Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos vertų darbų neatsidaro.

Kasmet įprastai skiriamos septynios mokslo premijos, tačiau šiemet pirmą kartą dvi vietos liko neužpildytos.

„Šiemet ne derliaus metai humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje. Deja, nė vienas darbas nebus šiemet apdovanotas“, – žurnalistams sakė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys.

Fizinių mokslų srityje už darbų ciklą „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių“ įvertintas Arnoldas Deltuva, taip pat už darbų ciklą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose“ įvertinti Vidmantas Gulbinas, Andrius Devižis ir Marius Franckevičius.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo Vilius Jonas Grabauskas, Jūratė Klumbienė, Vaiva Lesauskaitė, Janina Petkevičienė ir Abdonas Tamošiūnas, kurie atliko darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“. Taip pat šioje srityje apdovanoti Feliksas Jankevičius ir Sonata Jarmalaitė už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys“.

Technologijos mokslų srityje premija skirta Vytautui Ostaševičiui, Arvydui Palevičiui, Rimvydui Gaidžiui, Rolandui Daukševičiui, Giedriui Janušui ir Vytautui Jūrėnui už darbų ciklą „Mikromechaninių sistemų kūrimas, tyrimai ir taikymai“.

Pasak fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijos pirmininko Pavelo Duchovskio, silpnų darbų nebuvo.

„Fizinių mokslų srityje buvo pavojus, kad balsai pasiskirstys tarp skirtingų darbų, bet labai gerai išdiskutavom ir nebuvo jokių problemų“, – teigė P. Duchovskis.

Į humanitarinių ir socialinių mokslų premijas pretendavo 15 darbų. Pasak humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininko Dariaus Staliūno vienam pretendentui pritrūko vos vieno balso, tai reiškia, kad balsavimo metu darbas surinko 7 balsus iš 10.

„Komisija slaptu balsavimu nubalsavimu nubalsavo ir nė vienas darbas nesurinko reikiamo skaičiaus taškų (...) vadovavomės tuo, kaip mes suprantame, kas yra rimti moksliniai tyrimai, taip pat visos paraiškos buvo recenzuojamos dviejų mokslininkų“, – teigė humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkas Darius Staliūnas.

Mokslo premijų laureatai iškilmingoje ceremonijoje bus apdovanoti iki kovo 11 dienos. Premijos dydis – 30 tūkst. eurų. Jeigu darbą atliko keli autoriai, šią sumą jie pasidalina lygiomis dalimis.

Kaip pastebi Donelaičio kūrybos tyrinėtoja dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė, šie talentingo kūrėjo pamokomieji darbai ilgą laiką buvo nepakankamai ištirti, manyta, kad jie savo leksika ir metrika neprilygsta „Metams“.

„Tyrimais nustatyta, kad pasakėčių leksika nė kiek ne prastesnė nei „Metų“, eilėdara – puiki, hegzametras – tobulas. Šios pasakėčios daro didelę garbę lietuvių literatūrai“, – pranešime spaudai cituojama mokslininkė.

Pasak jos, XVIII a., kai Donelaitis rašė pasakėčias, buvo įprasta naudoti senus siužetus ir sukurti naujų. Mažosios Lietuvos dainius tikriausiai žinojo Europoje pasklidusias senąsias lotynų kalba rašytas pasakėčias, tačiau jomis pasinaudojo ne aklai, o itin kūrybingai. Senąjį pasakėčios žanrą jis atnaujino papildydamas Apšvietos laikų proto aukštinimo, XVIII a. populiariais socialinės luomų nelygybės, katalikybės idėjų motyvais.

„Donelaitis yra vienintelis to meto poetas, kuris rašė pasakėčias hegzametru. Joms būdingi epo bruožai, t. y., veiksmas plaukia lėtai, pasakojimas nuoseklus ir detalus, dialogai neskubūs, – pasakėčių ypatumus atskleidžia D. Dilytė. – Nors daugelyje savo kūrinių Donelaitis panaudojo motyvus iš senųjų, ezopinių pasakėčių, tačiau pasakėčias „Rudikis jomarkininks“ ir „Pasaka apie šūdvabalį“ reikėtų laikyti originaliais jo darbais.“

Dar vienas Donelaičio pasakėčių išskirtinumas – jos ilgesnės nei ankstesnių autorių, tačiau, anot mokslininkės, tai nė kiek jų nesumenkina.

