Kaip trečiadienį pranešė Kultūros ministerija, meno kūriniai buvo perduoti Belgijos Eupeno mieste.

Keliolika dailininko A. Hollerio kūrinių šių metų pavasarį eksponuoti Nacionalinės dailės galerijos (NDG) parodoje „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“.

Šioje parodoje rodyti ir 19 dabar neterminuotai Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui paskolintų darbų. Šie darbai – Belgijos vokiečiakalbių bendruomenei priklausiusio dailininko kūriniai, kuriuos jis nutapė 1916-1918 metais gyvendamas Vilniuje. Juose užfiksuota Vilniaus senamiesčio būtis, svetimšalio akimis žvelgiama į miesto kultūros paminklus.

 V. Gražienės asmeninio archyvo nuotr. 

Lietuvai taip pat buvo perduota dailininko nutapyta Vilniaus sinagoga. Šis darbas bus saugomas nuolatinėje NDG ekspozicijoje. 

A. Holleris (1888–1954), Vokietijos Karlsrūhės dailės akademijos studentas, Vilnių atrado Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo „karo dailininku“.

Anot ministerijos, Žydų kvartalas, senamiesčio gatvelės su arkomis, Didžioji sinagoga ir Šnipiškių žydų kapinės buvo vieni mėgstamiausių jo paveikslų objektų. Kadangi šie objektai buvo prarasti per Antrąjį pasaulinį karą, A. Hollerio paveikslai turi didžiulę istorinę vertę.

 V. Gražienės asmeninio archyvo nuotr. 

Renginyje dalyvavo Belgijos vokiečiakalbės bendruomenės kultūros ministrė Isabelle Weykmans (Izabelė Veikmans), vokiečiakalbės bendruomenės ministerijos kultūros paveldo ir archeologijos pareigūnas Ralphas Cupperis (Ralfas Kiuperis). Lietuvai ir Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui atstovavo Vida Gražienė – kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Europos Sąjungoje. Taip pat dalyvavo Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Briuselyje atstovė ministrė patarėja, administracijos vadovė Žana Tarasė.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas dėkojo ministrei ir Belgijos vokiškai kalbančiai bendruomenei už bendradarbiavimą.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus trečiadienį pranešė, kad Lietuvos paviljone bienalėje bus rodomas šiuolaikinio meno kūrėjų dueto „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) bei dailininkės Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) projektas, prodiusuojamas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir kuruojamas Valentino Klimašausko ir Joao Laia (Žuano Lajos).

Daugiau negu pusę metų tarptautinei bienalės lankytojų auditorijai bus rodoma paroda, vienijanti šių kūrėjų patirtis, o vaizdiniai prabils apie žmoniją bei pasaulį krečiančias karštines.

„Duetą „Pakui Hardware“ įkvėpė Maryos Rupos (Marijos Rupos) bei Rajaus Patelio knyga „Liepsnojantys. Gilioji medicina bei neteisybės anatomija“, kur uždegimo sąvoka tampa metaforišku kalbėjimu apie sisteminę skriaudą, daromą daliai žmonijos ir pačiai žemei. Ši tema „Pakui Hardware“ padėjo užmegzti dialogą su istorine M. T. Rožanskaitės kūryba, nagrinėjusia kūnų ir medicinos sąsajas jau aštuntajame dešimtmetyje“, – teigiama pranešime.

Uždegimas, anot knygos autorių, yra normalus kūno atsakas į nesveikas sąlygas, tad pirmiausia reikėtų „gydyti“ ne atskirus nesveikuojančius organus, o pačias sistemas – ekonomines ar socialines – dėl kurių iš kartos į kartą perduodami chroniški negalavimai.

Parodoje sujungiamas žmogiškasis bei planetinis mastelis – kalbama ne tik „liepsnojančius“ žmonių kūnus, bet ir pačios planetos.

„Paroda kurs pasakojimą apie (post)žmogiškųjų kūnų karščiavimą dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis. M. T. Rožanskaitės drobėse bei „Pakui Hardware“ instaliacijoje skleisis medicinos ir ligoninių temos, gamtiniai, kosminiai bei industriniai peizažai“, – teigiama muziejaus pranešime.

