„Nuo šiol Lietuvos ortodoksų tikintieji gali rinktis priimti sakramentus – krikštą, santuoką – ir ne Maskvos patriarchate“, – penktadienį BNS sakė dvasininkas Gintaras Sungaila.

Jį bei dar keturis kolegas – Vitalijų Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko – Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Dvasininkai tokį sprendimą apskundė Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I, o šis vasario viduryje juos sugrąžino į luomą.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo.

G. Sungaila taip pat teigė besitikintis, kad Konstantinopolio patriarchatas greitu metu Lietuvoje suformuos jam pavaldžią  nuolatinę bažnytinę struktūrą.

Tačiau kol kas sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos, tačiau teigia susidurianti su Maskvos Sinodo delsimu priimant sprendimus.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

„Šis teismo sprendimas yra politinis“, – BNS trečiadienio vakarą sakė G. Sungaila.

Tai jis teigė po to, kai Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pašalino iš kunigystės luomo buvusius dvasininkus Vitalijų Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko, siekiančius Lietuvos stačiatikių bažnyčios atsiskyrimo nuo Maskvos.

Pats G. Sungaila iš kunigų luomo buvo pašalintas praėjusį ketvirtadienį.

Jo teigimu, nei vienam iš penkių kunigų nebuvo leista susipažinti su tiksliu kaltinimu bei įrodymais, taip pat buvo atmesti jų prašymai nušalinti kai kuriuos teisėjus. G. Sungaila sako, kad būtent dėl to buvo atsisakyta dalyvauti bažnytinio teismo posėdžiuose.

„Mes visi penki (iš kunigų luomo pašalinti dvasininkai – BNS) prašėme prieš teismo posėdžius, kad leistų mums susipažinti su tiksliu kaltinimu, įrodymais ir kad nušalintų šališkus teisėjus, su kuriais yra kažkokie asmeniniai konfliktai. Visa tai buvo atsisakyta padaryti“, – teigė G. Sungaila.

„Kadangi žinojome, kad teismas vyksta su anksto žinomu sprendimu ir nesilaikant procedūrų, neteisingais pagrindais, dėl to mes ir nėjome (į posėdžius – BNS)“, – pridūrė jis.

Pasak G. Sungailos nei jis, nei kiti keturi iš kunigystės luomo pašalinti dvasininkai iki šiol neturėjo galimybės susipažinti su bažnytinio teismo nutartimis – jiems pateikti tik pašalinimo iš luomo įsakai.

Be to, anot G. Sungailos, pagal egzistuojantį reglamentą metropolitas įsaką dėl pašalinimo iš kunigų luomo gali pasirašyti ne anksčiau nei praėjus 15 dienų po teismo sprendimo.

„O jis pasirašė tą pačią dieną“, – teigė buvęs kunigas. 

Kol kas sprendimo dėl minėtų kunigų pašalinimo iš luomo nėra patvirtinęs Maskvos patriarchas Kirilas, pašalintieji jį gali skųsti.

G. Sungaila teigia neabejojantis, kad Maskvos patriarchas pasirašys Lietuvos ortodoksų bažnytinio teismo sprendimą.

„Kadangi tikroji priežastis, kodėl vyksta tas neteisingas teismas yra ta, kad mes kritikavome patriarcho Kirilo poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, dėl to mes suprantame, kad patriarchas Kirilas tikrai pasirašys šitą teismo nutartį, nepriklausomai nuo to, kad čia padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai“, – teigė G. Sungaila.

Pasak jo, iš kunigų luomo pašalinti dvasininkai teismo sprendimą planuoja skųsti Konstantinopolio patriarchui.

Iš kunigų luomo pašalinti stačiatikių kunigai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Minėtus kunigus bei G. Sungailą teismas Lietuvos ortodoksų bažnytinis teismas pripažino sulaužius priesaiką, teikus melagingus pranešimus, nepaklusus valdančiajam vyskupui, rengus sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, griovus bažnytinę taiką, siekus perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo.

G. Sungaila atmetė kaltinimus, jog iš kunigų luomo pašalinti dvasininkai ėmėsi veiksmų Lietuvoje kurti paralelinę Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai priklausančią bažnytinę struktūrą.

„Mes jurisdikcijos nesame pakeitę, jokios paralelinės struktūros nesame sukūrę. Tai svarbu, nes kaltinama už padarytus darbus, o ne už ketinimus, kurie yra spekuliatyviai išvesti iš kažkokių teiginių“, – teigė G. Sungaila.

Jis teigė, jog Konstantinopolio patriarchui kartu su minėtais keturiais dvasininkais gegužės pabaigoje pateikė apeliaciją dėl ankstesnio suspendavimo bei užklausą dėl perėjimo į Konstantinopolio patriarchatą, tačiau, pasak G. Sungailos, tai nereiškia, jog Lietuvoje bus kuriama kita ortodoksų bažnyčios struktūra.

