius, todėl didžioji dalis papildomo finansavimo buvo nukreipta naujo turinio kūrimui, taip kartu sprendžiant ir kino profesionalų grąžinimo į darbo rinką klausimą bei vėlesniu laikotarpiu siekiant paskatinti kino teatrų lankymą. Kaip nurodo Lietuvos kino centras, net 63 naujiems TV ir kino projektams buvo paskirstyta 2 717 850 eurų parama.

Suvaržius darbą filmavimų aikštelėse bei išnagrinėjus gautus prodiuserių prašymus, papildomą paramą gavo ir 28 jau gamyboje esantys projektai. Šiuo metu kuriamiems kino projektams papildomai buvo skirta 475 080 eurų suma.

Apribojimai neaplenkė ir kino kultūros renginių visoje Lietuvoje – dalis jų buvo perkelti, kiti gerokai sumažino planuotų renginių skaičių, keitė formą, kiti įprastas sales perkėlė į interneto platformas. Įvertinus papildomą poreikį nenumatytosioms ir administracinėms išlaidoms šiemet įvyksiantiems kino renginiams buvo papildomai skirta 88 270 eurų. Parama skirta 21 projektui.

Dalis papildomo finansavimo lėšų buvo išdalintos individualioms stipendijoms, skirtoms kurti filmų scenarijus, rengti publikacijas ir tyrimus kino tema. 118 800 eurų suma buvo padalinta 48 stipendininkams.

Vidutiniškai trijų šimtų tūkstančių lankytojų kiekvieną mėnesį sulaukdavę kino teatrai šį pavasarį itin stipriai nukentėjo dėl šalyje paskelbto karantino. Sustojo ir kino filmų platinimas. Filmų demonstravimo veiklai nutrūkus net trylikai savaičių, sektorius patyrė milžiniškus nuostolius. Lietuvos kino centro užsakymu atlikta Lietuvos kino rodytojų situacijos ekonominė analizė prognozuoja, kad 2020 metus rinka neteks daugiau nei 8 mln. eurų pajamų vien iš kino bilietų pardavimų, o iš kitų pardavimų prognozuojamas dar maždaug 4 mln. eurų nuostolis. Birželio pabaigoje pagal visus saugumo reikalavimus atnaujinę veiklą kino teatrai dirba veikiami apribojimų. Lietuvos kino centras duomenimis, rugpjūtį sulaukta 124 tūkst. žiūrovų, tai sudaro tik trečdalį tokiu metu įprasto srauto.

Siekiant sumažinti COVID-19 pandemijos sukeltus nuostolius, kurie susidarė apribojus kino teatrų ir kino platintojų veiklą, paskirtos vienkartinės dotacijos. Bendras šios valstybės pagalbos priemonės biudžetas 2,8 mln. eurų. Parama pasieks 18 kino teatrų, valdančių 71 kino ekraną visoje Lietuvoje, jiems išdalinta 2,24 mln. eurų, ir 12 filmų platinimo įmonių, kurioms skirta 560 tūkst. eurų.

Pasibaigus karantinui ir kino teatrams nedrąsiai atvėrus duris, Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija visoje šalyje inicijavo kampaniją „Po tamsos ateina filmai“ ir kvietė žiūrovus sugrįžti į savo pamėgtus kino teatrus visoje šalyje.

Siekiant sumažinti administracinę naštą kino industrijos įmonėms, Lietuvos kino centras inicijavo kino gamintojų, kino rodytojų ir kino filmų platintojų įmonių įtraukimą į VMI sudarytą įmonių sąrašą, kurios atleidžiamos nuo delspinigių, nevykdomas mokesčių išieškojimas ir kurios galėtų sumokėti mokesčius ekstremaliai situacijai pasibaigus ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį.

Lietuvos paviljone užsienio kino profesionalams bus pristatyti pelno mokesčio lengvatos teikiami privalumai, filmavimo Lietuvoje galimybės, taip pat galės užmegzti ryšius su potencialiais partneriais iš Lietuvos. Paviljono ekranuose bus rodomos naujausių lietuviškų filmų ištraukos bei kino projektų anonsai. Lietuvos kino centro išleistuose leidiniuose „Shoot in Lithuania“ ir „Lietuviški filmai“ mugės lankytojams pateikiama papildoma naudinga informacija apie kino projektus bei kino gamybos paslaugas. Lietuvos kino industrijos atstovai, kurių delegacijoje šiemet 34, Kanų kino mugėje pristatys savo filmus ar paslaugas bei ieškos verslo partnerių iš užsienio, paviljone rengs verslo susitikimus.

Į festivalį pakviestas šiais metais yra pakviestas festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytojas Edvinas Pukšta, kuris vertins programos „Dvi režisierių savaitės" filmus. Edvinas Pukšta žiuri dalyvauja kaip CICAE konfederacijos narys. CICAE yra pirmoji asociacija, atstovaujanti kokybišką kiną, vienijanti nepriklausomus kino teatrus, festivalius bei kitus renginius.

Kanų kino festivalio metu vyksiančiame Europos kiną populiarinančios organizacijos „European Film Promotion“ renginyje „Producers on the Move“ Lietuvai atstovaus prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, kuri programoje pristatys projektus prie kurių dabar dirba. Tai Lietuvos ir Rumunijos bendras projektas „Amžinai kartu“ (rež. Lina Lužytė), Lietuvos Kroatijos ir Latvijos projektas „Kvėpavimas į Marmurą“ (rež. Giedrė Beinoriūtė) ir filmo projektas „Žmonės, kuriuos pažįstam“ (rež. Tomas Smulkis).

„Producers on the move“ renginys skirtas 20-iai veikliausių prodiuserių iš visos Europos. D. Vildžiūnaitės kandidatūrą šiai programai, kurią organizuoja „European Film Promotion“, pateikė Lietuvos kino centras.

Specialiuose kino industrijos profesionalams skirtuose seansuose bus parodytas Igno Miškinio filmas „Karalių pamaina“. Lietuvos publikai šis filmas buvo pristatytas šių metų tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ metu. Kūrėjai tikisi, kad filmas sudomins seanse dalyvaujančius tarptautinius kino platintojus, pardavimo agentus, festivalių programų sudarytojus ir kitus kino profesionalus.

Taip pat specialioje festivalio erdvėje „Short film corner“ gegužės 16-22 dienomis bus parodyta lietuviškų trumpametražių filmų programa, kurioje šeši 2015-2016 metais sukurti filmai: „Suokalbio antologija“ (rež. Artūras Jevdokimovas), „Tiltai” (rež. Austėja Urbaitė), „Sausra“ (rež. Agnė Kupšytė), „Iglu“ (rež. Marija Kavtaradzė), „Šalti šaltiniai“ (rež. Giedrė Narušytė Boots) ir „Namo“ (rež. Gabrielė Urbonaitė). Lietuviškų trumpametražių filmų programa šiame renginyje rodoma kasmet nuo 2013 metų, ją rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts”.

Lietuvos pristatymą Kanų kino festivalyje rengia ir finansuoja Lietuvos kino centras.