„Pasakėčios žanras išliko populiarus nuo Antikos laikų ir klestėjo XVIII a. Donelaitis puikiai jautė Europos literatūros pulsą ir gebėjo į jį atsiliepti. Mano tyrimai rodo, jog K. Donelaitis niekuo neatsiliko nuo savo pirmtakų ir amžininkų“, – tvirtina lietuvių literatūros tyrinėtoja.

Dr. D. E. Dilytei-Staškevičienei už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ skirta 2016 metų Lietuvos mokslo premija.

Vasario mėnesį Lietuvoje paskirstytos 2015-ųjų metų mokslo premijos. Iš jų viena atitenka garbingam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovui – Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovui profesoriui, habil. dr. Virgilijui Ulozui. Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“ mokslo premija įvertintas profesorius yra pripažintas ir savarankiškas medicinos krypties mokslininkas, savo darbais ir laimėjimais nusipelnęs šio svarbaus įvertinimo.

Profesionalus ir kompetentingas medicinos srities talentas atsiskleidė otorinolaringologijos srityje, kartu lydimas mokslininko tiriamųjų darbų bei mokslo publikacijų. Per pastaruosius penkiolika metų profesorius paskelbė daugiau nei 30 reikšmingų tarptautinių mokslo straipsnių. Mokslinę kompetenciją, inovatyvumą ir mokslinių tyrimų rezultatų pritaikomumą praktikoje rodo JAV patento „Vocal source extraction by maximum phase detection“, registruoto 2013 m., bendraautorystė.

Prof. V. Ulozas skaitė pranešimus pripažintose tarptautinėse konferencijose, Lietuvoje organizavo keturis tarptautinius mokslinius seminarus. Autoriaus narystė profesinių mokslo organizacijų valdybose liudija tarptautinį mokslinės ir profesinės kompetencijos pripažinimą.

Reikšmingas prof. V. Ulozo indėlis yra ir formuojant mokslo lyderių karjeras: profesoriui vadovaujant, septyni jaunieji mokslininkai apgynė daktaro disertacijas, dar vienas doktorantas disertaciją parengė gynimui. Susiformavo stipri ir pripažinta mokinių – jaunųjų mokslininkų – karta, plėtojanti gerklų, ryklės ligų fundamentaliuosius ir klinikinius tyrimus.

Šiuo metu prof. V. Ulozo mokslo pasiekimai taikomi kuriant inovatyvias gerklų ligų diagnostikos sistemas, paremtas informacinėmis technologijomis.

"Šiuolaikinės lempos augalams naudingesnės nei saulės šviesa", – skelbia Sodininkystės ir daržininkystės instituto Babtuose mokslininkų komanda, pelniusi prestižinę Lietuvos mokslo premiją.

Nuolat atranda naujovių

Keturių žmonių komanda: akademikas profesorius Pavelas Duchovskis, mokslų daktarės Aušra Brazaitytė, Giedrė Samuolienė ir Akvilė Viršilė – jau apsiprato su padidėjusiu dėmesiu. Pelnę prestižinę 29 tūkst. eurų siekiančią premiją jie neketina sustoti, atsipūsti – dirba įprastą tiriamąjį darbą.

Lietuvos mokslo premiją mokslininkai pelnė už 169 mokslinius darbus apibendrinantį ciklą "Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas (1999–2013)". Kitaip tariant, už penkiolika metų trukusius tyrimus. Tačiau iš tiesų augalų fiziologijos srityje Babtuose dirbama daug seniau. "Aš visą gyvenimą dirbu šioje srityje. Tai nereiškia, kad dar tiek pat metų reikės dirbti tam, kad padarytume kitus atradimus – nuolat kažką nauja atrandame", – sakė P.Duchovskis.

Reguliuoja augimo procesus

Staiga išgarsėjusius babtiškius aplankėme jų darbo vietoje – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje, vadovaujamoje P.Duchovskio. Su mokslininkais keliaujame į fitotroną – klimato kamerų kompleksą. Čia tyrėjai gali reguliuoti aplinkos veiksnius ir tirti jo poveikį augalams.