Kuriant parodą kartu su menininkais dirbs ir architektūrinis duetas – Ona Lozuraitytė-Išorė ir Petras Išora-Lozuraitis.

„Be galo džiaugiamės ir didžiuojamės, kad 2024 metais vyksiančios Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionalinį paviljoną prodiusuos Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Dirbti su „Pakui Hardware“ visuomet yra kūrybinis ir intelektualinis nuotykis, o jautrus M. T. Rožanskaitės kūrinių susiejimas su projekto audiniu leis įdomiai paliesti ir atminties problematiką“, – sakė muziejaus generalinis direktorius ir paviljono komisaras Arūnas Gelūnas.

Lietuvos paviljonas, kuriame rodyta opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“,  Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 2019 metais laimėjo pagrindinį prizą – „Auksinį Liūtą“.

Kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.

Vilniaus paveikslų galerija

„Kultūros naktį“ Vilniaus paveikslų galerijoje esate kviečiami nemokamai aplankyti istorinių XIX a. interjerų ekspoziciją, parodas „Iš nusidėjėlių didžiausia“: Vladislovo Neveravičiaus paveikslas „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“ ir „Hommage donatoriams. Vilniaus paveikslų galerijos pradžia“ bei dalyvauti ekskursijoje „Ką šnabžda rūmų sienos?“. Ekskursijos metu išgirsite intriguojančią Chodkevičių rūmų istoriją, apžiūrėsite XIX a. interjerus bei sužinosite, kas gyveno rūmuose sovietmečiu. Tai reta galimybė aplankyti paslaptingus, net gotikos laikus siekiančius, muziejaus rūsius.

Darbo laikas: 14–21 val.

Ekskursijų laikas: 18 ir 19 val.

Būtina išankstinė registracija tel. (8 5) 261 1685, el. p. gidai.vpg@lndm.lt

Adresas: Didžioji g. 4, Vilnius

Taikomosios dailės ir dizaino muziejus

18.30 val. esate kviečiami į Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyksiantį koncertą-improvizaciją „Pasikleketavimas“.

Įkvėpti paukščių giesmės, drauge improvizuos Skirmanatas Sasnauskas (trombonas, dūdmaišis, balsas), sutartinių giedotojų grupė „Utara“, Agota Zdanevičiūtė (kanklės), Jurgis Jarašius (elektronika).

Renginio idėją įkvėpė paukščių stendas Vilniaus miesto Sapiegų parke, kuriame pasiskaičius apie tam tikrą paukštį galima pasiklausyti ir jo giesmės. Taip atsirado sumanymas praplėsti ir šiuolaikiškai interpretuoti vieną seniausių temų – paukščių balsus muzikoje. Ši teatralizuota muzikinė akcija sujungs senąsias kultūrines formas (sutartines), autentiškas liaudies dainas ir kanklių muziką bei unikalų paukščių balsų mėgdžiojimą šiuolaikinėmis meninės raiškos formomis –  improvizacija, ritmika, elektronika.

Darbo laikas: 15–22 val.

Adresas: Arsenalo g. 3A, Vilnius

Nacionalinė dailės galerija

18 val. esate kviečiami į Nacionalinė dailės galerijos kūrybines dirbtuves su Ukrainos menininkais „Ar tai kolonializmas?“.

Kūrybinėse dirbtuvėse bus gilinamasi į skirtingus būdus, kuriais skleidžiami kolonijiniai pasakojimai. Ar kultūra gali būti instrumentalizuota ir naudojama kaip priemonė primesti kolonijinį požiūrį? Ar įmanoma pademonstruoti kultūrinį pranašumą pasitelkiant nacionalinius patiekalus? Ar fotografo pasirinkta vizualinė strategija gali būti įvardijama kaip kolonijinis žvilgsnis? Siekdami atsakyti į šiuos klausimus ir iškelti kitus, dar sudėtingesnius, aptarsime vizualinius sprendimus, randamus artimoje aplinkoje (naujienų portaluose, viešajai erdvei skirtuose kūriniuose ir kt.) ir archyvine Lijos ir Andrijaus Dostlievų kūrybine medžiaga.

