Parodoje „Sudėtingos praeitys. Susiję pasauliai“ eksponuojami trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos, Suomijos ir Nyderlandų menininkų darbai.

„Išgyvenimai, kuriuos sužadina šie kūriniai, dažnai išstumiami iš atminties, ignoruojami ir neįtraukiami į oficialiąją istoriją. Parodoje dalyvaujantys menininkai šiuos išgyvenimus pasakoja per individualias istorijas, sužadindami gilesnius kultūrinės atminties klodus“, – teigia parodos organizatoriai.

L. Balandžio nuotr.

Anot jų, kirsdami vietines ir nacionalines sienas, meno kūriniai ragina apmąstyti santykius tarp sudėtingų praeičių, jų poveikį ir aktualumą dabarčiai per bendros istorijos perspektyvą – siūlydami dialogus, megzdami ryšius ir pabrėždami solidarumą tarp skirtingų, tačiau vienodai sudėtingų istorijų, kurios dažnai suvokiamos kaip nesuderinamos arba besivaržančios tarpusavyje.

Paroda pirmą kartą eksponuota Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje kaip tarptautinio ir tarpdisciplininio projekto dalis. Juo siekta aktyviai tyrinėti nepatogius ir neretai pamirštus istorijos aspektus, bandant suprasti jų įtaką Baltijos regione ir kaimyninėse šalyse.

Kaip BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, šiuo metu parama jau pradėta rinkti bendradarbiaujant su Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondu ir pradžioje ji bus skirta Ukrainos nacionaliniam dailės muziejui Kyjive.

Kitą savaitę tam specialiai rengiamos ir ekskursijos po retai atveriamus senojo arsenalo rūsius, kur bus surengta Ukrainos menininkų Sofijos Atlantovos ir Oleksandro Klimenko iš Ukrainos paroda „Ikonos ant šovinių dėžių“. Be kita ko, pirmąją ekskursiją ves pats A. Gelūnas. Lankytojai bus supažindinti ir muziejaus rinkinių užkulisiais, bus rengiamos ir paskaitos.

„Negali būti nė kalbos, kad žmonės, žmonių gelbėjimas yra svarbiausias prioritetas. Bet mūsų kolegos muziejininkai yra likę savo institucijose, matyt, kai kurie, nes visas personalas negali likti karo metu“, – teigė A. Gelūnas.

„Jiems yra didžiulis iššūkis įvairiuose Ukrainos miestuose išsaugoti kultūros vertybes, nes po karo tai yra labai svarbus tapatybės komponentas – prisiminti savo istoriją, turėti rinkinius, kurie pasakotų naratyvus, susijusius su valstybingumu“, – kalbėjo jis.

Anot A. Gelūno, su Ukrainos dailės muziejumi šnekėta ir apie galimybes dalį vertingiausių rinkinių laikinai pasaugoti Lietuvoje ar Lenkijoje. Tačiau ukrainiečiai pabijojo rizikos, kad gabenant kūrinai gali būti sunaikinti per vieną iš Rusijos kariuomenės atakų, tad nusprendė verčiau perkelti dalį ekspozicijų bei vertingiausių kūrinių į rūsius ir bunkerius.

„Bet jie neturi įprastų klimatinių sąlygų, kurias turi įprastinės ekspozicijos ar sausesnės žemės paviršiuje esančios patalpos. Todėl reikia specialių pakavimo medžiagų, specialaus polietileno, specialių nedegių audeklų, faneros dėžėms montuoti, pagaliau – ir gesintuvų, jei kiltų ugnies židiniai, aplankų darbams ant popieriaus, grafikai, piešiniams, fotografijoms“, – sakė A. Gelūnas.

Anot jo, Chodkevičiaus paramos fondas pasirinktas kalbant su jo steigėjais žurnalistu, laidų kūrėju Edmundu Jakilaičiu, istoriku Alfredu Bumblausku. Surinkus reikiamą sumą, anot A. Gelūno, reikalingos priemonės būtų perkamos Lietuvoje, jų nugabenimu į Kyjivą pasirūpintų iniciatyva „Stiprūs kartu“.

