Atsistatydinimai – vienas po kito

Šią savaitę Lietuvos automobilių sporto federaciją (LASF) sukrėtė konfliktas, iš posto išvertęs ir organizacijos prezidentą Egidijų Janavičių.

Nesantaikos kibirkštys LASF kilo po lenktynininko Gedimino Maškausko skandalingų pasisakymų apie paramą ukrainiečiams ir vėliau sekusios vangios LASF vadovybės reakcijos. Reaguodami į tai iš federacijos tarybos pasitraukė net trys iš penkių jos narių, tarp jų ir žinomas Dakaro lenktynininkas Vaidotas Žala. Netrukus apie sprendimą palikti postą pranešė ir LASF prezidentas E.Janavičius. 44 metų prieniškis prie federacijos vairo stovėjo nuo 2020-ųjų liepos.

Žmonės neturintys žalio supratimo apie karą, bando žaisti didvyrius, o jūs dar jiems padedate.

Kreiptis į LASF Etikos ir drausmės komisiją federacijos narius paskatino G.Maškausko komentaras prie kolegos iš ralio trasų Stasio Tarailės, gabenančio paramą Ukrainos gynėjams, įrašo feisbuke.

„Chersone tokius su Molotovo kokteiliais per 5 minutes į faršą pavertė, net rankos pakelti nespėjo. Žmonės, neturintys žalio supratimo apie karą, bando žaisti didvyrius, o jūs dar jiems padedate. Visa Europa juos paliko likimo valioje, nes mato, kad dainelė sudainuota, o jūs su penkiais surūdijusiais džipais ir buteliais galvojate šiais laikais karą laimėti. Beprasmiškos žmonių mirtys. Ar irgi džiaugsmingai prisidedate prie Ukrainos nacikų daryti viską, kad būtų kuo daugiau aukų tarp civilių gyventojų“, – komentavo G.Maškauskas.

Reikalaus atšaukti nutartį

Skundą dėl šių pasisakymų išnagrinėjusi LASF Etikos ir drausmės komisija nusprendė, kad G.Maškauskas drausmės nepažeidė. Tiesa, komisijos nariai pasiūlė automobilių sporto bendruomenės narius atsargiau reikšti nuomonę viešojoje erdvėje.

Pagalba: idea­lus au­to­mo­bi­lis Uk­rai­nos ka­riams yra pi­ka­pai, nes jų ga­le ga­li­ma su­mon­tuo­ti sun­kes­nį auto­ma­ti­nį gink­lą. / LŽA nuo­tr.

Pasipiktinę tokia pasyvia LASF pozicija, iš jos valdymo organų pasitraukė V.Žala, Mantas Babenskas ir Vitoldas Milius. Prieš tai jie pasisakė už LASF sutarties su „Viada LT“ degalinių tinklu nutraukimą. Prezidentas E.Janavičius nepalaikė ir šios pozicijos.

„Man gėda dėl sprendimų ir argumentų, kuriuos pastaruoju metu matau federacijoje karo Ukrainoje atžvilgiu. Dėjau daug pastangų, kad prastumčiau teisingas pozicijas. Žuvis pūva nuo galvos. Negaliu dirbti organizacijoje su kolegomis, kuriems karo neigimas yra „žodžio laisvė“, – savo socialinių tinklų paskyroje rašė V.Žala.

Vaidotas Žala. / Asmeninio archyvo nuotr.

Man gėda dėl sprendimų ir argumentų, kuriuos pastaruoju metu matau federacijoje karo Ukrainoje atžvilgiu.

Konfliktas tuo nesibaigė. Nuomonę, radikaliai besiskiriančią nuo Etikos ir drausmės komiteto sprendimo, išdėstė tos pačios federacijos Ralio komitetas. Jo vadovas Darius Šileikis pareikalavo, kad savo pasisakymais ukrainiečius įžeidusiam G.Maškauskui būtų uždrausta dalyvauti Lietuvos ralio čempionatuose arba būtų atimta LASF licencija. Teigiama, kad šią poziciją palaiko dauguma Lietuvos automobilių sporto bendruomenės. D.Šileikis patikino, kad Ralio komitetas kreipsis į LASF Apeliacinį teismą dėl Etikos ir drausmės komiteto nutarties nepripažinimo.

