Apie tai, kiek kainuotų remontas ir kiek užtruktume laukti meistrų, pokalbis su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

– Kiek kainuotų susiremontuoti 50–60 kv. m vidutinį būstą?

– Turbūt reikėtų žiūrėti, kiek norite naujų medžiagų arba naujų statybinių elementų į savo būstą įkomponuoti. Labai daug būsto renovacijos ar remonto kainos sudaro medžiagos. Medžiagos paprastai sudaro 60–70 proc. remonto vertės, o visą kitą – darbo užmokestis, transporto išlaidos. Ir jeigu jūs darysite tik apdailą, tai tas procentas yra didesnis, jeigu keistumėt bendrus konstruktyvus, tai yra mažesnė medžiagų kainos įtaka bendroje sąmatos vertėje. Šiandien mes skaičiuojame, kad 1 kv. m vidutiniškai kainuoja apie 500 eurų. Mes matome, kiek investuoja naujo būsto statytojai, kurie perka su daline apdaila, ir manome, kad tie, kurie įsigyja, tai 500 eurų į 1 kv. m turėtų investuoti. Aišku, viskas priklauso nuo medžiagų kokybės, nuo estetikos. Jeigu dizaineris kažką suprojektuoja išraiškingiau, medžiagos gali būti brangesnės. Tada gali kainuoti ir 700 eurų 1 kv. m.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše.

– Kiek dabar tektų laukti meistrų? Ar vis dar yra tas meistrų aukso amžius, kai tenka laukti metus, pusmetį?

– Šiuo metu kaimyninėse, aplinkinėse rinkose – Skandinavijoje, Centrinėje Europoje – statybų apimtys mažėja. Tačiau mes, statybininkai Lietuvoje, džiaugiamės, kad tokio jausmo pas mus, kad kristume – nėra. Kol kas įmonės užsakymų portfelį turi pakankamai neblogai susiformavusios. Ir didelė tikimybė, kad kainos bus koreguotos po Naujų metų. Nes matome, kad projektuojama ir statybos leidimų išimama mažiau. Manome, kad ko gero Lietuvos statybininkai kainų korekciją gali daryti tik kitais metais, nes šiemet darbų turi pakankamai. Kiek reikėtų laukti, priklauso nuo to, kokius darbus norite daryti. Bet, aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų.

– Jeigu kas nors remontą planuoja rudenį ar žiemą, tai tikrai nebegaus gerų meistrų. Ar galima tik po Naujų metų dabar planuoti?

– Turbūt reikėtų pasakyti, kad Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kurioje labai jaučiamas sezoniškumas statybų sektoriuje. Paprastai rugsėjis, spalis yra pats darbymetis statybininkams, nes jie nori, prieš ateinant šaltam sezonui, žiemai užsidaryti pastatus ir pasiruošti, kad darbus galėtų vykdyti žiemos metu. Pats darbymetis pas statybininkus būtent ir yra rugsėjis, spalis. Jau rugpjūčio pabaigoj statybininkai mobilizuojasi ir iš tikrųjų nereikėtų statybininkų ieškoti rugsėjo ar spalio mėnesį, nes tai yra pats pikas, kada statybininkai labai užsiėmę, turi daug darbų. Manau, tuo laiku galite išgirsti kainą, kuri jūsų netenkins.

Manome, kad ko gero Lietuvos statybininkai kainų korekciją gali daryti tik kitais metais, nes šiemet darbų turi pakankamai. Kiek reikėtų laukti, priklauso nuo to, kokius darbus norite daryti. Bet, aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų.

– Prieš tai minėjote kainų korekcijas, kurias meistrai gali daryti kitąmet. Kokia tai kainų korekcija bus? Į didesnę pusę?

– Aš galvoju, kad paprastai, kada apimtys mažėja, mažėja darbo užmokesčio dedamoji. Nors Lietuvoje darbo užmokestis statybų sektoriuje jau daug mėnesių kyla, tačiau jeigu apimtys pradės mažėti, tai nėra abejonės, kad arba tas darbo užmokesčio kilimas stabilizuosis, arba net gali būti, kad sumažės. Viskas priklauso nuo to, kiek statybos rinka susitrauks. Šiuo metu mes manome, kad statybinės medžiagos nelabai pigs, nes energetika, transporto kaštai, įrengimų vertė ir amortizacijos dydis šiandieną neleidžia statybinių medžiagų gamintojams sumažinti kainos. Bet statybos rangos darbuose yra tikimybė, kad sumažėjus apimtims, įmonės konkuruos ir gali kažkiek kainos būti koreguojamos, bet tai nebus daug.

– Ar kainos skiriasi Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose? Ar tiesa, kad Vilniuje apdaila kainuoja brangiausiai?

– Taip. Deja, regionuose mes matome ženkliai mažesnes kainas. Ir turbūt ne paslaptis, kad Lietuvoj dar yra didelė tolerancija nelegaliam darbui. Regionuose to nelegalaus darbo yra daugiau. Ir matome, kad, pavyzdžiui, regionuose statybininkai teikia paslaugas ir nesuprantame, kaip galima už tokią nedidelę kainą tą paslaugą suteikti. Darome prielaidą, kad dalis darbų vis dėlto atliekama nelegaliai.

– Ar pastebite kažkokią tendenciją, kad daugiau apdailos dabar reikia naujos statybos butams, o gal atvirkščiai – žmonės savo senus būstus remontuoja, atnaujina?

– Šiuo metu kol kas matome, kad didžioji dalis apdailininkų vis dėlto dirba naujos statybos būstuose. Ir kai pradžioje klausėte, tai būtent tie, kurie sulaukia savo eilės, šiuo metu daro apdailą naujuose būstuose. Senų būstų remontai vyksta, bet ne tokiomis didelėmis apimtimis.

„Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris yra taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Gedvilas.

Pasak jo, renovacija nėra ta sritis, kur rangovai nori dirbti, tad turėtų būti ženkliai didinamas įkainis.

Jam pritaria ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

„Šita programa šiai dienai tikrai yra išsisėmusi“, – teigė A. Kalnius.

Procesas per ilgas

Anot D. Gedvilo, skelbiama daugybė konkursų, kurie nevyksta, o visas procesas nuo projekto paruošimo iki konkurso paskelbimo yra labai ilgas.

Statybų verslo atstovo teigimu, Lietuvos statybininkų asociacijos narių tarpe yra „mažai rangovų, kurie nori dalyvauti renovacijos procese“. Konkursuose nenorima dalyvauti, nes vyrauja „mažiausios kainos principas“, techniniuose projektuose pasitaiko klaidų, o renovacijos procesas yra susijęs su daug neapibrėžtumų.

„Neįvyksta konkursai – kainos būna pasenusios, statistinė informacija dėl kainų vėluoja metus ar daugiau. Skelbia konkursus, nė vienas rangovas neateina, manome, kad reikėtų, ko gero, keisti modelį. Esame pasiūlę, kad būtų mokama fiksuota kaina už kvadratinį metrą ir supaprastinta procedūra“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Anot jo, supaprastinus procedūrą bendrija ar gyventojai galėtų pasirinkti rangovą, techninį prižiūrėtoją ir pateikti dokumentus, kad būstas yra renovuotas, bei atitinka energetinę klasę ir taip gauti kompensaciją.

Pakeitimai galimi gegužę

Anot Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Dainiaus Čergelio, šiuo metu Lietuvoje „vienokį ar kitokį statusą“ turi apie 1600 projektų. Rangos darbai atliekami renovuojant 580 daugiabučių.

Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, birželį Seime buvo priimtas valstybės paramos daugiabučiams namams įstatymo pakeitimas, kuriame Vyriausybei buvo palikta apsispręsti dėl fiksuoto įkainio taikymo renovacijai.

„Apie fiksuotos kainos modelį yra svarstoma. Sprendimai dėl jo bus priimti (...) Apie pokytį negalima kalbėti dar šiais metais. Sprendimas keliasi į kitų metų pirmą pusmetį, kada planuojamas vienas aktyvesnių kvietimų. Šiuo metu esame suplanavę juos du. Vienas lapkričio pabaigoje, kitas gegužės mėnesį, būtų greičiausiai schemos pakeitimas gegužės mėnesį“, – LRT radijui sakė D. Čergelis.

Pasak jo, Vyriausybė yra užsibrėžusi per metus renovuoti tūkstantį, tačiau šio skaičiaus nepavyksta pasiekti dėl aukštų energijos, medžiagų kainų.

„Atotrūkis tarp statomų verslo įmonių ir viešo sektoriaus projektų kokybės didėja: privačios investicijos pradeda žymiai išsiskirti statinių kokybe, o valstybės investicijos, siekiant momentinės naudos, netaikant statinio informacinio modeliavimo, tikrai prastėja, ir tas atotrūkis darosi vis didesnis“, – konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2021“ teigė jis.

Anot D. Gedvilo, kiek kelia nerimą galimai pernelyg ambicingi valstybės planai kuriant išmaniuosius miestus.

„RRF (ekonomikos gaivinimo – ELTA) plane yra planuojami resursai skaitmeninių miestų modelių kūrimui, bet esu šiek tiek sunerimęs, ar valstybė neužsimos pati kurtų tų modelių, nes pagal pateiktą dokumentą mes suprantame vienaip, o mums sakoma kitaip. Esame susirūpinę, kad nebūtų pradėtas kurti valstybinis modelis ir kad nepasuktume stagnacijos keliu, nes visos verslo iniciatyvos tikrai šiandien žymiai lenkia viešojo sektoriaus IT sistemas ir, jei nueisime neteisingu keliu, prarasime ir laiką, ir resursus“, – akcentavo jis.

S. Gentvilas: diskusija dėl Statybininko kortelės tęsiasi per ilgai

Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad, siekiant statybos sektoriaus efektyvinimo ir darbo sklandumo, reikalingas tvaresnis kontroliuojančių institucijų požiūris.

„Labai svarbu, kad per statybos ekspertizę galėtume identifikuoti tiek pagrindinius trūkumus, tiek energetinio efektyvumo skyles, ir tam norėtųsi pritaikyti modernias technologijas, kurios ateis kartu su Europos pinigais. Šiandien turime kalbėti ir apie kontroliuojančių institucijų, visų pirma, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbo tvarkos pokyčius, projektuotojų ir architektų, inžinierių ir konstruktorių darbo metodiką.

Norisi, kad inspekcija keistų savo kaip institucijos veiklą pasitelkdama modernias technologijas ir nuo formalių patikrinimų pereitų prie kokybinių standartų užtikrinimo“, – teigė jis.

Aplinkos ministras pabrėžė ir Statybininko kortelės reikšmę.

„Statybų procesą turi atlikti profesionalai, kurie turi išsilavinimą, darbus gali atlikti kokybiškai. (...) Turime užtikrinti, kad kokybiški projektai, kurie patikrinti kompetentingai veikiančių kontroliuojančių institucijų, yra įgyvendinami kvalifikuotų specialistų“, – sakė jis.

S. Gentvilas pažymėjo, kad Statybininko kortelės įteisinimas valstybiniu mastu gali užtrukti kiek ilgiau, nei šiuo metu numatyta RRF plane.