Būtina išankstinė registracija edukacija@ndg.lt

Ant Nacionalinės dailės galerijos fasado 22.30–2.00 val. žiūrovams bus rodomas projektas „Atraskite Ukrainą: dalelė po dalelės“. Tai – skaitmeninis meno kūrinys, kurį 2019 m. sukūrė medijų menininkų studijos „Rockn’n’Light“ komanda ir meno vadovė Taisa Poda iš Kyjivo. Judančių vaizdų ir Ukrainos elektroakustinio kolektyvo „Ptakh Jung“ muzikos sinergija fiksuoja 56 monumentalių mozaikų paviršius. Jie sukurti Ukrainos menininkų XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose ir yra tapę viešų diskusijų apie netolimos praeities atmintį ir paveldą objektu.

Darbo laikas: 13–21 val.

Adresas: Konstitucijos pr. 22, Vilnius

Vytauto Kasiulio dailės muziejus

„Kultūros naktį“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje kviečiama nemokamai aplankyti dvi parodas.

Parodoje „Šiuolaikinė Afrikos dailė: tapatybės svajos ir realijos“ susipažinsite su 15 šiuolaikinių Afrikos menininkų iš 6 valstybių. Ryškiaspalviais darbais pristatoma mažai žinoma Afrikos kasdienybė, tapatybės paieškos ir kviečiama atsisakyti stereotipinio mąstymo bei ieškoti bendrų sąlyčio taškų.

Parodoje „Paralelinis laikas“ pristatomas naujas žvilgnis į gerai žinomus lietuvių menininkus, dirbančius Niujorke ir Paryžiuje: Kęstutį Zapkų, Žilviną Kempiną, Vytenį Jankūną, Julių Ludavičių, Rūtą Jusionytę, Svajonę ir Paulių Stanikus. Joje eksponuojami ne tik autorių kūriniai, bet ir fotografo Arūno Baltėno nuotraukos bei interviu, atskleidžiantys svetur gyvenančių menininkų kūrybos užkulisius ir kasdienybę.

Darbo laikas: 14–21 val.

Adresas: A. Goštauto g. 1, Vilnius

Radvilų rūmų dailės muziejus

Radvilų rūmų dailės muziejuje „Kultūros nakties“ lankytojams siūloma iš arčiau susipažinti su trimis parodomis, kuriose pristatoma XX a. antrosios pusės nonkonformistinė kūryba ir šiuolaikinio meno instaliacijos.

Parodoje „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ pristatoma įspūdinga Vladimiro Tarasovo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos kolekcijos dalis. Specialiai šioje parodoje eksponuojami keturiasdešimties menininkų, kūrusių ideologinio diktato, cenzūros ir judėjimo laisvės ribojimo sąlygomis septintojo–devintojo dešimtmečių Sovietų Sąjungoje, kūriniai.

Emilijos Škarnulytės parodoje „Švytintys kambariai“ pristatomas vienas garsiausių menininkės kūrinių „t ½“, 2019 m. pelnęs Kyjivo šiuolaikinio meno centro „Ateities kartos meno prizą“ (Future Generation Art Prize). Posthumanistine, mitologiją tyrinėjančia įspūdingo formato audiovizualine instaliacija atkreipiamas dėmesys į šiandien itin svarbias gamtos ir žmogaus sąlyčio, klimato kaitos bei branduolinės energetikos temas.

Tomo Daukšos parodoje „Laimės švieselės“ apmąstomas tvarumas, perteklius, harmonija ir triukšmas kultūroje ir kasdieniame gyvenime bei meno ir dizaino ryšys. Iš pirmo žvilgsnio projektas atrodo neįpareigojantis, linksmas ir žaismingas, tačiau jame keliamas svarbus ir aktualus klausimas – ar vaisingos ir realios yra mūsų gamtos apsaugos ir tvaraus gyvenimo pastangos?

Darbo laikas: 18–21 val.