Kaunasi ir už mūsų ateitį

Lietuvos žurnalistų autoklubas patikino neketinantis mažinti paramos ukrainiečiams. Juolab kad fronte tinkamo transporto poreikis vis auga. Anot autoklubo nario Aido Bubino, lietuvių skirta parama į Ukrainą keliauja kone kas savaitę. Į pirmąsias pagalbos misijas pats A.Bubinas leidosi dar karo pradžioje, atsisakydamas pelningų pasiūlymų padirbėti, ir skirdamas nemažai asmeninių lėšų.

„Galbūt skambės banaliai, bet visi blaiviai mąstantys žmonės supranta, kad šis karas – pavadinkime jį trečiuoju pasauliniu – nors ir vyksta Ukrainos teritorijoje, tik nuo ukrainiečių priklauso, ar jis ateis iki mūsų. Tai suvokiantys žmonės puolė padėti tą pačią akimirką, kai karas prasidėjo. Jei nepadėsime ukrainiečiams visko sustabdyti, raketos gali sproginėti ir mūsų gatvėse“, – pabrėžė jis.

Pasak šturmano ir bekelės eksperto, Ukrainos priešraketinė gynyba daugumą raketų, paleistų šalies link, sugeba neutralizuoti, tad net ir girdėdami sirenas ukrainiečiai nebeskuba slėptis.

„Perspėjimo sistema yra kelių pakopų. Kai iš priešiško oro uosto pakyla lėktuvai ar raketos, pavojaus sirenos pradeda kaukti kone trečdalyje šalies. Kai jau numatoma, kokia kryptimi objektai skris, sirenos užkaukia konkrečioje apskrityje. Pirmas įspėjimas yra tas, prie kurio žmonės jau pripratę – girdėdami jį kelis kartus per dieną ukrainiečiai jau nebebėga slėptis“, – kalbėjo pašnekovas.

Informaciją dozuoja

A.Bubinas mano, kad žurnalistų autoklubas, aktyviai viešindamas informaciją apie surinktą pagalbą Ukrainos kariams, nušauna du zuikius vienu metu.

„Prorusiški troliai sukuria daug turinio, esą, rodančio, kad visi blogai gyvena, niekas nevyksta. Savo žinutėmis mes parodome, kad žmonės yra vieningi ir padeda Ukrainai. Be to, paskelbę, kad važiuojame į Ukrainą, sulaukiame žinučių su prašymais kažką nuvežti ar perduoti, norinčių prisidėti prie paramos kontaktų. Tad skelbti žinią yra svarbu, nes jeigu nepasakysi, kad kažką darai, kad renki automobilius, rezultatai bus kur kas kuklesni“, – kalbėjo LŽA narys.

Žingsnis: pro­tes­tuo­da­mi prieš abe­jin­gą LASF po­zi­ci­ją, iš fe­de­ra­ci­jos ta­ry­bos pa­si­trau­kė V.Mi­lius ir dar du na­riai iš pen­kių. / V. Pil­kaus­ko nuotr.

Tiesa, A.Bubinas neslepia, kad dėl galimų pavojų stengiamasi neskelbti informacijos realiu laiku, nepublikuoti nieko, kas padėtų identifikuoti, kuriomis vietovėmis judama. Ne vieną kartą iš karo apimtos Ukrainos LŽA atstovams teko grįžti su pakeleiviais – moterimis ir vaikais, besitraukiančiais iš siaubiamos šalies.

Tinka ne tik dyzeliniai

Ir LŽA, ir kiti lietuviai nesustodami ragina dovanoti automobilius ukrainiečių kariams, juos ruošia ir gabena į karo apimtą šalį, tačiau tinkamo, pravažaus transporto poreikis nemažėja.