„Šiandien ši diskusija yra per ilgai užsitęsusi, yra užstrigę du projektai: vienas yra labiau atsiremiantis į Statybininkų asociacijos pasiūlymus, jų kortelės panaudojimą, kitas yra planuojamas vykdyti per RRF paraiškas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri nori inicijuoti tai Europos pinigais ir padaryti valstybine kortele.

Lyg ir apsispręsta, kad tai bus valstybinė alternatyva. Ar su ja bus spėta iki 2022 m., – aš esu skeptiškas, tačiau 2023 m. pradžioje turime tikėti, kad valstybė susitelkusi padarys kokybišką projektą, vadovaudamasi geriausia praktika, kurią yra išvysčiusi Statybininkų asociacija“, – teigė jis.

„Pirmiausia, ko gero, įtaką turėjo valdžios kaita, kadangi įsigalioja naujas biudžetas, keičiasi įmonių vadovai, ir dažnai būna, kad sustabdomi viešieji pirkimai. Aišku, objektai stovi ir darbai nevyksta ir dėl pandemijos. Taip pat turiu pastebėti, kad didelė dalis darbų nusikėlė į „šešėlį“, – Eltai sakė jis.

D. Gedvilo teigimu, dėl vis didėjančio šešėlio statybų sektoriuje dalis rangovų nebemato prasmės samdyti darbuotojų.

„Šešėlis“ didėja, ir Statybininkų asociacija pastebi, kad viešuose pirkimuose pradėjo dalyvauti „vienkartinės“ įmonės, rodos, sukurtos vienam objektui. Neaišku, nei kas jose dirba, jos tik turi pažymėjimus, kad gali daryti darbus. Atlyginimai jose dažniausiai maži ir, matyt, yra tikimybė, kad yra primokama kitais būdais. Rangovai sako, kad nebeapsimoka turėti savo darbuotojų“, – tikino jis.

LSA prezidentas pabrėžė, kad į „šešėlį“ perkeliama ypatingai didelė dalis apdailos darbų.

„Statybininkai pastato „dėžutę“, o visa apdaila nusikelia į nelegalų sektorių. Siūlėme, kad namai būtų priduodami su pilna apdaila, kad būtu naudojamasi statybininko kortele, kad būtų skaitmenizuoti procesai, statybos darbų žurnalai ir t.t. Bet tie mūsų siūlymai ir liko siūlymais“, – Eltai teigė jis.

Anot D. Gedvilo, vis brangstant statybos kaštams didžiausią finansinę naštą tenka pakelti statinių rangovams.

„Darbo jėgos, statybinių medžiagų įkainiai auga. Matome, kad metalas brangsta dešimtimis procentų, atitinkamai brangsta ir krovinių pervežimo paslaugos. Statybininkai šiandien kalba, kad turėtų būti peržiūrimos sutartys ir indeksuojama statybos darbų kaina, o ne būtų bandoma visą infliaciją išgyventi statybininko rangovo sąskaita“, – teigė jis.

„Užsakovas turėtų indeksuoti kainas ir atlyginti sąžiningai dirbančiam rangovui. Manome, kad šiuo metu elgiamasi ne visai sąžiningai“, – pridūrė D. Gedvilas.

Galiausiai jis pažymėjo, kad dėl išaugusios gyvenamųjų pastatų paklausos „situacija būsto rinkoje yra pakankamai įkaitusi ir nežinia, kiek tai tęsis“.

„Šiandieną rangovai, kurie stato surenkamus stambiaplokščius namus, pakliuvo į gana unikalią situaciją, kai gamyklos, kurios gamina gelžbetonines ar betonines konstrukcijas, nespėja jų gaminti, o vystytojai negali pereiti prie nesurenkamų konstrukcijų, nes tuomet statybos užtruktų daug ilgiau“, – sakė jis.

Statybos departamento duomenimis, gyvenamųjų pastatų statybos darbų šių metų sausį atlikta už 47,5 mln. eurų, tai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, 0,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Sausį šalyje atlikta statybos darbų už 169,4 mln. eurų to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,6 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei gruodį.

„Manau, pagrindinis iššūkis tenka projektuotojams, nors šie jau dabar yra labai neblogai įsisavinę A++ klasės pastatų projektavimo technologijas. (...) Atsiradus reikalavimui statyti A++ klasės namus, 50 proc. energijos, kuri reikalinga pastatui jį eksploatuojant pagal paskirtį, turi pasigaminti pats statinys.

Būtent čia projektuotojams kyla didelis iššūkis parinkti lanksčiausią variantą, kadangi priklausomai nuo statinio dydžio skiriasi įrenginių naudingumo koeficientas. Tad labai svarbu parinkti tokią kompoziciją, kad statinio savininkas nepatirtų didelių nuostolių“, – Eltai teigė jis.

Anot D. Gedvilo, nors A++ klasės pastatų kaina gali būti didesnė apie 7 - 10 proc., pigesnis jų išlaikymas atsveria pradinę investiciją.

„Šie pastatai gali kainuoti apie 7 - 10 proc. brangiau, (...) bet esmė ta, kad tokiems pastatams šildymui išeikvojama mažiau per eksploatacinį laikotarpį, todėl pradinė investicija nėra tokia jau ir didelė: naujų namų išlaikymas yra pigesnis“, – teigė jis.

Visgi LSA prezidentas pažymėjo, kad, eksploatuojant A++ pastatus, dėl sudėtingų inžinerinių sprendimų jų priežiūrai kasmet gali prireikti papildomos specialistų pagalbos.

