Mitingą organizavusios Nacionalinės bočių bendrijos asociacijos pirmininkės Vilijos Tūrienės teigimu, norima, kad pensijos būtų padidintos bent „truputį“.

„3 mlrd. eurų yra „Sodros“ pensijų rezerve ir tie pinigai nėra panaudojami pagal paskirtį, mūsų nuomone, o jie turėtų būti panaudoti truputį pakeliant pensijas“, – BNS sakė V. Tūrienė.

Pasak jos, jei pensijos būtų didesnės, išnyktų emigracijos problema.

„Kodėl nevyksta koks nors perskirstymas ir dėl antrosios pakopos fondų, kurie yra tokia mistinė organizacija (...) Jokio skaidrumo ir jokios, svarbiausia, atsakomybės“, – BNS apie „Sodros“ rezervą kalbėjo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius.

Anot jo, kasdien girdimas pasakymas „ori senatvė“ yra mistinis, o senjorai jos nejaučia.

Visuomenininkė, pensininkė iš Kauno Janina Dovydaitienė BNS sakė, kad daugelis žmonių labai vargsta, o palyginti su Europa jie jaučia skurdą.

„Mūsų pensijos yra paskutinės, uodegoje Europos. Mes nariai kaip nariai, o pensijos mūsų kaip Lietuvoje“, – teigė J. Dovydaitienė.

Ežerėnų bendrijos atstovas iš Zarasų Evaldas Miškinis teigė, kad ekonominis Lietuvos pajėgumas, palyginti su Europos Sąjunga, yra normalus, o pensijoms skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra 5 proc. mažesnė.

„Socialinės apsaugos srityje, kai kalbame apie BVP pyragą, vidurkis ES valstybių narių – 12 proc. pensijoms, o mūsų – vos septyni (...). Akivaizdu, kad mokesčių sistemą reikia reformuoti“, – BNS sakė E. Miškinis.

Mitingo dalyviai laikė iškeltas Lietuvos vėliavas ir plakatus „Lietuvos valstybę kuria tauta“, „Nutraukti II pakopos kaupimo fondų finansavimą iš valstybės biudžeto“ ir „Žemiau absoliutaus skurdo ribos – 200 tūkst. senjorų“.

Mitingas prasidėjo prie nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, vėliau Gedimino prospektu jo dalyviai nužygiavo link Vyriausybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad vidutinė pensija 2025 metais sudarys 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), 2026 metais – 51 proc., 2027 metais – 53 proc., o su stažu jau 2025 metais ji viršys VDU (51 proc.), o 2026 ir 2027 metais šis santykis pasieks atitinkamai 55 proc. ir 58 proc.