„Pasikeitimas tik toks, kad iš pradžių buvo akcentuojama, jog reikia dyzelinių automobilių, nes prasidėjus karui benzino Ukrainos degalinėse neliko. Karinė technika varoma dyzelinu, tad užtikrinti degalų tiekimą, kai visiems reikia tos pačios rūšies, buvo lengviau. Dabar šios problemos neliko, tad tapo tinkami ir benzinu varomi automobiliai“, – kalbėjo pašnekovas.

Ukrainos kariams reikalingi techniškai tvarkingi, važiuojantys, pravažūs, keturių durų automobiliai. A.Bubinas pabrėžė, kad prašymas dovanoti techniškai tvarkingus automobilius nereiškia, kad turi būti atlikta jų techninė apžiūra. Svarbiausia, kad juos būtų galima užvesti ir jie važiuotų be grėsmės, kad pakeliui nukris ratai.

„Nieko tokio, jeigu automobilis subraižytas, parūdijęs, ar jei durelės ne tos spalvos. Automobilių reikia, kad kariai būtų mobilūs ir galėtų greitai nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą. Pravažių jų reikia dėl to, kad dažnai judama ne keliais – per dirvą, laukus. Keturduriai reikalingi dėl to, kad dviduriuose niekas nerizikuos sėsti į galą – jei kiltų pavojus, žmonės gale liktų įkalinti. Idealus modelis yra pikapai, nes jų gale galima sumontuoti ir sunkesnį automatinį ginklą“, – aiškino A.Bubinas ir pabrėžė, kad dovanoti automobiliai pravers ir vėliau atstatant karo nusiaubtą šalį.

Važiuoti pavieniui neverta

Žurnalistų autoklubo narys akcentavo, kad norą padėti ukrainiečiams jaučia ne vienas lietuvis, tačiau neverta nuosavais automobiliais atskirai pulti vežti paramą.

„Pirmiausia, veždami nedideliais kiekiais atskirai, degalams išleisite tikrai nemenką sumą – daugiau, nei nuvešite produktų. Geriau tuos pinigus skirti organizacijoms ir žmonėms, kurie padeda jau dabar, turi sustyguotą logistikos grandinę, reikiamus kontaktus“, – patirtimi dalijosi A.Bubinas.

Padariniai: pa­grei­tį įga­vęs skan­da­las pri­ver­tė E.Ja­na­vi­čių pa­si­traukti iš LASF pre­zi­den­to po­sto. / E. Ba­be­lio nuo­tr.

Anot jo, geriausias būdas padėti ukrainiečiams šiandien – nupirkti reikalingų produktų, prisijungti prie savanorių būrių, susitarti su kaimynais, kolegomis ir drauge nupirkti nors vieną tinkamą automobilį, paaukoti lėšų ir perduoti paramą organizacijoms, kurios nuo pat karo pradžios nuosekliai dirba ir teikia pagalbą.

Norintys padovanoti automobilį Ukrainos kariams, gali kreiptis LŽA atstovus: Valdą Valiukevičių (valdas@pressauto.lt, 8 659 11055) arba Romą Jurevičiūtę (roma@pressauto.lt, 8 698 82739). Smulkius techninius nesklandumus padės sutvarkyti prie akcijos prisijungę partneriai – autoservisai „Juta“, „Rimtoma“ ir „AutoAKSTĖ“, degalais prie akcijos prisideda ir degalinių tinklas „Neste Lietuva“.

Reikia visureigių

„Daugybę metų nuoširdžiai bendraujame su kolegomis žurnalistais iš Ukrainos. Prasidėjus karui iš karto paklausėme, kaip mes, automobilininkų bendruomenė, galime prisidėti. Išgirdome, kad karo liepsnų apimtai šaliai itin trūksta technikos. Ypač automobilių, kurie tinkami važiuoti sudėtingomis sąlygomis ir bekelei“, – kalbėjo LŽA prezidentas Valdas Valiukevičius.

