Jį stebina „Foxpay“ savininkės tvirtinimas, kad viešas interesas nėra ginamas, nors tarnybų pradėti bendrovės tyrimai parodė LŽTA bandymų atkreipti institucijų dėmesį teisingumą.

„I. Trinkūnaitės atstovų išplatintame pranešime teigiama, kad veiksmas, siekiant atkreipti valstybinių institucijų ir viešų įstaigų dėmesį į galimas rizikas, kylančias dėl su bendrove „Foxpay“ susijusių asmenų, neturi nieko bendro su viešuoju interesu ar visuomenine veikla. Toks teiginys yra klaidinantis. LŽTA per savo veiklos istoriją yra platinusi pranešimus ir pozicijas valdžios institucijoms“, – portalui LRT pateiktame atsakyme teigė V. Budnikas.

„Pranešimu, kuris buvo parengtas viešai prieinamos informacijos pagrindu, tebuvo siekiama ginti viešąjį interesą, atkreipiant valstybės institucijų bei viešų įstaigų dėmesį į galimas rizikas, kylančias dėl su bendrove „Foxpay“ susijusių asmenų. Kaip parodė daug vėliau pasirodžiusi informacija žiniasklaidoje apie VSD bei kitų valstybės institucijų atliekamus tyrimus, toks žingsnis nebuvo be pagrindo“, – tvirtino jis.

Taip pat visuomenininkas tvirtina, kad skirtingai, nei mano I. Trinkūnaitė, jis nesistengė eskaluoti konflikto. V. Budnikas pabrėžia, kad teismo proceso tikslas – simboliškai kompensuoti žalą patirtą dėl I. Trinkūnaitės veiksmų.  

„Motyvo eskaluoti šį konfliktą viešai nėra. Visa valstybinėms institucijoms ir viešosioms įstaigoms pateikta informacija buvo ir yra prieinama viešai“, – tvirtina visuomenininkas.

„Motyvas taip pat nėra ir finansinis, nes teismo prašoma iš I. Trinkūnaitės priteisti vos 100 eurų neturtinės žalos, 5 proc. metų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Šio teismui pateikto ieškinio motyvas tėra vienas – bent simboliškai kompensuoti žalą bei išgyvenimus“, – pabrėžia jis.

Be to V. Budnikas neigė „Foxpay“ savininkės teiginius, kad LŽTA yra nuo 2014 m. neveikianti organizacija. Anot jo, asociacija iki šiol aktyviai vykdo veiklą ir teikia pastabas, siūlymus įstatymų leidėjams, teisėtvarkos institucijoms ir Vyriausybei.

Kaip rodo Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį gavo V. Budniko ieškinį atsakovei I. Trinkūnaitei dėl garbės ir orumo gynimo.

Anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas žiniasklaidai Giedrius Janonis Eltai patvirtino, kad V. Budnikas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. Trinkūnaitės. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

V. Budnikas, anot jo advokato, į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo nutarė kreiptis po to, kai jį pasiekė informacija, jog I. Trinkūnaitė jį apkaltino šmeižtu. Tokių kaltinimų vyras buvo susilaukęs, kai prabilo apie „Foxpay“ akcininkės ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

Kitas parengiamasis teismo posėdis šioje civilinėje byloje numatytas rugpjūčio 5 d. 

ELTA primena, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

Be to, buvo nustatyta, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.

Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.

Neleido išsakyti pastabų

LŽTA pirmininkas Vytautas Budnikas į posėdį atvyko ne šiaip sau, o darbo grupės narės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės prašymu ir su įgaliojimu jai atstovauti. Tačiau leidimo perskaityti asociacijos parengtas pastabas dėl rengiamo įstatymo negavo.

LŽTA teigė palaikantis nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų ir būsto priežiūros visuomeninių organizacijų susirūpinimą dėl galimai korupcinio šio įstatymo projekto.

„Mes sekame visus įstatymus, projektus, kurie yra susiję, gali turėti įtakos žmogaus teisėms. Šiuo atveju bendradarbavome su Lietuvos nacionalinės vartotojų federacija. Asociacija išsamiau pasidomėjo, koks yra projekto turinys. Kai mūsų ekspertai įsigilino, pamatė, kad vis faktiškai yra korupcinio pobūdžio“, – portalui komentavo V. Budnikas.

Surašę motyvuotas pastabas sausio 31 d. LŽTA atstovai jas išsiuntė Seimui ir Aplinkos  ministerijai. Vėliau paaiškėjo, kad į asociacijos kreipimąsi visiškai neatsižvelgti ir nė viena pastaba neįtraukta į darbo grupės svarstytinų pastabų sąrašą.

V. Budnikas nustebo, kad žmogaus teisių gynėjų pastabos dėl įstatymo projekto ne tik neįtrauktos į svarstymą, bet jų net neleista paskelbti žodžiu.

Teisme galioja, bet ne ministerijoje

„Į posėdį mus pakvietė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovas, kuris yra darbo grupės nariu. Sakė, kas iš jūsų kompetentingas pasisakyti šiuo klausimu, tas ir nueikite į posėdį“, – pasakojo  žmogaus teisių gynėjas.