„Reikėtų paminėti, kad tokių pastatų priežiūrai kartais nepakaks paties šeimininko gebėjimų ir žinių, gali prireikti samdyti specialistus, kurie padėtų susitvarkyti su inžinerinėmis sistemomis. Įrenginiai sudėtingėja, tad gali būti, kad statytojas keletą kartų per metus turės kviesti specialistus, kad šie atliktų tam tikrą eksploatacinę įrenginių apžiūrą“, – teigė D. Gedvilas.

„Didesniuose pastatuose reikalingos atitinkamos priemonės, ir čia iškyla tam tikri niuansai dėl papildomų sąnaudų, kurios gali atsirasti eksploatuojant pastatą“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie statybos sektoriaus darbuotojų pasirengimą, D. Gedvilas teigė, kad kompetencijų statyti A++ pastatus daugeliui netrūksta, tačiau pažymėjo, jog rinkoje vis dar jaučiamas aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.

„Išties reikalingos tam tikros kompetencijos, kad tiek darbininkai, tiek inžinerinis personalas būtų pasiruošę statyti tokius statinius, išmanytų inžinerinę sistemą. (...) Visgi energetinio efektyvumo specialistų ruošimas prasidėjo jau tikriausiai prieš penkerius metus. Ir nors tikrai turime nemažai specialistų, (...) rinkoje reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos ekspertų“, – Eltai sakė jis.

Nuo sausio 1 dienos visų naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A++.

A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai).

Didesni reikalavimai taikomi vėdinimo sistemoms su šilumogrąža, taip pat atitvarų ir pertvarų bei tarpaukštinių perdangų, skiriančių patalpose ar butuose įrengtus autonominius šilumos šaltinius, šiluminėms savybėms.

Tik ketvirtis nenukentėjo

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2019 m. tuo pat metu, net 68 proc. statybos bendrovių jaučia darbų apimčių sumažėjimą: iki 20 proc. mažesnį užsakymų kiekį apklausoje nurodo 40 proc. įmonių, 20-40 proc. mažiau projektų įgyvendina 20 proc. bendrovių, daugiau nei 40 proc. darbų apimtys sumažėjo 8 proc. įmonių. Stabilų užsakymų kiekį išlaikė 24 proc. rangovų, o darbų apimčių augimą pirmąjį šių metų pusmetį nurodo tik 8 proc. apklausoje dalyvavusių bendrovių.

Pasak LSA prezidento Daliaus Gedvilo, šalies rangovai pandemijos laikotarpiu jaučia itin didelį nerimą dėl ateities ir itin sumažėjusių darbų apimčių, tačiau vis dar stengiasi išlaikyti savo darbuotojus.

"Statybos įmonių darbų apimčių sumažėjimą lemia tai, kad nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai ir investuotojai sustabdė arba atsisakė suplanuotų projektų, o pavieniai privatūs statytojai taip pat nukėlė sustabdyti visus numatytus darbus, analogišką situaciją matome ir renovacijos projektų įgyvendinimo srityje. Statybininkų lūkesčiu šiandien tapo viešieji pirkimai, todėl dabar yra itin reikšmingas mūsų valdžios institucijų vaidmuo, operatyviai įgyvendinant ekonomikos skatinimo plane numatytus projektus. Jeigu delsime – galime sulaukti negrįžtamų procesų. Šiandien kiekvienas užsakymas statybininkams yra itin svarbus", – apie šalies rangovų situaciją pasakojo D.Gedvilas.

Prognozės – negeros

Apklausos rezultatai rodo, kad dėl pandemijos šių metų pabaigoje iki 30 proc. planuotų pajamų kritimą numato 64 proc. statybos bendrovių, 30–50 proc. nuosmukį prognozuoja 4 proc. rangovų. Stabilius finansinius rezultatus planuoja išlaikyti 24 proc. įmonių, o jų augimą prognozuoja tik apie 12 proc. apklaustųjų.

Mūsų valstybė turėtų kryptingai ir aktyviai vykdyti ekonomikos skatinimo planą, turėti aiškų jo įgyvendinimo mechanizmą ir tam pasiruošusias valdžios institucijas, nes šiandien šis procesas buksuoja.

"Statybos bendrovių apyvartinis kapitalas traukiasi, mažėjant nuosavoms lėšoms balanse. Tai lemia mažėjančias rangovų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dalis rangovų tiesiog nebegalės dalyvauti valstybiniuose konkursuose, nes turės mokestinių nepriemokų ir negalės pateikti nei darbų atlikimo, nei pasiūlymo garantijų. Be to, įmonėms tampa vis sudėtingiau išlaikyti darbuotojus", – susidariusią padėtį aiškino D.Gedvilas.

Šiemet naujų darbuotojų nebeplanuoja samdyti 32 proc. statybos įmonių, o mažinti darbuotojų skaičių dėl sumažėjusių darbų apimčių ketina 20 proc. apklaustų bendrovių. Trečiųjų šalių piliečių šiais metais nesiruošia samdyti 72 proc. įmonių, rodo apklausos duomenys.

Vėl didės emigracija?

D.Gedvilas atkreipė dėmesį, kad rinkos dalyvių prognozuojamas scenarijus itin paveiktų ne tik šalies ekonomiką, bet ir paskatintų dar spartesnį nedarbo lygio augimą ir sukeltų emigracijos bangą.

