Pasak profsąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, toks sprendimas priimtas, nes Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) „derybas sabotuoja“.

„Mes matom, kad šitos pradėtos derybos nebus rezultatyvios, nes viena profsąjunga jas sabotuoja“, – BNS sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Jo teigimu, iš derybų taip pat traukiasi Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga.

Egidijus Milešinas sako, kad kartu su kitomis keturiomis profesinėmis sąjungomis dėl kolektyvinės sutarties derėsis atskirai.

Anot Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio, apie tokį LŠMPS sprendimą jis nieko nežino.

„Mes iš niekur nesitraukiam. Nedėjom parašo jokio“, – kalbėjo jis.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas BNS sakė, kad toks E. Milešino vadovaujamos profsąjungos sprendimas jam yra keistas.

Buvo bandymas iš ministerijos pasiekti susitarimą su visomis profsąjungoms, o dabar tiesiog skaldoma visa bendruomenė.

„Mums labai keista. Buvo bandymas iš ministerijos pasiekti susitarimą su visomis profsąjungoms, o dabar tiesiog skaldoma visa bendruomenė“, – teigė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad derybas su profsąjungomis tęs toliau.

„Nors kiek anksčiau visos profesinės sąjungos teigė norinčios rengti vieną bendrą sutartį, šiandien matome, kad yra kitaip. Bet kokiu atveju kalbėsimės ir derėsimės su visomis profesinėmis sąjungomis, kad ir atskirai. Mūsų tikslas yra siekti bendro sutarimo, kartu ieškoti sprendimų gerinant mokytojų ir dėstytojų darbo sąlygas“, – teigė viceministrė Jolanta Urbanovič.

Nori didesnių atlyginimų ir mažesnių klasių

Pasak A. Navicko, derybose dėl kolektyvinės sutarties bus siekiama, kad ministerija atsižvelgtų į svarbiausius jo vadovaujamos profesinės sąjungos reikalavimus, priešingu atveju bus streikuojama.

LŠDPS reikalauja, kad darbo užmokestis pedagogams kasmet nuosekliai didėtų, o 2025 metais siektų ne mažiau kaip 150 procentų prognozuojamo tų metų vidutinio darbo užmokesčio.

Profsąjungos pirmininko A. Navicko teigimu, taip pat siekiama, kad nuosekliai būtų mažinamas mokinių skaičius klasėse, peržiūrima etato sudėtis, mažinant kontaktinių valandų skaičių bei numatant daugiau laiko pamokoms pasiruošti.

„Šių reikalavimų neaukosime, prioritetas turėtų būti kokybė ir švietimo sistemos finansavimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas.

Andrius Navickas (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Pasak profsąjungos, reikalaujama, kad kolektyvinėje sutartyje būtų numatyta nuo kitų metų mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą kasmet didinti 15 procentų. Nuo 2021-ųjų taip pat kasmet po vieną turėtų mažėti mokinių skaičius naujai sudaromose klasėse.

Siekiama, kad nuo kitų metų rugsėjo kontaktinių valandų skaičių etate per savaitę sudarytų daugiausia 21 valandą, o nuo 2022-ųjų rugsėjo – 18 valandų. Taip pat reikalaujama didinti valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pamokoms pasiruošti ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičių.

Pasak A. Navicko, bus siekiama, kad akademikai atliktų tyrimą ir apskaičiuotų, kiek tokio laiko mokytojams reikia.

„Mokytojų patirtis rodo, kad to laiko trūksta. Dėl to turime mažinti kontaktinių valandų skaičių“, – sakė jis.

Kaip teigiama profsąjungos reikalavimuose, nuo kitų metų pradžios turėtų būti nustatytos ir dėstytojų bei mokslininkų atlyginimų grindys, susietos jų kvalifikacija bei vidutiniu darbo užmokesčiu.

„Mokslo srityje mūsų valstybės politika mėgina paneigti rinkos ekonomikos dėsnius. Visa politika įgyvendinama taip, tarsi mokslas nebūtų vykdomas ir mokslininkai nebūtų darbo rinkos dalyviai“, – sakė Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovė, mokslininkų ir dėstytojų iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas” atstovė Rūta Žiliukaitė.

A. Navicko teigimu, svarbu, kad derybos dėl kolektyvinės sutarties būtų viešos ir transliuojamos tiesiogiai.

„Nebegalima leisti, kad sutartys būtų pasirašomos slapta, nepritariant švietimo bendruomenei“, – sakė jis.

Pasak profsąjungos atstovo, rengiant kolektyvinę sutartį, susitarimai negali būti abstraktūs.

„Negali būti abstrakčių susitarimų, kad sieksime gerovės ar kad sistema būtų kokybiška. Turim susitarti konkrečiai, kas yra gerovė ir kas yra kokybė, ją turim pamatuoti, stebėti vertinti“, – sakė A. Navickas.

„Neturėtų būti, kad pagrindiniai reikalavimai būtų iškeičiami į kelias papildomas atostogų dienas profsąjungų nariams“, – pridūrė jis.

Anot profsąjungos pirmininko, mokyklų tinklo pertvarkos klausimas – ar tą turėtų daryti savivaldybės, ar centrinė valdžia – yra diskutuotinas. Pasak A. Navicko, Lietuva turėtų orientuotis į Suomijos švietimo sistemą ir perimti jos švietimo modelį.

Taip pat siūloma ministerijai inicijuoti ir nuolat vykdyti pedagogų psichologinės būsenos monitoringą, o iškilus problemoms, užtikrinti pedagogų psichologinę gerovę.

Profesinė sąjunga žada streikuoti, jei į reikalavimus nebus atsižvelgta.

2017 metais pasirašyta kolektyvinė sutartis tik su keturiomis profsąjungomis, pernai metų pabaigoje ji atnaujinta.

Šios sutarties nėra pasirašiusi 2018 metų pabaigoje masinį mokytojų streiką surengusi A. Navicko vadovaujama profsąjunga, ji dėl mokytojų etatinio apmokėjimo modelio su ministerija iki šiol derėjosi atskirai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo šiais metais derybas pradėjo su šešiomis profesinėmis sąjungomis: Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga, Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga (LŠMPS), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga.

Su profsąjungomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo planuoja susitikti ketvirtadienį.