Adresas: Vilniaus g. 24, Vilnius

Parodų lankymas nemokamas.

Tačiau menininkų, dailėtyrininkų ir kuratorių kuriama išliekamoji vertė kur kas didesnė nei parodos eksponavimo laikas. Taigi Vilniaus knygų mugėje LDNM vaizdai virsta tekstais, o tekstai – renginiais. Muziejaus komanda mugei parengė nemažai dėmesio vertų leidinių, kurie bus įdomūs tiems, kas matė jiems skirtas parodas. Tiems, kas neturėjo progos pasinerti į vaizdus, šie leidiniai bus tarsi kompensacija, o ir vieniems, ir kitiems – galimybė papildyti savo žinojimą dailėtyriniais duomenimis, atrasti dar negirdėtus Lietuvos meno istorijos puslapius ir, be abejonės, teksto ir vaizdo vienovę.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus stendas – 5.C02, 5 salė.

Sovietmečio nepaklusnieji, neoficiali bohema ir džiazas

Vienas ryškiausių 2020 m. Lietuvos meno reiškinių – atnaujinti Radvilų rūmai, tapę protesto meno citadele. Šį radikalų įvaizdį suformavo ypatinga vieno žymiausių Lietuvos džiazo muzikantų Vladimiro Tarasovo dovana Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui – jo meno kūrinių kolekcija. Tai – garsiausių XX a. II pusės Rusijos konceptualistų, šiandienių meno pasaulio žvaigždžių darbai, tapę parodos „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ atnaujintuose Radvilų rūmuose pagrindu. Jie pristatomi ir leidinyje „Draugų muziejus. Iš V. Tarasovo kolekcijos“. Leidiniui pristatyti skirtą renginį moderuos dailėtyrininkė Skaidra Trilupaitytė, apie neoficialaus sovietmečiu Lietuvoje ir Maskvoje vykusio meninio gyvenimo liudininkus, greta sovietinės ideologijos valdomo oficialiojo dailės gyvenimo egzistavusią neoficialiąją meno sceną ir sovietmečio bohemą pasakos visame tame dalyvavęs V. Tarasovas, apie parodos ir leidinio istoriją kalbės LNDM direktorius, parodos „Protesto menas“ kuratorius, leidinio sudarytojas ir teksto autorius Arūnas Gelūnas, meninį kontekstą atskleis viena ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės dailės specialisčių Raminta Jurėnaitė. Tačiau kaip be muzikos? V. Tarasovas ne tik kalbės – jis ir improvizuos. Protestui ir bohemai skirtas muzikos ir dailės renginys „Draugų muziejus. Iš V. Tarasovo kolekcijos“ vyks vasario 25 d., penktadienį, 13 val. Konferencijų salėje 5.1.

Aleksandra Kašuba – naujai atrasta unikali menininkė

A. Kašuba – vienas tų vardų, kurie ilgą laiką figūravo lietuvių kultūrinio lauko paraštėse. Lietuvoje ji buvo minima epizodiškai ir dažnai tik savo vyro, skulptoriaus Vytauto Kašubos kūrybos kontekste. Tačiau po įspūdingos didžiulės parodos „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) tapo akivaizdu, kad tai – tikrai išskirtinė meno lauko figūra. Išskirtinis yra ir šios parodos katalogas – greičiau knyga, kurioje išsamiai pristatomas Lietuvos ir JAV menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos septynių dešimtmečių kūrybinis palikimas – ne tik kūriniai, bet ir jos laiškai bei tekstai. Apie autorę pasakos ją pažinojusi parodos kuratorė ir leidinio sudarytoja Elona Lubytė, viena ryškiausių Lietuvos dailėtyrininkių Giedrė Jankevičiūtė ir architektė Julija Reklaitė, moderuos Egidijus Aleksandravičius. Ateikite ir atraskite šią unikalią menininkę, kurios nuveikti darbai gniaužia kvapą. A. Kasubos kūrybos ir katalogo „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ pristatymas  – vasario 25 d., penktadienį, 20 val. Konferencijų salėje 5.3.