Chodkevičiaus fondas pasirinktas dėl to, kad Nacionaliniam dailės muziejui skirti paramos pačiam neleidžia teisės aktai.

Anot A. Gelūno, jau penktadienį į muziejų atvyks minėto ukrainiečių menininko O. Klimenko ikonos, nutapytos karo fronte ant šovinių dėžių, paroda bus atverta kitos savaitės antradienį.

„Jis yra ikonų menininkas, bet šiuo metu kariauja fronte. Tad kas begali būti simboliškiau nei laikinai eksponuoti šiuos kūrinius mūsų erdvėse, tai bus Senojo arsenalo ginklų rūsyje, kuris yra labai senovinis, o seniausias sluoksnis siekia XIII amžių, matome dar medinių šaligatvių fragmentus“, – pasakojo A. Gelūnas.

Anot jo, pirmąją ekskursiją ves jis pats, pristatydamas iniciatyvą, vėliau tai darys muziejaus darbuotojai, papasakosiantys tiek apie arsenalą, tiek apie pačias ikonas. Vėliau šie kūriniai keliaus į aukcioną Jungtinėse Valstijose, o pinigai bus paaukoti Ukrainos kariuomenei ar šalies humanitarinėms reikmėms.

Dėl lankymosi ekskursijose muziejus ragina teirautis iš anksto, kadangi lankytojų skaičius bus ribojamas.

Minint LDK didžiojo etmono mirties 400-ąsias metines, jo atminimui įamžinti ir istorinei atminčiai prikelti vyks daugybė renginių bei iniciatyvų.

J. K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo pirmininkas Edmundas Jakilaitis teigė, kad įamžinti iškiliausio LDK karvedžio atminimą svarbu ne vien dėl jo asmenybės bei pasiekimų.

„Jonas Karolis Chodkevičius – didis valstybės politikas ir mecentas. Tačiau budinti visuomenės pasididžiavimą juo – gerokai svarbiau nei vien įamžinti karvedžio atminimą. Jis – lyg priemonė perteikti civilizacinę LDK ir ATR didybę, priminti, kad Lietuva visuomet buvo vakarietiška, moderni valstybė“, – sakė jis.

Jis – lyg priemonė perteikti civilizacinę LDK ir ATR didybę, priminti, kad Lietuva visuomet buvo vakarietiška, moderni valstybė.

E. Jakilaitis pabrėžė, kad jis buvo vakarietiško išsilavinimo, pasaulėžiūros politikas ir karvedys, kurio reikšmę svarbu suvokti mums, kaip paskutinei Vakarų Europos valstybei. Žurnalistui antrino ir istorikė Genovaitė Kirkienė.

„Jį reikia sugrąžinti į istorinę atmintį, kad jis taptų istoriniu pavyzdžiu. J. K. Chodkevičių savinasi ir Lenkijos, ir Baltarusijos istoriografija. Mes jį turime susigrąžinti – jis yra Lietuvos kariūnas, Lietuvos sūnus“, – sakė ji.

Svarbių iniciatyvų 2021-aisiais autoriais bei bendraautoriais taps ir Lietuvos kariuomenė. Jos vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys atskleidė, kad J. K. Chodkevičiaus figūra – itin svarbi ir šiais laikais.

„Svarbu, kad prikeliame jį iš užmaršties, atiduodame tautai ir kariuomenei, nes ji iš praeities stiprybės semiasi, mokosi ir yra motyvuojama“, – sakė jis.

„Didįjį karvedį skirsime vienu iš karinių vienetų globėjų. Vardo suteikiamas – viena iš galimybių“, – atskleidė V. Rupšys. „Neišvengiamai reikia turėti kariuomenės dalinį, pavadintą Jono Karolio Chodkevičiaus vardu“, – tvirtino Lietuvos kariuomenės vadas.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas atskleidė, kad į J. K. Chodkevičiaus metų minėjimą aktyviai įsitrauks ir pats muziejus, kurio kieme įsikurs, o paskui ir per Lietuvą keliaus tų laikų vadaviečių pavyzdžiu sukurta palapinė.