"Nors statybininkų darbas karantino laikotarpiu ir nebuvo uždraustas, tačiau statybų sektorius tapo viena iš labiausiai pandemijos paveiktų verslo šakų. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalies statybose pakilo iki 12 proc. Jeigu antrąjį šių metų pusmetį dar 10 proc. šio sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, 10–12 tūkst. asmenų metų pabaigoje taptų papildoma našta valstybei. Tačiau pastaruoju metu girdime nemažai kritikos dėl Ateities ekonomikos DNR plane numatytų investicijų į infrastruktūros projektus, bet turime suprasti, kad statybos – viena svarbiausių šalies ūkio šakų, galinčių ne tik palaikyti ekonomiką, bet ir darbo rinką", – sakė D.Gedvilas.

Jo teigimu, tokios šalys kaip Vokietija, Švedija ar Didžioji Britanija šiandien sparčiai įgyvendina statybos ir infrastruktūros projektus, kuria darbo vietas ir siūlo konkurencingus darbo užmokesčius tiek vietiniams, tiek užsienio šalių piliečiams, todėl tampa traukos centru ir Lietuvos žmonėms.

"Mūsų valstybė turėtų kryptingai ir aktyviai vykdyti ekonomikos skatinimo planą, turėti aiškų jo įgyvendinimo mechanizmą ir tam pasiruošusias valdžios institucijas, nes šiandien šis procesas buksuoja. Tik eidami šiuo keliu galėtume mažinti nedarbo lygio augimą ir taip išvengti laukiančios emigracijos bangos", – mano D.Gedvilas.

Apklausa taip pat parodė, kad 84 proc. statybos įmonių karantino laikotarpiu nepasinaudojo valstybės pagalbos verslui priemonėmis, kurios buvo neprieinamos ir netinkamos šio sektoriaus verslo subjektams.

LSA siūlo, kad viešuosiuose pirkimuose būtų vertinamas konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių mokamas darbo užmokesčio vidurkis, taip pat ar įmonė turi kompetentingų darbuotojų atlikti nurodytus darbus. Šiandien viešuosiuose pirkimuose susiformavusi praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, o darbams atlikti persamdo subrangovus.

Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonės, taip vadinamiesiems feniksams.

"Rangovas, įsteigtas tik vienam konkrečiam projektui ir neturintis nuolatinių darbuotojų, konkurse gali pasiūlyti mažesnę kainą nei tas rangovas, kuris turi nuolatinių darbuotojų, investuoja į jų kvalifikaciją bei darbų saugą. Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonės, taip vadinamiesiems feniksams. Tokios įmonės negali ir net neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą ir nesąžiningai pasipelnyti. Tai iškraipo teisingą konkurenciją ir nekuria jokios pridėtinės vertės valstybei, o tik skatina šešėlinę ekonomiką. Prisiminkime dar visai neseniai liūdnai nuskambėjusius ir visai visuomenei svarbius atvejus – Kauno stadiono statybas ir Gedimino kalno rekonstrukciją, kurie puikiai iliustruoja spragas viešųjų pirkimų procese", – sako LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Anot Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, valstybei reikia skatinti sąžiningą ir atsakingą verslą: "Turime ieškoti būdų kaip palaikyti tuos darbdavius, kurie moka sąžiningus atlyginimus, aprūpina darbuotojus reikalinga darbo technika ir skiria dėmesį darbų saugai."

Atkreipiamas dėmesys, kad statybos sektoriuje nelegaliai dirba 22–23 tūkst. asmenų.

LSA taip pat siūlo parengti standartines projektavimo, rangos ir statybos techninės priežiūros sutarčių sąlygas viešuosiuose pirkimuose.

"Labai dažnai perkančiųjų organizacijų parengtos sutartys numato jų vykdytojams nesąžiningas sąlygas, kurios realiai nėra subalansuotos teisių ir pareigų atžvilgiu. Trūkstant rinkoje užsakymų, įmonės rizikuoja ir apsiima darbus bet kokiomis primestomis sąlygomis. Nesugebėdamos įvykdyti sutarčių sąlygų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neįgyvendintus projektus valstybės valioje. Todėl subalansuota sutartis yra vienas iš sėkmingai įgyvendintų projektų garantų, neleidžia elgtis neatsakingai, o tokia praktika jau yra plačiai taikoma Skandinavijos valstybėse", – teigia D.Gedvilas.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) laikinosios vadovės Jovitos Petkuvienės, VPT standartizuotų sutarčių idėją palaiko ir jau dirba prie jos įgyvendinimo.

"Tikimės, kad liepos 24 d. jau turėsime parengtas standartizuotas sutartis, kurias šiuo metu deriname su Centrine projektų valdymo agentūra. Šių sutarčių naudojimas viešųjų pirkimų procese ne tik tiekėjams palengvins dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, bet ir leis perkančiosioms organizacijoms sutaupyti daug resursų, nes nebereikės specialiai ruoštis, o tik susipildyti reikiamus duomenis", – paaiškino J.Petkuvienė.

LSA atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa rodo, kad beveik 80 proc. bendrovių, dirbančių su privačiais užsakovais, teigė laiku nesulaukiančios atsiskaitymų už atliktus darbus. NT vystytojai ir investuotojai stabdė statybos projektus. Taip pat tiekėjai sutiko teikti prekes ar paslaugas tik pagal išankstinį apmokėjimą.

"Statybos bendrovės prognozuoja 30 proc. nuosmukį, o tokiu atveju mūsų valstybės biudžetas rizikuoja prarasti 200 mln. eurų PVM mokesčio, 40 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 50 mln. eurų socialinio draudimo mokesčio", – teigė D.Gedvilas.

Pažadai nevirto užsakymais

Kiekvieną savaitę vis kalbama apie naujus valstybinius (savivaldybių) užsakymus statyboms. Deja, realybė kitokia. D.Gedvilas "Kauno dienai" patvirtino, kad užsakymai statybininkams sparčiai traukiasi: beveik 65 proc. bendrovių yra išleidusios darbuotojus į prastovas dėl sumažėjusių darbų apimčių.

