Kaip antradienį pranešė akademija, komisija, sudaryta iš skirtingų sričių ekspertų, išrinko po penkis laimėtojus pagal kategorijas „Tikslinėms grupėms skirti renginiai“, „Audiovizualinių priemonių projektai“ ir „Projektai, kuriems įgyvendinti naudojamas kitos priemonės“. Vertinti projektai, įgyvendinti per metus nuo 2020-ųjų spalio.

Geriausiu mokslo populiarinimo renginiu pripažinta prieš metus vykusi virtuali edukacinė sesija „Europos kvantinė savaitė“ (projekto rengėja – Mažena Mackoit-Sinkevičienė), skirta supažindinti moksleivius, mokytojus ir visuomenę su naujausiais kvantinių technologijų tyrimais, jų teikiama technologine pažanga ir ateities darbais.

Kategorijoje „Audiovizualinių priemonių projektai“ pirmoji vieta atiteko Tadui Jačiauskui, kartu su kūrybine komanda sukūrusiam trumpametražius dokumentinius filmus „Magijos mokslas. Skraidančios raganos“ ir „Magijos mokslas. Odisėjas ir kiaulės“. Juose mokslininkai pateikia hipotezes, kaip galėjo atsirasti įvairios legendos ir kokia jų prasmė, pasakoja apie augalų ir grybų sandarą, atliktus tyrimus. Bendradarbiaujant su LRT, filmai transliuojami per šios grupės kanalus.

Kategorijoje „Projektai, kurių įgyvendinimui naudojamos kitos priemonės“ pirmoji vieta skirta Rigondai Skorulskienei, pasiūliusiai komandines jaunimo varžybas „Pabėgimas iš sunaikintos mokslo laboratorijos“. Jų dalyviams tenka atlikti eksperimentus ir įveikti netikėtas užduotis pasitelkus STEAM dalykų žinias. Siekdami supažindinti visuomenę su DNR molekulės savybėmis, sekoskaitos technologijomis ir jų taikymo galimybėmis, mažoji bendrija „Genomika“ jaunieji tyrėjai nusprendė į DNR molekulę įrašyti Tautišką giesmę. Įgyvendinus šią idėją Lietuva tapo pirmąja pasaulyje valstybe, turinčia savo valstybingumo simbolį DNR molekulėje, o jos sumanytojams atiteko garbinga antroji vieta.

Taip pat apdovanoti ir kiti projektai.

Konkursu buvo siekiama paskatinti organizacijas ir pavienius asmenis aktyviai, pasitelkus inovatyvias priemones, skleisti žinias apie mokslą ir technologijas, didinti mokslininko profesijos patrauklumą, skatinti tyrėjų ir visuomenės dialogą, padėti geriau suprasti mokslinę informaciją.

Pagal kiekvieną kategoriją pirmosios vietos laimėtojams skirtos 8 tūkst., antrosios – 5 tūkst. trečiosios, ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojams – atitinkamai 3 tūkst., 2 tūkst. ir 1 tūkst. eurų premijos.

Pasak mokslininkų, SARS-CoV-2 infekcija labai nauja: dar niekur pasaulyje nėra praėjęs bent vienas pilnas metinis šios infekcijos ciklas, todėl apie šios infekcijos sezoniškumą galime spręsti iš analogijų su kitomis infekcijomis. Gerai žinoma, kad kvėpavimo takų infekcijoms (pavyzdžiui, gripui) būdingas sezoniškumas, kai didžiausias sergamumo pakilimas būna vėlyvą rudenį ir žiemą. Mažiau žinome apie SARS-CoV-2 infekcijos sezoniškumą.

Iki šiol nėra nustatyta, kad žmonės, užsikrėtę naująja SARS-CoV-2 atmaina, sirgtų sunkesne COVID-19 ligos klinikine forma.

„Paminėtinas JAV tyrėjų darbas. Aštuonis sezonus buvo tiriamas gripo sezoniškumas siekiant išsiaiškinti tikslią gripo diagnostiką, tirti ir kiti vaikų kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai, tarp jų – ir koronavirusai. Nustatytas labai aiškus koronavirusinės infekcijos sezoniškumas, didžiausias pakilimo pikas buvo sausio ir vasario mėnesiais, o ryškiausias atoslūgis – vasaros mėnesiais. Nors buvo tirti kiti (ne SARS-CoV-2) koronavirusai, šis darbas labai svarbus, nes ilgiau sekant SARS-CoV-2 plitimą vis labiau matomas jo panašumas su straipsnyje publikuojamu kitų koronavirusų aktyvumu. Tai kelia tam tikrą nerimą, nes jeigu toks dėsningumas išliks, o taikomos viruso plitimo kontrolės priemonės bus nepakankamai veiksmingos, sausio ir vasario mėnesiais galime susidurti su dar didesniu SARS-CoV-2 aktyvumu. Tam turime būti pasiruošę“, – teigia mokslininkai.

