Kalbėdamas apie galimybę pereiti prie klimatui neutralesnės žemės ūkio veiklos gyvulininkystės sektoriuje, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽUBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad šiam tikslui reikalingas didesnis valstybės dėmesys ir parama. Jis taip pat priduria, kad šalies gyvulininkystės sektorius per pastaruosius 20 metų sumenko tiek, jog apie gyvulių emisijų mažinimą kalbėti nė neverta.

„Nors absoliutaus išmetamo amoniako ir kitų klimatui kenksmingų medžiagų skleidimo į aplinką žemės ūkyje pasiekti negalime, jį galima šiek tiek sumažinti taikant sėjomainas, kalkinimą, intensyvią žemdirbystę“, – teigė J. Sviderskis, referuodamas į tai, jog viena iš priemonių siekti didesnio tvarumo žemės ūkyje yra didinti galvijų bandas intensyvinant milžimus, kadangi viena produktyvi karvė gali pakeisti 2–3 karves.

„Per pastaruosius 20 metų melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 4 kartus: nuo nepilno milijono iki 230 tūkst. Jau esame ant kritinės ribos, kad savo pienu pamaitintume Lietuvą, jau nekalbant apie jo išvežimą“, – tikino J. Sviderskis.

Jau esame ant kritinės ribos, kad savo pienu pamaitintume Lietuvą, jau nekalbant apie jo išvežimą.

J. Sviderskis pažymėjo, kad, nors intensyvūs ūkiai, kuriuose pagrindą sudaro didesnį pieno kiekį duodančios karvės, yra efektyviau veikiantys už smulkius ūkius, į juos dėl įvairių priežasčių tenka ir daugiau investuoti.

„Taip, intensyvūs ūkiai yra racionalesni, tačiau jie ir kainuoja daugiau, tiek technika, tiek įranga. Tokių ūkių Lietuvoje savininkai naudoja tikrai šiuolaikiškas technologijas. (...)

Juolab kad ūkininkas gautų didesnius išmilžius iš karvės, ji turi būti aprūpinta viskuo – tiek gerove, tiek subalansuotu šėrimu, kuriam taikomas atitinkamas maisto medžiagų racionas“, – Eltai sakė LŽUBA generalinis direktorius.

J. Sviderskis taip pat pažymėjo, kad valstybės parama, skiriama šalies ūkių tobulinimui, galėtų būti didesnė.

„Per pastaruosius dvejus metus maksimali investicinė parama ūkiui buvo 50 tūkst. eurų. Tai galima prilyginti nuliui. Tuo metu mūsų kaimynai latviai skyrė milijoną eurų investicijoms į vienos fermos statybą“, – sakė jis.

Europos Komisijos duomenimis, nuo 2012 metų iki 2020-ųjų pieninių karvių skaičius ES sumažėjo daugiau kaip pusę milijono, kai supirkto pieno kiekis išaugo dešimtadaliu. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį karvių skaičius ES sumažės dar 1,3 mln. Tuo metu supirkto pieno kiekis 2030 metais, palyginti su 2020 metais, išaugs 6 proc.

Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms imponuoja tūkstantmetė Sirijos žemdirbystės patirtis, tačiau ieškodami trūkstamų žmonių į laisvas darbo vietas jie ir toliau mieliau dairysis į darbo biržą - idėja įdarbinti karo pabėgėlius iš Sirijos mūsų šalies ūkininkų nežavi, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Ūkininkai sako neįveiksiantys kalbos barjero.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio teigimu, reikalingų sau specialistų tarp Sirijos pabėgėlių neieškos, nes jų parengiama ir Lietuvoje, bet informacijos apie bent atrinktų pabėgėlių kvalifikacijas reikėtų.

"Kol kas nėra žinių, kokių žemės ūkio kvalifikacijų galima tikėtis iš sirų pabėgėlių. Tokia informacija būtų reikalinga. Kita vertus, per porą dešimtmečių Lietuvos žemės ūkyje labai pakito technika, technologijos. Galų gale tokios pat kultūros skirtingose klimato zonose auginamos tarpusavyje niekaip nesuderintomis technologijomis", - dienraščiui svarstė J.Kraujelis.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pasisako už tai, kad dideli prekybos centrai galėtų dirbti po 20 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis. Seimo komitetas trečiadienį apsvarstė svarstomo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas.