G. Grigėnaitės nuotr.

Ką žinome apie Pranciškų Smuglevičių?

Pripažinkime – jei nesate senosios dailės specialistai, ši pavardė tikriausiai nedaug ką sako. O juk P. Smuglevičius XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje buvo vienas populiariausių, labiausiai išsilavinusių ir vertinamų vietinės kilmės dailininkų, švietėjiško klasicizmo atstovas, savo pažiūras drąsiai reiškęs kūriniuose. Apie P. Smuglevičiaus asmenybę, jo kūrybą, apie klasicizmą ir muziejų kaip vietą, kur praėjusių amžių dailininkai suspindi naujai, kalbės LDNM direktorius Arūnas Gelūnas, parodos kuratorės, katalogo sudarytojos ir tekstų autorės – Lietuvos senosios dailės specialistės Dalia Tarandaitė, Rūta Janonienė, renginį moderuos meno ir bažnyčios istorikė, diplomatė Irena Vaišvilaitė. Tai – intelektualų, savo srities profesionalų pokalbis apie vieną ryškiausių mūsų tapytojų. P. Smuglevičius vertas, kad pamatytume jį iš naujo. Renginys „Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“ vyks vasario 25 d. 17 val. Konferencijų salėje 5.5.

Atraskite sakraliąją Vilniaus dimensiją

Netgi tiems, kurie mano, kad apie sostinę žino viską, staigmena gali tapti Vilnius kaip piligrimų kelio vieta. Šventą kelionę nuo Aušros vartų iki Kalvarijų, tokių kelionių vizualųjį įprasminimą ir daug plačiau – Vilniaus sakralumą, miestą kaip sakralią erdvę ir įvairius to sakralumo aspektus buvo galima pamatyti parodoje „Sakralusis Vilnius. Piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“ Vilniaus paveikslų galerijoje. O dabar – ir paskaityti kataloge. Renginio moderatorė tapytoja ir dailės istorikė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė kalbins katalogo tekstų autores ir parodos kuratores dailės istorikes Rūtą Janonienę ir Rasą Adomaitienę. Jos pasakos apie įvairių katalikiškų vienuolijų indėlį į „Sakraliojo Vilniaus“ kūrimą, primins buvusį Kalvarijų kraštovaizdžio žavesį ir pristatys iki šiol nei tyrėjams, nei visuomenei plačiau nežinotus meno kūrinius, išsaugotus iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių, Aušros vartų lobyno. Renginys „Sakralusis Vilnius. Piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“ vyks vasario 27 d., sekmadienį, 14 val. Kino salėje.

Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje kas mėnesį vyksta gausybė parodų, paskaitų, susitikimų, kūrybinių dirbtuvių – išties sunku suspėti viską aplankyti. Todėl muziejaus stende Vilniaus knygų mugėje galėsite įsigyti naujų leidinių, tekstais ir vaizdais parodančių, kas vyksta šioje vienoje svarbiausių Lietuvos kultūros institucijų. Tai LNDM metraščio 22 tomas, kuriame galima rasti muziejuje vykusių parodų recenzijų, interviu su menininkais, naujausių muziejaus įsigytų eksponatų aprašymų ir dar daugybę kitų dalykų. Gidas po NDG nuolatinę ekspoziciją, padėsiantis naujai pažiūrėti į ten eksponuojamus kūrinius. Katalogą „Hommage donatoriams“, pasakojantį apie kolekcijas ir donatorius, nuo kurių prasidėjo Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicija. O dar – knygos apie vieną žymiausių kryždirbių Vincą Svirskį „Vincas Svirskis’ Wooden Miracles“, grafiką Vaclovą Ratą „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“, mažiesiems skaitytojams „Spalvink Vilnių. Valdovų miestas“ ir daug kitų leidinių. Visa tai lauks jūsų Vilniaus knygų mugėje.