Virusas mutavo

„Dabartiniu metu didelį susirūpinimą kelia naujasis SARS-CoV-2 variantas (SARS-CoV-2 VUI 202012/01), kuris 2020 metų rugsėjo mėnesį pirmą kartą buvo identifikuotas Jungtinėje Karalystėje ir priskirtas B.1.1.7 linijai. Naujasis viruso variantas pasižymi žymiai stipresniu gebėjimu prisijungti prie žmogaus ACE2 receptorių ir tokiu būdu efektyviau užkrėsti ląsteles, palyginti su esamais SARS-CoV-2 viruso variantais. Be to, atliktų tyrimų duomenys rodo, kad šio SARS-CoV-2 varianto plitimas visuomenėje yra 70 proc. efektyvesnis, palyginti su jau egzistuojančiomis viruso atmainomis. Vadinasi, įvykusios mutacijos padidino SARS-CoV-2 viruso infektyvumą. Kita vertus, iki šiol nėra nustatyta, kad žmonės, užsikrėtę naująja SARS-CoV-2 atmaina, sirgtų sunkesne COVID-19 ligos klinikine forma“, – rašoma LMA mokslininkų straipsnyje.

Viruso plitimas Lietuvoje

Pasak ekspertų, pandemijos plinta pagal tam tikrus dėsningumus. Atsiradus naujam patogenui (pvz., visiškai naujai gripo viruso atmainai, SARS-CoV-2) pirmiausia naujasis sukėlėjas įsitvirtina aplinkoje. Tam turi įtakos daug veiksnių, pavyzdžiui, gyventojų tankis, socialiniai-kultūriniai, ekonominiai ypatumai, sveikatos priežiūros sistema, metų laikas ir kt. 

Vasarą koronavirusų sezoninis aktyvumas mažėja. Neturime įrodymų, tačiau galima spėti, kad vasarą SARS-CoV-2 infekcija, pasireiškusi nediagnozuotomis besimptomėmis formomis, paplito po visą Lietuvą.

Freepik.com nuotr.

„Į Lietuvą SARS-CoV-2 buvo įvežtas vasario pabaigoje. Tai buvo pavieniai, taškiniai atvejai, aplink juos esančių kontaktų ratai buvo santykinai maži, o infekcijos plitimo greitis nedidelis. Neabejotinos reikšmės stabdant infekcijos plitimą turėjo kovo 16 d. paskelbtas karantinas, tačiau infekcijos įsigalėjimo periodas sutapo su koronavirusų sezoninio aktyvumo mažėjimo periodu, todėl pasiekti geri pandemijos valdymo rezultatai sietini tiek su karantinu, tiek ir su natūralios infekcijos fliuktuacijos ypatumais. Vasarą koronavirusų sezoninis aktyvumas mažėja. Neturime įrodymų, tačiau galima spėti, kad vasarą SARS-CoV-2 infekcija, pasireiškusi nediagnozuotomis besimptomėmis formomis, paplito po visą Lietuvą. Netiesioginiais įrodymais galėtų būti rudens protrūkiai mažuosiuose Lietuvos miestuose“, – COVID-19 plitimą Lietuvoje apžvelgia mokslininkai.

Ekspertų teigimu, tyrinėjami virusai pasižymi sezoniškumu. „Sezoninis koronavirusų aktyvumas pradeda kilti lapkričio pabaigoje, gruodžio mėnesį, aktyvumo piką pasiekia sausio ir vasario mėnesiais, o nuo kovo prasideda sezoninis atoslūgis. Šis sezoninis dėsningumas aprašytas tyrinėjant kitus, ne SARS-CoV-2, koronavirusus, tačiau COVID-19 susirgimų dinamika gana tiksliai kartoja aprašytų koronavirusų infekcijos sezoninę dinamiką. Deja, nepasiteisino Lietuvos ekspertų skelbtos prognozės apie numatomą COVID-19 piką lapkričio pabaigoje ir gruodžio mėnesį bei atoslūgį. Labiau tikėtinas anksčiau paminėtas koronavirusams būdingas sezoniškumas su piku sausio ir vasario mėnesiais. Tam turime ruoštis ir numatyti dar griežtesnes izoliavimo priemones, nes šiandien tai vienintelė SARS-CoV-2 kontrolės forma net ir pradėjus skiepijimą“, – rašoma mokslininkų straipsnyje.