"Čia galime labai tiksliai reguliuoti augalų augimo parametrus, tokius kaip temperatūra, anglies dvideginio kiekis. Svarbiausia, kad įrengtais LED šviestukais galime reguliuoti apšvietimo spektrą, kokybę. Čia auginame daigus – tiriame, kokia šviesa ar apšvietimo kombinacija jiems naudinga", – pasakojo P.Duchovskis.

Atliekant šį tyrimą, agurkų daigai fitotrone apšviesti raudona, tolimąja raudona ir mėlyna violetine šviesa. Joms susimaišius, žmogus regi violetinę šviesą. "Augalams vystytis reikia bent trijų spalvų šviestukų arba šviesos: raudonos, tolimosios raudonos ir mėlynos. Beje, žalia šviesa, kurios didžiąją dalį žali lapai ne sugeria, bet atspindi, taip pat daro poveikį augalų vystymuisi", – aiškino A.Viršilė. Pasak pašnekovų, naudojant šių spalvų šviestukus, galima modifikuoti įvairius augimo procesus.

Nitratų mažinimo lempa

Laboratoriniai tyrimai atliekami ir instituto šiltnamiuose. Čia naudojamas garsiausias Mokslo premijos laureatų išradimas – nitratų mažinimo lempa su raudonos spalvos LED šviestukais. Ji mobili – juda nuo vienos daržovių lysvės prie kitos.

"Visą laiką taip apšvietę daržovių nelaikome – tik tris paskutines dienas prieš nuimant derlių. Per tiek laiko nitratų kiekis lapuose sumažėja per pusę. Ir tas poveikis išsilaiko iki savaitės – per ją daržovės paprastai nukeliauja iš šiltnamių ant vartotojų stalo", – užsiminė A.Brazaitytė.

Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto fizikais Babtų mokslininkų sukurta lempa žalumyninėse daržovėse ne tik labai sumažina nitratų, padidina antioksidantų kiekį, bet ir gerina kitus šių augalų kokybės parametrus. "Žemės ūkio produkcija, auginta po šia lempa, yra daug skanesnė ir sveikesnė. Tiesa, medikai mums, augalų fiziologams, primena, kad neturime teisės kalbėti apie sveikatą. Tyrimų su žmonėmis, valgančiais taip užaugintas daržoves, mes neatliekame, – prisipažino laboratorijos vedėjas. – Tai, kad šios daržovės sveikesnės, teigiame nustatę, jog žalingų medžiagų šiuose augaluose yra mažiau nei įprasta. Tai yra kokybiškesnis ir saugesnis maistas, turintis mažiau nitratų, daugiau antioksidantų. Visa tai pasiekiama naudojant nitratų mažinimo lempą."

Skirta išmaniajam daržui

Šių mokslininkų atlikti darbai daržovių augintojams atveria naujų galimybių. Babtų mokslininkams nustačius teigiamą tam tikro spektro dirbtinės šviesos poveikį augalams, viena lietuvių įmonė pagal jų rekomendacijas pradėjo gaminti naujos kartos lempas. "Esame įkūrę antrinę įmonę. Joje jau pradėta gaminti progresyvi lempa su keičiamais skirtingų spalvų LED šviestukais. Kol kas ji nepigi, bet manau, ateityje kiekviena savo darželį turinti šeimininkė galės įsigyti tokią lempą", – tvirtino G.Samuolienė.

Mokslininkai mato plačias jų išrastos lempos pritaikymo galimybes išmaniajame name. "Ją galima puikiai pritaikyti išmaniajame darže, kuris turėtų tapti išmaniųjų namų dalimi. Tokį daržą galima valdyti mobiliuoju telefonu. Tuomet jūs atostogaujate kur nors Šveicarijoje ir stebite, ar jūsų daržas apšviestas ir laistomas taip, kad parvykęs galėtumėte valgyti šviežias sveikas žalialapes daržoves", – viziją trumpai nupasakojo P.Duchovskis.