„Kultūros vertybių eksporto ar importo muitinės formalumai gana sudėtingi tiek dėl eksponatų istorinės reikšmės, tiek dėl vertės, neretai siekiančios milijonus eurų. Tinkamai atlikti muitinės formalumus reikia specialių žinių ir patirties, kuria mielai pasidalinsime su muziejaus specialistais taip prisidėdami prie Lietuvos kultūros pasaulyje sklaidos bei kitų šalių meno vertybių pažinimo mūsų šalyje“, – sako Lietuvos muitinės generalinis direktorius D. Žvironas.

Muziejus nuolat dirba kartu su Muitinės departamentu: į užsienį nuolat vežamos lietuviškos parodos bei gaunamos Lietuvos kultūros paveldo vertybių dovanos, dailės kūrinių siuntos iš viso pasaulio, iš užsienio šalių nuolat atvežama vertingų kolekcijų ir parodų. 2009 metais, kai Lietuva šventė jos vardo paminėjimo 1000-metį, o Vilnius buvo Europos kultūros sostine, Karinių oro pajėgų lėktuvu iš Sakartvelo buvo atvežta N. Pirosmani paroda, kurios vertė – 42 mln. JAV dolerių. 2020-aisiais iš Ukrainos atsivežto skitų aukso vertė – 10 mln. eurų. Tad nuolat sprendžiamos muitinės tranzito per trečiąsias šalis problemos, tvarkomos laikino kūrinių išvežimo į visus pasaulio muziejus muitinės procedūros. Jie turi laiku ir saugiai sugrįžti.

„Muziejaus misija – kaupti, saugoti, skleisti Lietuvos ir pasaulio dailės vertybes, teisingai ir laiku sutvarkyti gaunamų dailės kūrinių kolekcijų mokesčių formalumus, o tai vargu ar įmanoma be nuolatinės muitinės pareigūnų pagalbos ir kasdienių konsultacijų. Todėl ir nutarėme pasirašyti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Muitinės departamento bendradarbiavimo sutartį“, – teigia dr. A. Gelūnas.

Kultūros vertybių gabenimui, ypač jų eksportui į trečiąsias šalis taikomi griežti Europos Sąjungos nustatyti reikalavimai, siekiant jas apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų. Muziejus nuolat susiduria su skirtingomis sąvokų, reikalavimų ir procedūrų traktuotėmis, todėl Muitinės departamento specialistų profesionali, dalykiška ir savalaikė pagalba yra ypač vertinga operatyviai sprendžiant šio pobūdžio problemas. Tuo pačiu muziejaus specialistai savo kultūros ir meno vertybių profesionaliu išmanymu gali padėti muitinės pareigūnams perprasti vertybių ir jų klastočių problematiką, talkinti įvairiomis kultūros vertybių turinio verčių ir autentiškumo įvertinimo konsultacijomis.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus bendradarbiaudamas su Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejumi parengė Vilniaus piligrimų keliui nuo Aušros vartų iki Vilniaus Kalvarijų skirtą parodą ir katalogą, kuriame bažnytinio paveldo tyrinėtojos menotyrininkės Rasa Adomaitienė, dr. (hp) Rūta Janonienė ir dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė pristato vilnietiškosios piligrimystės fenomeną, pamaldumo objektus, fotografijas, istorinę ir ikonografinę medžiagą.

Renginyje dalyvaus parodos kuratorės ir katalogo tekstų autorės, taip pat Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, menotyrininkės Dovilė Barcytė ir dr. Dalia Vasiliūnienė, kunigas Julius Sasnauskas OFM. Renginys nemokamas.

Vilniaus Kalvarijos – išskirtinis ansamblis, įkurtas Vilniaus vyskupui priklausiusiose Verkių žemėse, kelis šimtmečius buvęs gyvas tikinčiųjų traukos centras. XVII–XVIII a. suformuotas Vilniaus Kalvarijų ansamblis dėl savo gamtinio reljefo panašumo į teologų raštuose aprašytą Kristaus laikų Jeruzalę, taip pat dėl per šventinimo apeigas ant takelių išbarstytos iš Jeruzalės parvežtos žemės ir dėl sakralinio Kryžiaus kelio stočių ansamblio buvo suvokiamas kaip simbolinė Šventosios Žemės kopija. Svarbi ir memorialinė Vilniaus Kalvarijų paskirtis – jos primena ne tik pasaulio Išganymo istoriją, bet ir konkretų Lietuvos istorijos epizodą, nes buvo įkurtos Vilniaus išvadavimui iš maskvėnų okupacijos (1662 m.) atminti.