Komiteto vadovas „darbietis“ Saulius Bucevičius BNS teigė, kad pataisos autoriai nepateikė įrodymų, kad uždraudus dideliems prekybos centrams dirbti vakarais ir nedarbo dienomis, palengvės smulkiojo verslo situacija.

„Tai ir reikėjo pasakyti, kokia nauda bus smulkiajam verslui, uždarius prekybos centrus tam tikru metu. Kol skaičių nėra, yra toks komiteto sprendimas“, - BNS sakė S.Bucevičius.
„Kaip žmonės sutiks šį pasiūlymą?“- retoriškai klausė jis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija siūlo įpareigoti darbo laiką trumpinti tik tuos prekybos tinklus, kurių prekybos plotas didesnis negu 400 kvadratinių metrų. Šią pataisą dar svarstys Ekonomikos komitetas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai apklausus žemės ūkio bendroves apie prognozuojamus šių metų rezultatus, paaiškėjo, kad nors šiemet pigo beveik visa žemės ūkio produkcija, dauguma įmonių šiemet dirbs pelningai - nors pieno, galvijų ir grūdų supirkimo kainos krito, o nuostolių metiniuose balansuose bus išvengta dėl sąlyginai aukštų žemės ūkio produkcijos kainų pirmąjį pusmetį ir Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų.

"Verslo žinios" rašo, kad jei sumažėjusios supirkimo kainos laikysis ilgai, ateinantys metai gali tapti nuostolingi, nors dauguma žemės ūkio bendrovių verčiasi gyvulininkyste ir augalininkyste, o taip plėtojamas verslas stabilesnis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis dienraščiui teigė, kad gyvulininkystė, kurią stipriausiai paveikė Rusijos embargas, nėra pagrindinis pajamų šaltinis. Kur kas stipriau smogė atpigę javai. Tačiau jie pigo ne dėl Rusijos, o dėl pasaulinių tendencijų.

Žemės pardavimo saugiklių įstatymas galioja jau tris mėnesius, o nepatenkintųjų tik daugėja. Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos atstovai žada koreguoti įstatymą, tačiau šį tą pakeisti esą bus galima tik rudenį ir tik tada, jei tai ryšis siūlyti pati Vyriausybė, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Įstatymą reikia kuo greičiau taisyti, nes jis padarė daug žalos, o kai kurios jo nuostatos prieštarauja kitiems Lietuvos teisės aktams ir ES nuostatoms", - teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Asociacija aukščiausioms valstybės institucijoms išsiuntinėjo raštą, kuriame prašo kuo greičiau įstatymą pakoreguoti.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad žemės pardavimo saugiklių įstatymas bus koreguojamas. Ji minėjo, kad rengiami įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose siūloma numatyti išimtį kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) dėl įstatyme nustatytų apribojimų taikymo. Taip norima išvengti žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų kreditavimo galimybių ribojimo.

"Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas šiandien yra vienas svarbiausių. Jis kelia didžiulį ažiotažą, todėl bet kokie veiksmai turi būti labai pamatuoti", - teigė V.Baltraitienė.

Šiemet įsigaliojusius ribojimus įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus ir aktyvų valstybinės žemės išpardavimą jau pajuto dirbamų plotų pardavėjai – kai kuriuose regionuose kainos pradėjo kristi, rašo „Verslo žinios“.

Kol kas rinkos dalyviai nesiima spėti, ar tai tendencija, ar tik laikinas stabtelėjimas. Dar per anksti spręsti ir apie tikrąsias priežastis – tai gali būti atokvėpis po pernykštės rekordinės prekybos arba dėl pigesnių grūdų, dėl kurių žemdirbių pajamos buvo mažesnės nei 2012 metais, ūkininkai tiesiog turi mažiau lėšų valdoms plėsti.

„Kaina krito iki 2 tūkst. litų už hektarą. Derlinguose rajonuose pernai už hektarą prašė iki 12 tūkst., o šiemet – 10 tūkst. litų už hektarą“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Asociacijos vadovas įvardija ir pokyčių priežastį – dėl ribojimų sumažėjo potencialių pirkėjų skaičius. Kita vertus, įtaką žemės pardavimui daro ne tik jau priimti valdomų sklypų (iki 500 hektarų) ribojimai, bet ir laukiami nauji saugikliai, kuriuos Seimas tik planuoja priimti.