„Ji – ne tik eksterjeras. Palapinė, kurioje įkursime parodą su istorine informacija, turėtų tapti ir edukacijos centru. Beveik neabejoju, kad iki rugsėjo 24-osios spėsime pastatyti paminklą, į kurį taip pat žiūriu ne tik kaip į meninį akcentą, bet ir istorinę, pedagoginę medžiagą, padedančią įsivaizduoti to meto ginkluotę, šarvus. Tai – savotiškas vadovėlis. J. K. Chodkevičius šįsyk pakils į mūšį su savo paties užmarštimi“, – teigė jis.

Prie iniciatyvų prisijungs ir visuomeninis transliuotojas. „Šiuos metus visais formatais ir platformomis skirsime dėmesio J. K. Chodkevičiaus asmenybei ir darbams. Visų metų kulminacija taps aštuonių dalių dokumentinis serialas „Triumfo kelias“. Nusprendėme, kad tokiai asmenybei reikia serialo, nes jis buvo ne tik puikus karvedys, bet ir plataus išsilavinimo, visapusiška asmenybė: fundatorius, miestų statytojas… LRT.lt portale yra sukurtas atskiras J. K. Chodkevičiaus metams skirtas polapis, kur jau dabar galima rasti istorikės G. Kirkienės straipsnių ciklą, skaitytojai galėjo pareikšti nuomonę rinkdami paminklo projektą. Būtent ten ir bus galima rasti visą susijusią informaciją“, – sakė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.

Visos J.K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo iniciatyvos bus įgyvendintos privačių rėmėjų lėšomis. Didžiuoju mecenatu jau tapo UAB „Linas Agro Group“, skyrę fondo veikloms 70 tūkst. eurų. „Istorija nebuvo nulemta vien susiklosčiusių aplinkybių ar procesų. Ją didžiąja dalimi lėmė asmenybės. J. K. Chodkevičius nusipelno būti tarp iškiliausių Lietuvos istorinių vardų, o dabar jis – nepelnytai pamirštas. Atgaivinti istorinę atmintį – labai svarbu. Lietuvai dabar kaip niekad svarbu turėti asmenybes, kurios vestų šalį į priekį“, – sakė UAB „Linas Agro Group“ generalinis direktorius Darius Zubas.

J. K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo iniciatyva dar 2021-aisiais Chodkevičių rūmų kieme iškils paminklas LDK etmonui. Fondo ir visuomenės balsavimu įamžinimui išrinktas skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinys. Prie jo statymo galės prisidėti kiekvienas norintis, įsigijęs sidabrinį medalininkės Linos Kalinauskaitės kurtą J. K. Chodkevičiaus medalį.

„Medalis unikalus tuo, kad kiekvienas jį įsigijęs tampa paminklo mecenatu. Benediktas Vanagas sutiko neatlygintinai pateikti medalius internetinėje platformoje www.proud.lt. Vienas iš 99 medalių jau iškeliavo iš mūsų ekspozicijos. Prezidentas Gitanas Nausėda valstybės vizito metu jį įteikė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kaip valstybinę dovaną“, – sakė E. Jakilaitis.

Skulptorius Martynas Gaubas, kurio kurto paminklo eskizo natūralaus dydžio maketą spaudos konferencijos metu buvo galima matyti dalyviams už nugaros, neslėpė, kad ir pats liko maloniai nustebintas. „Vaizdas kompiuterio ekrane – tikrai kitoks. Šis jau daro įspūdį. Man kuriant būtent šį kūrinį, daug kas yra nauja. Nemažai klausimų sprendėme su istorikais, esu dėkingas, kad jie padėjo atkreipti dėmesį į svarbiausias darbo detales. Manau, tai didelis komandinis darbas“, – džiaugėsi jis.

2021-ieji metai, kai minimos karvedžio mirties metinės, Seimo paskelbti J. K. Chodkevičiaus metais. Minint sukaktį daugybė institucijų visoje Lietuvoje planuoja įamžinimo bei atminimo renginius ir iniciatyvas, skirtas Lietuvos didžiojo etmono istorinei atminčiai atkurti bei pasididžiavimui juo stiprinti.

Informacija apie tai, kad nusipirkusiems bilietus į Alinos Orlovos koncertą, kuris vyko NDG, drabužinė kainuos, buvo atspausdinta ant lapų ir iškabinta ant Nacionalinės dailės galerijos atraminių konstrukcijų.