Ar mokslininkai skaičiavo, kiek kartų brangiau taip, dirbtinai apšvietus, auginti daržoves nei po saulės šviesa? "Sunku apskaičiuoti, nes saulė kartais padaro žalos, kurios valdomas apšvietimas nepadarys. Be to, juk mūsų išrasta lempa daržoves reikia apšviesti ne visą laiką – užtenka tris dienas prieš nuimant derlių", – tvirtino pašnekovai.

Naudoja naujuose šiltnamiuose

LED apšvietimas jau naudojamas nemažai šiltnamių kai kuriose užsienio šalyse. Elektros energijos sąnaudos – 2,5 karto mažesnės, nei naudojant įprastą apšvietimą. Galbūt netolimoje ateityje čia bus naudojama ir lietuvių išrasta lempa? Babtų mokslininkų komanda neatmeta tokios galimybės.

"Kitas dalykas, kad LED apšvietimo rinka labai sparčiai vystosi, panašiai kaip ir mobiliųjų telefonų: kai tik pradedamas gaminti naujas šviestukas, atsiranda geresnių, naujesnių ir pigesnių už jį", – užsiminė P.Duchovskis.

Ar mokslininkų sukurta lempa, kiti jų atradimai padarys perversmą daržovių auginimo srityje? "Tai – ne perversmas, greičiau proveržis užsiimant daržininkyste šiltnamyje. Jau vien elektros energijos taupymo požiūriu – šios energijos bus sunaudojama keliskart mažiau. Naujai statomuose šiltnamiuose jau ir Lietuvoje naudojamas LED apšvietimas, – sakė A.Viršilė. – O tie, kas naudos nitratus mažinančią lempą, plataus spektro apšvietimo įrenginius, kurių parametrai parinkti pagal mūsų rekomendacijas, galės pigiau užauginti sveiką, saugią produkciją. Visais savo moksliniais darbais prisidedame prie to, kad kokybiškesnis maisto produktas pasiektų vartotoją."

Taiko sėklinėms bulvėms

Vienas Kėdainių rajono ūkininkas, gavęs šios mokslininkų komandos rekomendacijas, naudoja specialų apšvietimą sėklinėms bulvėms. "Ūkininkas mūsų teiravosi, kaip pagerinti sodinamų bulvių kokybę. Viena buvusi mūsų doktorantė kaip tik tai tyrinėjo. Nustatėme, kad, sėklai skirtas bulves kurį laiką palaikius atitinkamoje šviesoje, iš kur kas daugiau akučių išauga bulvienojai, vėliau susiformuoja ir daugiau šakniagumbių – sulaukiama gausesnio derliaus. Taigi, naujovišką apšvietimą galima pritaikyti ne tik daržininkystėje. Toks apšvietimas ne tik fotosintezę pagerina – padeda valdyti augalo formą, pražydinimą ir medžiagų apykaitą, įgalina augalus kaupti žmogui naudingas medžiagas."

Mokslininkai pastebėjo, kad, pasakodami visuomenei apie šviesos poveikį augalams, sulaukia užuominų, esą taip užauginami genetiškai modifikuoti augalai. A.Brazaitytė tokius nuogąstavimus paneigė: "Jokių genetinių modifikacijų mes neatliekame. Nieko kitokio, ką augalas natūraliai turi, naujovišku apšvietimu mes nesukeliame – tik praturtiname tai, ką augalas natūraliai turi."

Verslininkai siūlo bendradarbiauti

Kaip pelnytą premiją vertina jos laureatai – kaip logišką įvykių seką ar atsitiktinumą? "Tai buvo labai nuoseklaus darbo įvertinimas – nuo laboratorijos, bazės įkūrimo iki mokslininkų paruošimo. Visos trys mano kolegės, kartu pelniusios Mokslo premiją, – buvusios mano doktorantės, dabar jau jos vadovauja būsimų mokslininkų darbams. Susiformavo pajėgi tarptautinio lygio augalų fiziologijos tyrimų mokykla. Mokslo premija – šios mokyklos mokslininkų įvertinimas", – sakė P.Duchovskis.