G. Grigėnaitės nuotr.

Ypatinga gamtos ir architektūros dermė, kraštovaizdyje architektūrinėmis ir meninėmis priemonėmis įkūnytos simbolinės ir dvasinės prasmės traukė dailininkų ir fotografų dėmesį. Vilniaus Kalvarijų ansamblis ir jo lankymo tradicija atsispindi įvairiuose XIX a.–XX a. pirmosios pusės meno kūriniuose (tapyboje, akvarelėje, grafikoje), ypač fotografijoje. Kai kurie fotografai, pavyzdžiui, Johanas Hiksa, Stanislovas Fleris, Janas Bulhakas, Boleslova ir Edmundas Zdanovskiai, sukūrė ištisus fotografijų ciklus, kuriuose užfiksuoti nepakartojamo grožio Vilniaus Kalvarijų peizažai.

Katalogas ne tiek fiksuoja parodos eksponatus ir ikonografinę medžiagą, bet skatina iš naujo atrasti įvairių katalikiškų vienuolijų (dominikonų, karmelitų, Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių observantų, jėzuitų) indėlį į „Sakraliojo Vilniaus“ kūrimą, priminti buvusį Kalvarijų kraštovaizdžio žavesį, taip pat pristatyti iki šiol nei tyrėjams, nei visuomenei plačiau nežinomus meno kūrinius, išsaugotus iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių, Šnipiškių koplytėlės, Aušros vartų lobyno.

Prieš katalogo pristatymą vyks nemokama ekskursija po parodą – 15 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje, tęsinys – 16 val. Bažnytinio paveldo muziejuje.

Paroda „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“ veiks iki liepos 4 d.

Liepos 3 d., šeštadienį, 15.30 val. vyks paskutinė ekskursija po parodą Bažnytinio paveldo muziejuje.

Liepos 3 d. Muziejų nakties proga nuo 18 iki 24 val. parodą Vilniaus paveikslų galerijoje galima bus aplankyti nemokamai.

„Paroda yra muziejaus duoklė didžiajam profesionaliosios dailės pradininkui Lietuvoje P. Smuglevičiui, kurio 275-ųjų metinių šventimo iškilmes pernai rudenį sutrikdė COVID-19 pandemija, todėl parodos atidarymas buvo perkeltas į gegužę. Taip pat tai pirmas žingsnis atsinaujinančios Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijos link, – sako LNDM direktorius Arūnas Gelūnas. – Tikimės, kad lankytojai bus maloniai nustebinti originalia ir šiuolaikiška architektūra, kurią šiai parodai kūrė talentingi architektai Arūnas Biekša ir Eglė Matulaitytė.“

P. Smuglevičius užima ypatingą vietą Lietuvos dailės istorijoje, pažymi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje jis buvo vienas populiariausių ir labiausiai vertinamų vietinės kilmės dailininkų, savo išsilavinimu ir profesiniu pasirengimu lenkęs daugelį amžininkų.

P. Smuglevičius buvo švietėjiško klasicizmo atstovas, aktyvus ir pažangus savo krašto pilietis. Įsitikinimus dailininkas drąsiai reiškė per savo kūrinius, jais siekė formuoti tautiečių savimonę, politines nuostatas, kelti tautos kultūrą, estetiškai ją auklėti. Vadovaudamas Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedrai, P. Smuglevičius ne tik parengė pirmą vietinių dailininkų kartą, bet ir reikšmingai prisidėjo prie profesionaliosios dailės sampratos ugdymo, sudarė prielaidas tolesnei dailės žanrų plėtotei – P. Smuglevičius ir jo mokiniai kūrė jau ne tik portretus ir altorių paveikslus, vyravusius Lietuvos baroko dailėje, bet ir antikines, istorines, buitines kompozicijas, peizažus.