LŽA atstovams kilo mintis pakviesti visus lietuvius prisidėti prie paramos nuo karo kenčiančiai šaliai ir jos žmonėms. Anot V.Valiukevičiaus, jokia paslaptis, kad Lietuva yra automobilininkų tauta ir ne vienas savo garaže, kieme turi rečiau naudojamą, o gal ir visiškai nereikalingą transporto priemonę. Galbūt būtent ji šią akimirką ypač praverstų nuo agresorių besiginantiems ukrainiečiams.

Ukrainoje labiausiai reikalingi visais ratais varomi, dyzeliniai visureigiai, pikapai (lengvieji sunkvežimiai), galintys įveikti prastus kelius, arba važiuoti ten, kur kelių apskritai nėra. Iniciatoriai neabejoja, kad tokių transporto priemonių Lietuvoje netrūksta, neretai jos tiesiog rūdija nenaudojamos kiemuose ar garažuose.

Karo liepsnų apimtai šaliai itin trūksta technikos. Ypač automobilių, kurie tinkami važiuoti sudėtingomis sąlygomis ir bekelei.

Prisideda ir servisai

Anot LŽA, svarbiausia, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas ir važiuojantis. Jeigu neatlikta transporto priemonės  techninė apžiūra, ja pasirūpins prie paramos akcijos prisijungusi Lietuvos techninių apžiūrų įmones vienijanti asociacija „Transeksta“. Asociacijos vadovas Gintautas Šlederis pažadėjo, kad techninių apžiūrų centrai prie akcijos prisidės visais turimais resursais.

Pagalbos ranką ištiesė jau trys automobilių remonto dirbtuvės: UAB „Rimtoma“, UAB „Juta“ ir Kauno autoservisas „AutoAKSTĖ“, tad jeigu aukojamam automobiliui kažko pritrūks, tuo pasirūpins profesionalai. Tikimasi, kad prie paramos akcijos prisijungs ir daugiau automobilių remonto dirbtuvių visoje šalyje.

Savo paramą ir pagalbą LŽA pažadėjo ir didžiausias Lietuvos transporto skelbimų portalas „Autoplius.lt“. Šioje platformoje kasmet parduodama ir nuperkama tūkstančiai automobilių, tad žinią apie galimybę prisidėti prie paramos nuo karo kenčiančiai šaliai sužinos daugybė žmonių.

Rezervas: Lietuvoje galima rasti ne vieną nenaudojamą didesnio pravažumo automobilį, kuris kare padėtų gelbėti gyvybes. LŽA nuotr.

„Regitroje“ – be eilės

LŽA akciją organizuoja drauge su Ukrainos gyventojams paramą renkančia organizacija „Blue / Yellow“ ir šalies automobilių registrą valdančia valstybės įmone „Regitra“.

„Blue / Yellow“ padėjo išsiaiškinti, kokių automobilių reikia kariaujantiems ukrainiečiams, taip pat padės organizuojant transporto perdavimo procesą. „Regitra“ pažadėjo be registracijos ir kitų mokesčių užregistruoti automobilius taip, kad šie galėtų iškeliauti į Ukrainą.

Norintys prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams raginami kreiptis tiesiai į LŽA atstovus: Valdą Valiukevičių (valdas@pressauto.lt, 8 659 11055) arba Romą Jurevičiūtę (roma@pressauto.lt, 8 698 82739).

„Kitais procesais pasirūpinsime mes ir akcijos partneriai. Juk kiekvieno iš mūsų pagalba svarbi stabdant šį karą ir padedant šiuo metu kenčiančiai Ukrainos tautai“, – akcentavo V.Valiukevičius.