"Šiandien valstybė turėtų tapti ne tik rėmėju, bet ir pirkėju. Eidami tokiu keliu, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip stabilizuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą, kurtume pridėtinę vertę ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį", – įsitikinęs D.Gedvilas.

NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus.

Pasak jo, šalies rangovai jaučia vis didesnį nerimą dėl sparčiai stabdomų privačių ir investicinių statybos projektų.

"NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl ankščiau planuotų statybų", – situaciją aiškina D.Gedvilas.

Dėl šių priežasčių statybos įmonės mažina veiklos kaštus ir nuo sustabdytų projektų statinių nuima pastolius ir klojinius, atsisako buitinių namelių bei kranų nuomos. Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir statybinių medžiagų bei technikos gamintojai ir nuomotojai. Pavyzdžiui, cemento naudojimas balandžio mėnesį krito 30 proc. Žaliavų tiekėjai nuogąstauja, kad rudenį apyvartos gali sumažėti net 40 proc. ir didžiausi praradimai dar tik laukia metų pabaigoje.

Mažėjančią statybos darbų apimtį rinkoje puikiai iliustruoja ir statistinė informacija apie statybos darbų pradžios pranešimus INFOSTATYBA sistemoje.

"Šiandien registruojama pranešimų tiek, kiek ir žiemos sezonu, kai dėl darbų sezoniškumo statybos stovi vietoje. Žiemos metu statybas paprastai pradeda nedaug užsakovų ir į dieną būna registruojami tik apie 20–25 pranešimai. O šiandien tiek pranešimų gaunama jau per patį statybos darbų sezono įkarštį", – aiškino D.Gedvilas.

Jis akcentavo, kad tai gali itin paveikti ne tik šalies ekonomiką, bet ir paskatinti spartesnį nedarbo lygio augimą. Šiandien statybos sektoriuje dirba apie 100 tūkst. asmenų, neskaitant vykdančių individualią veiklą. Jeigu 10 proc. šio sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10–12 tūkst. žmonių metų pabaigoje taptų papildoma našta valstybei arba emigruotų, kaip per praėjusią ekonominę krizę.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis statybose pakilo net iki 12 proc., kai, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje šis rodiklis net trečdaliu mažesnis.

Dalius Gedvilas: Didžiausią statybos sektoriaus nuosmukį prognozuoja Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos statybų pramonės.

Vakarai elgiasi kitaip

Pasak LSA vadovo, ES Statybos pramonės federacija 28 valstybėse atliko statybos sektoriaus dalyvių apklausą. Jos rezultatai rodo, kad didžiausią statybos sektoriaus nuosmukį prognozuoja Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos statybų pramonės. Tokios valstybės kaip Vokietija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija planuoja investuoti į statybos projektus ir didinti jų apimtis, todėl jų ekonominės prognozės gerokai optimistiškesnės.

"Lietuvos statybininkų asociacija dar iki pandemijos siūlė valdžios institucijoms suformuoti užsakymų rezervą, kuris padėtų stabilizuoti šalies ekonomiką per krizę, – "Kauno dienai" tvirtino D.Gedvilas. – Tokia praktika yra pasiteisinusi užsienio valstybėse. Užsakymų rezervas dažniausiai formuojamas iš visai visuomenei ir viešajam interesui svarbių objektų, subalansuojant visuomenės poreikius su ilgalaikiu ekonomikos skatinimu. Šiose valstybėse bus skiriami dideli finansiniai resursai miestų ir rajonų infrastruktūrai tobulinti ir gerinti.

Minėtos valstybės taip pat spartins renovaciją, pastatų energetinio efektyvumo didinimą. Pavyzdžiui, fiziniams ir verslo subjektams teikiamos paskolos renovacijai, energetinio efektyvumo didinimui statiniuose. Taip įgyvendinama ir pagrindinė renovacijos misija – sumažinamas CO2 išmetimo į atmosferą kiekis, sutaupomi patalpų šildymui išleidžiami valstybės ir žmonių finansiniai resursai. Mūsų valdžia galėtų eiti panašiu keliu ir per privačias bendroves teikti paskolas, kurios paskatintų pastatų atsinaujinimą.

Šiose valstybėse bus skatinama žalioji energetika ir decentralizuota energijos gamyba. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ne tik mažina klimato taršą, didina energetinį saugumą, bet ir gelbsti Lietuvos provinciją nuo ištuštėjimo. Žalioji energetika gali atgaivinti regionus, kurti darbo vietas, sudaryti galimybes žmonėms investuoti, dirbti ir uždirbti, mokėti mokesčius ir taip palaikyti ekonomiką. Taip pat bus investuojama į lietaus vandens nuotekų surinkimą ir surinktuvus."

Pagalba – tik žodinė

Jau du mėnesiai nuo karantino pradžios, Finansų ministerija praneša apie į ekonomiką įlietus 2 mlrd. eurų. Bet kartu prasitaria, kad per Centrinę projektų valdymo agentūrą pasirašyta užsakymų už tokią sumą, kaip ir planuota prieš COVID-19 krizę. Paklaustas, ar realiai pasiekia statybų sektorių bent tie pinigai, LSA prezidentas neslėpė pesimizmo: statybos sektoriuje tų milijardų nesijaučia.

Finansavimas iš tiesų yra sustabdytas, verslo paskolų teikimas sumažėjęs 40–50 proc.