Komandos mokslininkai nemano, kad tik dabar, gavus prestižinę premiją, juos aplankė sėkmė. Jų straipsnius tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose gausiai cituoja kiti mokslininkai, o verslininkai siūlo bendradarbiauti. "Kiekvienos disertacijos gynimas yra sėkmė, šventė – kiekviename moksliniame darbe yra gražių naujų dalykų", – pastebėjo pašnekovai.

Premiją mokslininkų grupė panaudos ne mokslo poreikiams – asmeniniams. "Premija skiriama asmeniškai žmonėms – bus galima nusipirkti gerą naują kompiuterį, išvykti į kelionę su šeima, – planavo A.Viršilė. – Moksliniams tyrimams atlikti, laboratorijos įrangai atnaujinti turime laimėti projektus. Per projektus gauname lėšų ir dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje."

Babtiškiai apgailestavo, kad Lietuvos mokslo tarybai paskutiniuoju teikimu pateikta daugybė paraiškų moksliniams projektams laimėti – apie 800, o pinigų užteks vos 12–14 proc. paraiškų patenkinti. "Tai yra labai mažai. Apmaudu, kad mokslininkų darbo bazinis finansavimas taip sumažintas, kad beveik viskam reikia ieškoti papildomo finansavimo teikiant projektus. Visi tikisi laimėti, o laimi tik kas aštuntas. Mokslininkai – ne ta publika, kuri eina streikuoti, bet Lietuvoje mokslas finansuojamas labai skurdžiai", – P.Duchovskis pastebėjo, kad net kaimyninėse šalyse jis finansuojamas geriau.

Lietuvos mokslo premijų komisijos sprendimas nudžiugino Babtų mokslininkus. Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų komanda apdovanota už darbus, augintojams atveriančius naujų galimybių.

Pavelas Duchovskis, Aušra Brazaitytė, Giedrė Samuolienė ir Akvilė Viršilė apdovanoti už darbų ciklą "Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas (1999–2013)".

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkams atiteko viena iš dviejų biomedicinos bei žemės ūkio mokslų srityje skiriamų premijų.

Instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vedėjas akademikas, profesorius, habilituotas daktaras P.Duchovskis sakė, kad tiriant augalus nuveikti milžiniški darbai, augintojams atveriantys naujų galimybių.

Mokslininko žodžiais, sukurta teoriniu požiūriu savita sistema, daranti įtaką sudėtingiems biologiniams procesams. Šis darbas turi ne tik fundamentinę, bet ir taikomąją reikšmę – leidžia paspartinti augalų vystymąsi, skatinti selekcijos procesą. Procesą valdyti labai svarbu intensyvaus auginimo technologijomis. Taip ūkininkai įgauna instrumentą valdyti augalų produktyvumą.

Kita kryptis – streso tyrimai. Jie atskleidė, kokį neigiamą poveikį augalams daro kintantis klimatas, aplinkos sąlygos. Atradimai leidžia reguliuoti neigiamą poveikį, kuris mažina augalų produktyvumą. Mokslininkų komanda tyrė šviesos įtaką.

Instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto fizikais, sukūrė bei užpatentavo žalingų nitratų kiekio augaluose sumažinimo būdą ir įrenginį – lempą, kurios šviesoje tam tikrą laiką laikytuose žalumyniniuose augaluose labai sumažėja nitratų ir padidėja antioksidantų kiekis.

"Nustatėme, kaip augalus veikia tam tikra šviesa. Gal ir šokiruojamai skambės, bet dabartinės lempos augalams naudingesnės nei saulės šviesa", – kalbėjo mokslininkas.
Prestižine premija įvertintą ciklą sudaro 169 darbai, kurie atspindi pagrindines laboratorijos mokslo kryptis.

P.Duchovskis įnešė svarų indėlį į Lietuvos mokslo plėtrą, jo darbai reikšmingi augalų fiziologijos ir agronomijos mokslo krypčių raidai. 1988 m. mokslininkas įkūrė Augalų fiziologijos laboratoriją ir fitotroninį kompleksą, kuriame plėtojami pasaulinio lygio darbai. Laboratorijoje išugdyta savita mokslinė mokykla.

Šiemet skirtos šešios mokslo premijos humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų bei technologijos mokslų srityse. Jos teikiamos už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus ir siekia 29 tūkst. eurų.