Įdomūs išbandymai

Lietuvos žurnalistų autoklubo (LŽA), organizuojančio "Press ralį", narys ir vienas šio renginio istorinių automobilių įskaitos greičio ruožų sudarytojų Valdas Juozas Vilūnas teigė, kad šiemet išskirtinės technikos mėgėjų laukia nemenkas iššūkis, nes ekipažams numatyta sudėtinga, tačiau įdomi trasa.

"Istorinių automobilių ekipažams numatyta įdomi 430 km pirmos ralio dienos kelionė iš Vilniaus į Palangą. Dalyviams bus parengtos įvairios užduotys specialiose trasose ir kartodromuose. Reikės atidumo, pastabumo ir žinių apie istorines panemunės vietas", – sakė V.J.Vilūnas.

Didžiausia kiekvieno istorinio automobilio ekipažo pergalė – finišą pasiekti be gedimų ir nemalonių nuotykių.

Žurnalistas teigė, kad ralio trasa istorinių automobilių įskaitos dalyviams sudaroma atsižvelgus į specifinius reikalavimus. Jis pabrėžė, kad organizatoriai stengiasi tausoti unikalias transporto priemones, todėl ir sudarydami maršrutą parenka tik tokius kelius, kuriais šių automobilių vairuotojams važiuoti būtų malonu.

"Pirmas ir bene pagrindinis reikalavimas – maršrute negali būti kelių su žvyro danga. Dar vienas kriterijus – sporto rungtys turi derėti su papildomomis užduotimis ir mįslėmis. Be to, privaloma laikytis Kelių eismo taisyklių, o greičiau galima važiuoti tik kartodromuose ir uždarose trasose. Šiemet bus rungčių, kai automobilio greitis ir galingumas neturės įtakos rezultatams", – dėstė organizatorius.

Azarto – su kaupu

Lietuvos ralio lenktynininkas Karolis Raišys, 1958 m. gamybos "Jaguar XK150" startavęs Monte Karlo ralyje, pripažino, kad "Press ralio" istorinių automobilių įskaita unikali tiek joje dalyvaujančia technika, tiek ir organizatorių parengtais greičio ruožais, kuriuose išskirtinės technikos mėgėjams netrūksta nei nuotykių, nei azarto.

V. Pilkausko nuotr.

"Šiemet geram rezultatui reikės ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir tikslumo, kuris kai kuriose trasose bus ypač svarbus", – teigė lenktynininkas.

Patirties bagažą greičio ruožuose valdant istorinę techniką sukaupęs K.Raišys pabrėžė, kad, norint pasiekti pozityvų rezultatą, itin svarbu tinkamai parengti automobilį, būtinas geras ekipažo savitarpio supratimas.

"Vairuotojo ir šturmano komunikacija turi būti sklandi, o navigatorius privalo nestokoti skaičiavimo įgūdžių", – aiškino K.Raišys.

Dalyvaus 25 ekipažai

V.J.Vilūnas pabrėžė, kad "Press ralio" istorinių automobilių įskaitai unikalumo suteikia ir joje besivaržantys žmonės.

Šios varžybos ne vienam išskirtinės technikos entuziastui tapo ne tik puikia proga išbandyti savo jėgas, bet ir pabendrauti su bendraminčiais. Anot V.J.Vilūno, keli nuolatiniai šių varžybų ekipažai netgi susibūrė į ralio gerbėjus suvienijusį "4 namuko klubą".

"Didžiausia kiekvieno istorinio automobilio ekipažo pergalė – finišą pasiekti be gedimų ir nemalonių nuotykių. Atidumas ir maksimali koncentracija būtini abi ralio dienas. Laimės visi, kurie finišuos, o nugalės padarę mažiausiai klaidų. Ko reikia, kad tai pavyktų pasiekti? Pirmiausia, atidžiai patikrinti automobilį, tuomet nusiteikti ilgai kelionei, pasiimti termosą kavos ar arbatos ir į ekipažą pasikviesti sėkmę", – vardijo V.J.Vilūnas.