Asociacijos atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa rodo, kad beveik 80 proc. bendrovių, dirbančių su privačiais užsakovais, gegužės pradžioje teigė laiku nesulaukiančios atsiskaitymų už atliktus darbus: rūpesčių dėl vėluojančių atsiskaitymų iki 30 dienų turi net 64,3 proc. įmonių, 30–60 dienų uždelstus mokėjimus pažymėjo 7,1 proc. apklaustųjų, tiek pat teigė, kad atsiskaitymai vėluoja daugiau kaip 60 dienų. Pažymėtina, kad jaučiami atsiskaitymų vėlavimai ir renovacijos projektuose, kur už atliktus darbus atsiskaityti vėluoja bendrijos.

Beveik 80 proc. apklaustų statybos įmonių nesusiduria su vėluojančiais mokėjimais, kai darbų užsakovės yra valstybės institucijos ar savivaldybės.

"Šie signalai rodo, kad statybos bendrovių apyvartinis kapitalas traukiasi, o tai mažina rangovų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dalis rangovų tiesiog nebegalės dalyvauti konkursuose, nes turės mokestinių nepriemokų ir negalės pateikti nei darbų atlikimo, nei pasiūlymo garantijų, – teigė D.Gedvilas.

Naujieji Vyriausybės paskelbti sprendimai apie investicijas į statybos ir infrastruktūros projektus yra teisinga kryptis krizės padariniams švelninti, sumos solidžios ir užmojai skamba tikrai patraukliai. Tačiau labai svarbu ir operatyvus šių sprendimų įgyvendinimas, nes dažnu atveju įvairūs procesai įsisuka į biurokratinius tinklus ilgam laikotarpiui, o šiandien laikas yra itin lemtingas. Taigi, kol kas matome tik mažėjančias statybos darbų apimtis ir šio sektoriaus įmonių nerimą dėl ateities."

Finansų upė išsekusi

Komerciniai bankai tvirtina, kad paskolų išdavimas nėra mažinamas, o Lietuvos bankas, stebintis finansavimo srautus, praneša, kad kreditų upė labai nusekusi. Ką iš tiesų jaučia statybos bendrovės?

"Finansavimas iš tiesų yra sustabdytas, verslo paskolų teikimas sumažėjęs 40–50 proc., – paaiškino LSA vadovas. – Turime signalų, kad šiandien naujos paskolos net mokioms bendrovėms yra neišduodamos, o statybos įmonių darbų apimtys traukiasi, apyvartinis kapitalas mažėja."

Pasak Lietuvos banko, 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje kredito (įskaitant ir ne kredito įstaigų suteiktą finansavimą) metinis augimo tempas sudarė 7 proc., t.y. 3,5 proc. mažiau nei prieš metus. Prie kredito augimo reikšmingai prisidėjo būsto paskolų portfelis: jis 2019 m. nuosekliai augo ir 2020 m. vasario pabaigoje buvo 9,3 proc. didesnis nei prieš metus. Didelė būsto paklausa skatino gyvenamojo NT kainų augimą – 2019 m. pabaigoje metinis būsto kainų augimas Lietuvoje sudarė 6,5 proc. Nepaisant aktyvaus būsto paskolų teikimo, kredito augimas labiausiai sulėtėjo dėl besitraukiančio kredito įstaigų paskolų ne finansų įmonėms portfelio, ypač dėl didžiausių įmonių segmentų (NT veiklos, prekybos ir gamybos) bankų portfelių mažėjimo.

Beje, statybos įmonių apklausa parodė, kad 88 proc. statybos sektoriaus dalyvių nebandė naudotis valstybės siūlomomis pagalbos verslui priemonėmis, kurios yra tiesiog netinkamos šio sektoriaus subjektams.

„Nuo karantino paskelbimo pradžios girdime skundus dėl vėluojančio statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimo iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes plieno neturime, jis įsivežamas iš Lenkijos ir Ukrainos, o Italija apskritai yra viena pagrindinių apdailos medžiagų tiekėjų. Šalies statybininkai turi tik vietinių žaliavų, bet visas kitas medžiagas ir komponentus turi įsivežti“, – Eltai teigė D. Gedvilas.

Pasak jo, pandemijos situacijai nesikeičiant arba tik blogėjant, statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimas gali labai stipriai strigti arba visiškai sustoti, o statybos – paralyžiuotos.

Pasak D. Gedvilo, dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, darbų pradžią atideda net 2-6 mėnesiams.

„Tai reiškia, kad šiam laikotarpiui tūkstančiai statybininkų gali likti be darbo, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai“, – sakė jis.

Dalius Gedvilas. Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.

Pasak LSA prezidento, į statybos sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu, todėl statybų sektorius su nerimu laukia artimiausių mėnesių.

„Statybininkai apmokėjimą už darbą gauna mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Tik negavus šio mokėjimo, statybos verslas ir darbuotojai pajunta tikrą krizės poveikį. Su nerimu laukiame balandžio ir gegužės mėnesiais neišvengiamai atriedančios tarpusavio atsiskaitymo krizės. Jau dabar matome signalus – nuo karantino paskelbimo pradžios medžiagų tiekėjai pradėjo keisti sąlygas ir prekes sutinka tiekti tik su išankstiniu apmokėjimu“, – teigė D. Gedvilas.

Jau dabar matome signalus – nuo karantino paskelbimo pradžios medžiagų tiekėjai pradėjo keisti sąlygas ir prekes sutinka tiekti tik su išankstiniu apmokėjimu.

Jis siūlo Vyriausybei teikti efektyvesnę finansinę pagalbą verslui suteikiant įmonėms mokestines paskolas, kompensuoti darbo užmokesčius prastovų metu ir teikti verslui paskolas išeitinių išmokų mokėjimui.