LŽTA  su federacija turi bendradarbiavimo, o tiksliau, jungtinės veiklos sutartį ir dažnai pavaduoja viena kitą. V. Budnikas kaip partnerių įgaliotas  asmuo nuėjo į posėdį. „Prisistačiau, kad esu nuo vartotojų federacijos, paprašiau, kad man leistų pagarsinti, ką keistino įžvelgėme projekte, bet pasakė, kad man negalima pasisakyti, nes į darbo grupę ministro įsakymu įtrauktos ne organizacijos, o konkretūs asmenys.

Kai mūsų ekspertai įsigilino, pamatė, kad vis faktiškai yra korupcinio pobūdžio.

Anot jo, netiko net notarinį įgaliojimas, kad atstovauja federacijos vadovei, kuri yra darbo grupės narė. Valdininkai tepakartojo, kad posėdyje gali dalyvauti tik į grupę įtrauktas fizinis asmuo, o ne jo atstovaujamos organizacijos atstovas. „Notariniai įgaliojimai tinka teismui, o ministerijai – ne“, – trukčiojo pečiais V. Budnikas.

Posėdį jis paliko nematydamas prasmės jame likti, jeigu jame būtų galėjęs tik sėdėti ir klausyti. „Jeigu jiems rūpėtų išleisti tikrai gerą, visuomenei naudingą įstatymą, reikėtų išklausyti nuomones“, – įsitikinęs visuomenininkas, pridūręs, kad darbo grupės posėdžio pirmininkas teigė pirmą kartą girdėjęs, kad LŽTA yra atsiuntę pastabų, tačiau šalia pirmininko sėdėjęs asmuo patvirtino, kad pastabos yra gautos.

Vadina savivaldos naikinimu

V. Budnikas dėstė, kad minėta situacija, jo nuomone, tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad projektas yra korupcinis, dėl ko ir blokuojama bet kokia informacija, išryškinanti įstatymo skyles ir galimą žalą visuomenei, jos savivaldos stiprinimui. Jo nuomone, ministerija tik imituoja demokratiją, tačiau realiai atsižvelgia, kaip rodo atvejis su LŽTA pateiktomis pastabomis, tik į tas pastabas, kurios tinka įstatymo rengėjams.

„Buvome surašę teisiškai argumentuotai, ne šiaip sau padrikos emocijos. Argumentais nurodėme, koks straipsnis prieštarauja, kur yra nelogiškumai. Projektu naikinami daugiabučių savininkų bendrijų kolegialūs organai.  Kodėl nenaikinami sodininkų bendrijų ar asociacijų, viešųjų įstaigų kolegialūs organai? Nelogiška. Arba pavyzdžiui, numatyta, kad jungtinės veiklos sutartis, kai gyventojai susitarę nori pigiau prižiūrėti namus, netenka juridinės galios, jeigu nors vienas sutarties dalyvis, tai yra, nors vienas daugiabučio savininkas, pareiškė norą išstoti. Absurdų absurdas!Faktiškai tai yra sudarytos sąlygos savininkų papirkinėjimui. Bet koks administratorius, norėdamas įlįsti eksploatuoti namą, kuriam nors veikėjui skiria premiją, kad sugriūtų sutartis, ir namas pereina administratoriaus žinion“, – piešė scenarijų V. Budnikas, pridūręs, kad schema sukurta gana primityvi, bet kelianti didelį nerimą.

Jeigu įstatymo projektas bus vėl pateiktas Seimui, visuomenininkai vėl kreipsis nurodydami, kad Aplinkos ministerija nesilaiko įstatymų ir neišklauso visuomenės, bei tikisi, kad projektas vėl bus grąžintas tobulinimui.

Įstatymo projektą V. Budnikas pavadino dviejų įstatymų plakiniu. „Jeigu kalbame apie savivaldos stiprinimą, nes realios jos neturime nei regionuose, nei didmiesčiuose – seniūnų negalime išsirinkti. Bendrijų atžvilgiu grįžtume apskritai į autoritarizmą. Vietoje to, kad leistume gyventojams patiems spręsti, bendrijas naikiname. Mano galva, bendrijų, kaip savivaldos formos, įstatymą turėtų būti visiškai atskirtas nuo administratorių nuostatų“, – dėstė žmogaus teisių gynėjas.

Ministerija: pareiškėjo pastabos bus įvertintos

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė pateikė tokį ministerijos komentarą:

„Vasario 4 d. buvo organizuotas aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės dėl Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekto nuostatų tobulinimo posėdis. Į posėdį atvyko nekviestas ir į darbo grupės sudėtį neįtrauktas asmuo, kuris prisistatė V. Budniku. Pagal šios darbo grupės reglamentą, patvirtintą aplinkos ministro įsakymu, ji gali svarstyti tik darbo grupės narių pateiktas pastabas ir pasiūlymus. V. Budnikas nėra darbo grupės narys. Jo pastabos bus įvertintos Aplinkos ministerijos specialistų darbo tvarka ir atsakyta pareiškėjui.

Šią darbo grupę aplinkos ministras sudarė minėtajam įstatymo projektui aptarti ir pateikti pasiūlymus jam tobulinti.

Darbo grupės pirmininkas – Dainius Čergelis, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas.

Nariai: Aplinkos ministerijos specialistai, daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijų atstovai, kai kurių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, daugiabučius administruojančių bendrovių, savivaldybių administracijų, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos ir kt. atstovai.

Darbo grupės sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sutarimo nėra, kiekvienas narys gali pateikti atskirą nuomonę svarstomu klausimu".