Šiemet "Press ralio" istorinių automobilių įskaitoje bus 25 ekipažai. Seniausi varžyboms užregistruoti automobiliai – 1966 m. "Volvo Amazon" ir 1968 m. "ZAZ 965".

Akis bus galima paganyti ir į šiek tiek jaunesnius "Porsche", "Jaguar", taip pat ir į "Daimler Benz W115", "Volkswagen Scirocco", "Datsun 260z", "BMW 518i", "Ford Granada".

Išbandymai: ekipažų laukia rungtys, kai automobilio greitis ir galingumas neturės įtakos rezultatams. / V. Pilkausko nuotr.

Iš Vilniaus – į pajūrį

Dėl "Press ralio" trofėjų kasmet varžosi kelios dešimtys lenktynininkų.

Pernai "Press" įskaitos nugalėtojais tapo Tomas Markelevičius ir Tadas Martinaitis (klasė A2000, automobilis "Mitsubishi Colt"), Domantas Puodžiukas ir Justas Lengvinas (A3000, BMW 325i) bei Renaldas Gabartas ir Vincas Gerdžiūnas (A3000+, "Audi RS5").

"Sport" įskaitos pagrindinius prizus išsidalijo Jordanas Dirgėla ir Alvaidas Daugėla (A2000, "Renault Clio Sport"), Edvinas Sabalys ir Edgaras Latiškevičius (A3000, "Porsche Boxster") bei Vytis Pauliukonis ir Audronis Gulbinas (A3000+, "Subaru Impreza WRX").

Šiemet "Press ralis" vyks gegužės 28–29 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Palangos apylinkėse.

Penkios vėliavos starto metu Kauno rotušės aikštėje plazdės pirmą kartą: Baltarusijos, Italijos, Indijos, Islandijos ir Vengrijos.

Rekordinis šiemet ne tik užsieniečių, bet ir visų dalyvių skaičius: planuojama, kad „Press ralyje 2017“, kuris pirmą kartą vyksta kartu su istorinių automobilių raliu „Lietuva 2017“, dalyvaus apie 70 ekipažų. „Press ralio 2017“ startas vyks birželio 2 d. 10 val. prie Kauno rotušės, o finišas numatytas birželio 3 d. 14.30 val. Palangoje, Vytauto gatvėje. Vėliau visi 70 ekipažų patrauks į Kretingos rajone esantį poilsio kompleksą „Atostogų parkas“, kur sužinos rezultatus ir bus apdovanoti.

Neįsivaizduojamas be užsieniečių

Birželio 2 dieną prie Kauno rotušės startuosiantis „Press ralis 2017“ bus rengiamas jau 22 kartą. Tai vienintelės tokio pobūdžio žurnalistų lenktynės pasaulyje. Tikras ralis su greičio ruožais, kur vairuotojo vietą ekipaže gali užimti tik žurnalistai. Nenuostabu, kad jis sulaukė didelio kaimynų, rašančių arba kuriančių laidas apie automobilius, susidomėjimo.

Renginio organizatorius, „Lietuvos žurnalistų autoklubo“ prezidentas Valdas Valiukevičius prisimena, kad užsieniečiai į lenktynes prisijungė jau nuo pirmojo ralio, vykusio 1996 metais.

„Jeigu latvius ir estus galime laikyti užsieniečiais, tai jie dalyvauja jau nuo pat pirmųjų varžybų, - šyptelėjo Valdas. – Tarptautiniu šis reginys buvo pripažintas jau 1997 metais, kai prisijungė didelė Rusijos leidinio „Autoreview“ komanda su trimis ekipažais“.

Bėgant metams dalyvių iš užsienio gretos didėjo. „Press ralis“ jau nebeįsivaizduojamas ir be lenkų, ukrainiečių ekipažų, vis didesnėmis grupėmis į Lietuvą birželio pradžioje atvažiuoja ir suomių žurnalistai, varžybas pirmą kartą išbandę prieš 3 metus. Atvažiuoja jie čia ne tik gerai palenktyniauti, bet ir pasismaginti su retai matomais kolegomis, draugais.

