Ji poste pakeitė pastaruosius dvejus metus asociacijai vadovavusį radijo stoties „Lietus“ vadovą Gintarą Zdebskį, nuspręsta visuotiniame asociacijos narių susirinkime.

G. Andrašiūnienė nuo 2015 metų dirba profesionalias lobizmo ir interesų atstovavimo paslaugas teikiančioje kontoroje „Vento Nuovo“.

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija buvo įkurta 1993 metais.

Šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos asociacija vienija radijo ir televizijos transliuotojus, transliuojančius televizijos ir radijo programas: „BTV“, „Info TV“, „LNK“, „Lietus“, „Liuks!“, „M-1“, „M-1 plius“, „Radiocentras“, „Relax FM“, „Rock FM“, „Ruskoje radio Baltija“, „TV1“, „Zip FM“, „Žinių radijas“.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė "darbietė" Audronė Pitrėnienė siūlo pertvarkyti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją.

Pagal siūlymą, būtų keičiamas ne tik visuomenės informavimo etiką prižiūrinčios institucijos sudarymo tvarka, bet ir pavadinimas, finansavimo šaltiniai, teisinis statusas.

Pagal siūlymą, dabartines Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos funkcijas atliktų Visuomenės informavimo etikos asociacija. Į ją savo atstovus deleguotų Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.

Šiuo metu atstovus į komisiją siunčia ne tik aukščiau išvardytos organizacijos, bet ir Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, kitos sąjungos.

A.Pitrėnienė tvirtina, kad pertvarkius komisiją bus aiškiau nustatytas jos teisinis statusas, užtikrintas tinkamas finansavimo mechanizmas, sustiprintas visuomenės informavimo srities savireguliacinis mechanizmas.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projekte numatyta, kad asociacijos veikla finansuojama iš 20 proc. metinių įmokų už transliavimo ar retransliavimo licencijas, 0,2 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už laikraščių ir žurnalų pardavimą.

Dabar Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija išlaikoma iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų, o konkretų finansavimo dydį nustato fondo taryba.

"Pažymėtina, kad iš fondo paskirtų lėšų komisija negali tinkamai įgyvendinti jai pavestų funkcijų, todėl užtrunka skundų nagrinėjimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, dažni atvejai, kai komisijos sprendimai dėl pernelyg vėlyvo jų priėmimo tampa nebeaktualūs", - projekto aiškinamajame rašte cituojama A.Pitrėnienė.