„Į Konstantinopolio patriarchatą kreipėmės su užklausa – dar atsakymo jokio negavome. Kol kas joks perėjimas nevyksta. Mes ketiname dabar paduoti apeliacijas, taip pat, jeigu pasirodys įmanoma, pereiti į Konstantinopolio patriarchatą ir ten tarnauti. Tai irgi svarbu, kad (ketiname – BNS) nekurti kažkokios naujos bažnyčios, bet pereiti iš vienos ortodoksų bažnyčios į kitą“, – teigė G. Sungaila.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija praneša, kad toks sprendimas priimtas remiantis Vilniaus-Lietuvos vyskupijos bažnyčios teismo išvada, kuria buvę dvasininkai buvo pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

„Teismas nustatė, kad V. Mockus, V. Dauparas, G. Ananjevas ir V. Seliavko, bendradarbiaudami su valstybės valdžios atstovais, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Lietuvoje būtų įkurta paralelinė Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai priklausanti bažnytinė struktūra“, – sakoma pranešime.

Anot jo, schizmatinei veiklai vadovaujantys dvasininkai visiškai atmetė teisinę perėjimo iš vienos vietinės bažnyčios į kitą tvarką.

Pranešime taip pat teigiama, kad bažnyčios teismas V. Mockaus, V. Dauparo, G. Ananjevo ir V. Seliavko veiksmus vertino išskirtinai kanonų teisės plotmėje.

„Teismo sprendimas neturi nieko bendra su politika ar įvykiais tarptautinėje erdvėje“, – sakoma pranešime.

Praėjusią savaitę Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus dekretu iš kunigų luomo pašalino balandžio mėnesį iš pareigų atleistą ir atsiskirti nuo Maskvos siekusį kunigą Gintarą Sungailą.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

Sprendimas priimtas remiantis bažnytinio teismo išvada. Ja G. Sungaila pripažintas kaltu dėl bažnytinių nusižengimų.

Teismo sprendimu, G. Sungaila sulaužė priesaiką, pateikė melagingus pareiškimus, nepakluso vyskupui, vykdė visuomeninę veiklą be vyskupo palaiminimo, vykdė schizmatinę veiklą, organizavo perėjimą į kitą bažnytinę jurisdikciją be vyskupo leidimo, diskreditavo kitus vyskupus ir kunigus.

„Viskas buvo daroma slaptai, už vadovybės akių. Kanoninis perėjimas į kitą bažnyčios jurisdikciją vykdomas su savo vyskupo palaiminimu, tačiau tokiu prašymu niekas į mane nesikreipė“, – pranešime cituojamas metropolitas Inokentijus.

Pagal nuostatus G. Sungaila į teismą buvo šaukiamas tris kartus, tačiau neatvyko, sprendimas priimtas jam nedalyvaujant.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų G. Sungailą atleido balandžio 28 dieną. Pastarasis kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Pasak dvasininko, būtent dėl to ir sulaukė Bažnyčios sankcijų, tačiau Lietuvos ortodoksų vadovai tai neigė.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

„Mes siekiame didesnės bažnyčios nepriklausomybės ir sieksime to. (...) Tai neturi vykti kaip revoliucija, kaip kažkokių kunigų noras dėl politinių priežasčių tai padaryti per kažkokį trumpą laikotarpį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė dvasininkas.

Jo teigimu, šiam tikslui pasiekti bažnyčios kanonai numato tam tikrus žingsnius.

„Ta nepriklausomybė turi tam tikrų etapų, tai gali būti ir mažas laipsnis ir didelis laipsnis, bet kad jos siektume ir tą darytume, yra tam tikras kanoninis, teisėtas kelias, kuris užima tam tikrą laiką, turi būti suderintas su mūsų parapijiečiais“, – teigė Amvrosijus.

Dvasininko teigimu, šis nepriklausomybės siekis gali užtrukti kelis metus.

Jis tvirtino, kad Lietuvos ortodoksų bažnyčia nepalaiko karo Ukrainoje.

„Mes meldžiamės pastoviai dėl visų žmonių, kurie ten žūsta, dėl žmonių, kurie yra sužeisti, dėl mirusių žmonių Ukrainoje. Tikrai nepalaikome jokio karo“, – sakė ortodoksų vyskupas.

Mes meldžiamės pastoviai dėl visų žmonių, kurie ten žūsta, dėl žmonių, kurie yra sužeisti, dėl mirusių žmonių Ukrainoje.

„Tuo labiau, kaip yra žinoma, pats mūsų bažnyčios vadovas, metropolitas Inokentijus padarė du labai aiškius pareiškimus, kur jis viešai išreiškė ir savo, ir ortodoksų bažnyčios krikščionių poziciją dėl karo Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas Inokentijus.

Pastarasis praėjusią savaitę iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės.

Dvasininkai tvirtino pasitraukę iš pareigų, nes jaučiantys sąžinės konfliktą, kai Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o Maskvos priešininkus Ukrainoje vadina „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

Jie šiuo metu ruošia kreipimąsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.