Už tokią Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė penki parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Vienas projekto iniciatorių Andrius Kupčinskas teigia, kad taip būtų iš dalies kovojama su Rusijos skleidžiamu naratyvu, jog Lietuvos valstybės užuomazgos atsirado tik XX amžiuje ir tai lėmė sovietų Rusijos pagalba Lietuvai, pavyzdžiui, Vilniaus krašto atidavimas.

„Tokiu būdu visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas pasitiktų Lietuvos istorinė vėliava, kaip ilgaamžės Lietuvos istorijos simbolis, užsienio piliečių, kertančių Lietuvos pasienio kontrolės punktus, akyse, įtvirtinantis Lietuvą kaip ilgaamžę istoriją turinčią, ją vertinančią ir prisimenančią valstybę“, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narys.

Tokiu būdu visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas pasitiktų Lietuvos istorinė vėliava, kaip ilgaamžės Lietuvos istorijos simbolis.

Pagal projektą, istorinę vėliavą būtų privalu kelti tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse, prie automobilių kelių įsteigtuose pasienio kontrolės punktuose.

Taip pat pataisoje numatyta galimybė istorinę vėliavą gyventojams kelti prie gyvenamųjų namų, tačiau tai nebūtų privalomas nurodymas.

Taip pat pataisa numato, kad istorinę vėliavą būtų privalu kelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Reikalavimą iškelti istorinę vėliavą liepos 6-ąją minint Valstybės dieną iniciatoriai argumentuoja siekiu stiprinti Lietuvos valstybės istorinio tęstinumo įamžinimą ir jo simbolių naudojimą.

„Tai prisidės prie visuomenės patriotinių jausmų stiprinimo, istorinės atminties plėtros, augins pagarbą Lietuvos istoriniams simboliams ir stiprins Valstybės tapatybę bei tautinį identitetą“, – tvirtina iniciatoriai.