„Kviečiu atsigręžti ir pažiūrėti į tai, kokių priemonių imasi kitos Europos valstybės. Pavyzdžiui, Švedija apmokės biuletenius, kad to nereikėtų daryti darbdaviams. Nyderlandų Vyriausybė ketina išmokėti 90 proc. atlyginimų tiems, kurie dėl karantino negali dirbti. Danija apmokės 75 proc. atlyginimo, jeigu darbdavys neatleidinės darbuotojo. Norvegijos valdžia nusprendė padengti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams“, – sakė D. Gedvilas.

Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d., primena ELTA.

Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.

"Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros kaštų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų realizavimui. Tai didelis iššūkis, kai neturi kapitalo, galinčio būti hipotekos objektu. Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis ir patiems nesusikurti finansinės krizės?" – svarsto D.Gedvilas.

LSA prezidento siūlymu, įmonių bankrotų virtinės padėtų išvengti skolų kapitalizavimas. Kai kriziniu laikotarpiu verslas susiduria su likvidumo problema, vienas iš pagrindinių sprendinių, siekiant subalansuoti trumpalaikius įsiskolinimus ir trumpalaikį turtą, yra skolų kapitalizavimas. Anot LSA prezidento, Vyriausybei reikėtų priimti paprastą sprendimą ir įteisinti procedūrą, kuri įgalintų šalies verslą kapitalizuoti savo skolas.

"Pavyzdžiui, jeigu įmonė savo tiekėjams turi įsiskolinimų ir kyla tikimybė, kad viruso COVID-19 protrūkio sukelti apribojimai gali sukelti jos mokumo krizę, tada būtų tikslinga nors 80 proc. šio kreditorinio įsiskolinimo kapitalizuoti. Jeigu bendrovė turi ne vieną kreditorių, tokiu atveju reikėtų jiems pasiūlyti galimybę įgyti įmonės akcijų ir tapti dalininkais. Toks sprendimas daugeliu atvejų būtų vienareikšmiškai naudingesnis šalies ekonomikai nei įmonės bankrotas dešimtimis ar net šimtais darbo vietas praradusių žmonių", – aiškino D.Gedvilas.

Jo teigimu, remiantis startuolių pavyzdžiu, investuotojas yra įsileidžiamas į jaunos įmonės akcinį kapitalą, tačiau akcijų pasirašymo sutartyse numatoma, kad steigėjai turi teisę po nustatyto laikotarpio akcijas atpirkti. Tokiu būdu, laikinai tapęs akcininku, investuotojas uždirba dėl akcijų brangimo ar įmonės gauto dalies pelno.

Dalius Gedvilas: Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis?

Finansų ministerijos statistika liudija, kad, įvykus įmonės bankrotui, kreditoriai, neturintys hipotekos garantijų, lieka ant ledo.

"Toks sprendimas įmonių kreditorius priverstų gerai pasvarstyti, ar rinktis tarp galimybės tapti įmonės dalininku, ar laukti ir tikėtis, kad bendrovė išsikapstys iš finansinės krizės ir galės padengti susidariusią skolą, – sakė D.Gedvilas. – Galime sakyti, kad ir šiandien niekas nedraudžia pasirašyti skolų likvidavimo dokumentus, bet dažnu atveju tiekėjas neturi visos reikalingos informacijos apie įmonės finansinę būklę. Tai reiškia, kad neretai net nežino, kokiems kreditoriams bendrovė yra skolinga. Jeigu įteisintume reglamentą, leidžiantį tiekėjams išsamiai susipažinti su įmonės finansine padėtimi, tuomet galimai tai pakeistų ne vieno būsimo sandorio likimą."

Jo teigimu, skolų kapitalizavimas ne tik padėtų išlikti verslui, susidūrus su iššūkiais dėl koronaviruso sukeltų apribojimų, bet ir leistų valstybei išsaugoti tūkstančius darbo vietų.

"Jeigu šio sudėtingo periodo metu skolų kapitalizavimo mechanizmas veiktų su tam tikromis garantijomis, yra didelė tikimybė, kad ne viena įmonė sėkmingai išsikapstytų iš finansinės krizės. Tačiau jeigu šio mechanizmo nesukursime, šimtai bendrovių savo santykius perkels į teismus, o čia jau laimėtojų nebus, – tvirtino LSA prezidentas. –  Šiandien negalime delsti ir turime imtis efektyvių priemonių, siekdami išvengti finansinės krizės ir norėdami išsaugoti žmonių darbo vietas."

Ministerija greitina skolinimą

Situacija verslo sektoriuje galbūt sušvelnės po to, kai antradienį finansų ministras Vilius Šapoka paskelbė, kad suformuotas daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketas. Tiesa, paramos sulauks tik atsakingas verslas.

"Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones", – pareiškė finansų ministras.

Pasak jo, parama norintis pasinaudoti verslas jau dabar gali tiesiogiai kreiptis į savo banką ar finansų tarpininką, kuriems jau yra perduota visa būtina informacija.

"Įjungėme režimą greičiau, lanksčiau ir daugiau. Trumpinami visi terminai, naujos schemos tvirtinamos nedelsiant, yra plečiama apyvartinių paskolų sąvoka, įtraukiamos papildomos finansavimo veiklos, nebelieka regioninių apribojimų ir skirtumų, priemonės prieinamos tiek smulkiajam, tiek stambiam verslui, – tvirtino V.Šapoka. – Sumos yra įspūdingos, verslui tikrai yra galimybės susitvarkyti ir likvidumo problemas, ir ieškoti naujų investavimo galimybių, plėsti klientų ratą, jei karantino akivaizdoje mato naujų nišų."