Kaip kūrėjas, P. Smuglevičius buvo aukštinamas ir kritikuojamas, primirštas ir vėl atrandamas, sakoma LNDM pranešime. Šiandien P. Smuglevičiaus reikšme Lietuvos, Lenkijos ir net Europos dailei neabejojama. Jo kūriniai užima garbingą vietą nuolatinėse muziejų ekspozicijose, jie rodomi teminėse parodose, vis didesnio susidomėjimo sulaukia iki tol mažiau tyrinėta Romos laikotarpio kūryba, tačiau P. Smuglevičiui skirta didesnės apimties paroda iki šiol nebuvo surengta.

„Šios parodos tikslas – lankytojus supažindinti su įvairiapuse P. Smuglevičiaus veikla ir kūryba iš arčiau, – pasakoja parodos kuratorė Dalia Tarandaitė. – Parodos ekspozicija pradedama dailininko šeimai skirta sale, pristatančia meninę aplinką, kurioje P. Smuglevičius augo ir brendo. Toliau rodomos Romos laikotarpiu sukurtos antikinių paminklų kopijos ir savarankiškos kompozicijos. Didžiąją parodos dalį sudaro P. Smuglevičiaus kūriniai, sukurti dailininkui grįžus į tėvynę. Jie suskirstyti temomis ir žanrais, leidžiančiais atskleisti P. Smuglevičiaus kūrybinių interesų platumą ir jo įtaką tolesnei Lietuvos dailės raidai. Viena iš baigiamųjų parodos salių skirta pedagoginiam darbui ir dailininko mokiniams.“

Pasak parodos kuratorės, tolimą epochą priartinti ir P. Smuglevičiaus kūrybą suprasti padės prie daugelio kūrinių teikiami trumpi aprašymai ir ekspoziciją papildanti vaizdo medžiaga.

Paroda veiks iki šių metų spalio 6 d.

Ši kilnojamoji kultūros vertybė, buvusi kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijoje (1935–1998), iš Lietuvos nelegaliai išvežta 2000–2001 m. Po kunigo mirties skulptūros likimas tapo neaiškus.

Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, šiandien yra labai reikšminga Lietuvos kultūrai diena, kuri vainikavo daugiau nei dešimt metų trukusį procesą. Tiek laiko praėjo nuo Austrijos sostinėje Vienoje atliktos skulptūros identifikavimo ekspertizės, kuri patvirtino, kad tai yra ieškoma iš Lietuvos neteisėtai išvežta kultūros vertybė.

„Tas procesas buvo ilgas, sudėtingas, jame dalyvavo daug mūsų šalies kultūros institucijų, mūsų užsienio diplomatai. Visų bendromis pastangomis ši vertybė pagaliau sugrįžta į Lietuvą. Noriu labai padėkoti visoms institucijoms, žmonėms, kurie prisidėjo prie šio įvykio. Manau, kad tai taip pat puikus, simbolinis ženklas minint UNESCO Pasaulio paveldo metus“, – kalbėjo ministras M. Kvietkauskas.

Kaip teigiama Kultūros ministerijos pranešime, tai pirmas kartas, kai taikant Europos Tarybos direktyvą dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo nelegaliai išvežta kultūros paveldo vertybė grąžinama Lietuvai.

Kultūros viceministrės Ingridos Veliutės teigimu, kultūros vertybė „Prisikėlęs Kristus“, apie kurią 1930 metais rašė dailės istorikas, profesionaliosios muziejininkystės pradininkas Paulius Galaunė, dar 1928 metais pakliuvo į generolo Vlado Nagevičiaus kolekciją, tad kurį laiką buvo Babtyno dvare Žemaitkiemyje. 1992–1996 m. jau priklausė kunigui R. Mikutavičiui ir buvo atiduota restauruoti į tuomečio Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centrą.

Šis prarastos Lietuvos kultūros vertybės susigrąžinimas simboliškai sutampa su 50 metų sukaktį mininčia 1970 metų UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija. Lietuva prie jos prisijungė 1998 m.