NDG administratorė Vilma Korlienė pati buvo galerijoje per A. Orlovos koncertą, bet nepastebėjo, kad lankytojams drabužinės paslaugos kainavo. Informacija apie mokamas drabužinės paslaugas jai buvo staigmena.

„Muziejus tikrai neima mokesčio už drabužinę. Šiuo atveju, kadangi tai buvo ne muziejaus renginys ir koncerto organizatoriai nepageidavo galerijos rūbininko, klientus aptarnavo patys, patys ir tvarką nustatė. Išnuomodami galerijos patalpas mes šito klausimo nebuvome aptarę, jie mūsų to net neklausė“, - Eltai sakė administratorė.

„Siemens“ arenoje drabužinės paslaugos buvo apmokestintos 2006 metais ir visų renginių metu kainuoja tiek pat - pusantro euro asmeniui.

Man atrodo, kad kokiu euru padidinti bilieto kainą būtų ir patogiau, ir oriau - ateitum į renginį jau sumokėjęs už visas paslaugas.

Kaip Eltai pabrėžė bendrovės „Universali arena“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis, viršutinių drabužių neprivaloma kabinti drabužinėje, juos galima pasiimti su savimi į salę.

„Nemokamai rūbinės paslaugomis naudojasi žiūrovai, renginius stebintys iš BMW klubui priklausančių vietų, taip pat VIP ložių lankytojai. Pastariesiems renginių lankytojams skirtos ne tik atskiros rūbinės, bet ir atskiri įėjimai į areną“, - priminė A. Žiauberis.

ELTA pasidomėjo, ką apie papildomai mokamas drabužinės paslaugas mano režisierius Vytenis Pauliukaitis. Pasak jo, daugelis koncertinių organizacijų ir teatrų neturi etatinių drabužininkų ir juos samdo konkrečiam vakarui. „Kiek jaunimas ar drabužinėje dirbantys suaugę susirenka, tiek ir turi. Man atrodo, kad kokiu euru padidinti bilieto kainą būtų ir patogiau, ir oriau - ateitum į renginį jau sumokėjęs už visas paslaugas. O dabar tai tu grynųjų neturi, tai tau grąžos neturi - nereikalingas šurmulys“, - sakė režisierius.

Vytenis Pauliukaitis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Viešėdamas užsienyje V. Pauliukaitis naudojosi ir mokamų, ir nemokamų drabužinių paslaugomis. „Tačiau ant bilieto, kurį nusiperki, visada būna parašyta, kiek kainuos ar nekainuos drabužinės paslaugos. Žinoma, būtų geriau, jei mokestis drabužininkui būtų įskaičiuotas į bilieto kainą“, - pakartojo Eltos pašnekovas.

Lietuvoje drabužinių apmokestinimo tendenciją režisierius stebi pastaruosius kelerius metus. Kai kur reikia mokėti už drabužių pakabinimą, kai kur nereikia, žmonės nežino, kur kokia tvarka, ir nesmagiai pasijunta, jei neturi su savimi grynų pinigų.

„Paryžiuje populiarios saugojimo kameros, kuriose už papildomą mokestį pats gali pasidėti ir užrakinti, ką atsineši, savo portfelį, pavyzdžiui“, - sakė režisierius. Tokia tvarka ir Vilniaus valdovų rūmuose ar Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pastarojoje, beje, patogiai išspręsta smulkių grynų pinigų problema - juos galima išsikeisti specialiuose pinigų keitimo aparatuose. Iš rakinamos spintelės pasiėmę daiktus klientai atgauna monetas.

„Metropoliteno meno muziejuje Niujorke man irgi teko sumokėti už rankinę, nes drabužininkas pasakė, kad ji - brangi, todėl nepriims saugoti. Padėjau į kamerą ir dar sumokėjau nemažą sumą pinigų“, - prisiminė V. Pauliukaitis.

Kad ir kaip būtų, režisieriui atrodo svarbiausia, kad apie paslaugas, už kurias reikia papildomai mokėti, renginių lankytojai bent jau būtų informuoti iš anksto.