Šiemet „Press ralio“ starto metu Kauno rotušėje plazdės dar penkios iki šiol nematytos vėliavos: Baltarusijos, Italijos, Indijos, Islandijos ir Vengrijos. Pirmą kartą savo jėgas lietuviškose lenktynėse išmėgins šių šalių automobilių žurnalistai.

Naujokai bus turistais

Tiesa, ne visi pasiruošę pirmuoju bandymu akceleratorių minti iki dugno nepažįstamoje šalyje, nepažįstamais keliais ir trasomis nepažįstamose varžybose. Kai kurie pasinaudos sugrįžusia „Press ralio 2017“ dalimi – turizmo klase, kurios dalyviai lankys gražiausias vidurio Lietuvos ir Žemaitijos vietoves, kultūros ir istorinius objektus.

„Į šį renginį mane pakvietė Valdas Valiukevičius. Sudomino. Tačiau važiuosime turizmo įskaitoje. Neturiu jokios patirties automobilių sporte, važiuosime SUV automobiliu, pirmą kartą noriu pamatyti aplinką, susipažinti su Lietuva, kolegomis žurnalistais ir gerai praleisti laiką“, - sakė pirmą kartą varžybose startuosiantis „Abw.by“ puslapio redaktorius Aleksas Kvasčinskis, kuris vairuos Lietuvoje nematytą, Kinijoje gaminamą „Lifan“ visureigį.

Pažintinį džiaugsmą į lenktynių azartą iškeis ir „Auto Today“ žurnalistas iš Indijos Yogendra Pratapas. Jis iš karto pripažįsta, kad yra ne lenktynininkas, o keliautojas. Kartu su Vitoldu Miliumi nuvažiavo ne vieną dešimtį tūkstančių kilometrų skersai išilgai maišant Europą ir Aziją.

„Apie „Press ralį“ pirmą kartą išgirdau prieš daug metų, kai dar dirbau „Autobild“ žurnale. Man apie jį daug pasakojo Vitoldas Milius, knietėjo sudalyvauti. Tačiau proga atsirado tik dabar", - sako „Auto Today“ žurnalistas.

Pirmą kartą tikisi linksmybių

Pirmą kartą važiuosiu turistinėje įskaitoje. Reikia susipažinti su renginio specifika, kaip sakoma – apsiuostyti. Važiuoju į šį renginį be jokių lūkesčių, o pagrindinis tikslas – pasimėgauti šia šalimi. Joje buvau jau 4, o gal ir 5 kartus ir spėjau įsitikinti jos grožiu, kultūriniu ir architektūriniu paveldu. Ir tai suderinsiu su kitu pomėgiu – automobilio vairavimu“, - kalbėjo Y. Pratapas.

Tuo tarpu pietietis, karšto kraujo italas Federico Baglini iš karto stos į kovą sportininkų įskaitoje. Beje, Lietuvą jis puikiai pažįsta, o savo žurnalistinę patirtį kaupė rašydamas lietuviškam žurnalui „Keturi Ratai“. Tekstus į lietuvių kalbą išversdavo antroji pusė – lietuvė Dalia, kurią jis ir sodins į šturmano kėdę.

„Į žurnalistų ralį mane pakvietė Valdas Valiukevičius dar pernai. Tačiau nebuvau tam pasiruošęs. Šiemet nusprendžiau startuoti sportinėje klasėje. Nors praktiškai neturiu jokios lenktynių patirties, jaučiu joms meilę.

Startuosiu tuose greičio ruožuose ir trasose, kurių gyvenime nesu matęs, važiuosiu automobiliu, kurio dar nesu vairavęs ir šalia pasisodinsiu šturmanę, kuri bijo greičio. Gal ir neparodysiu aukštų rezultatų, bet neabejoju, kad bus labai smagu“, - starto nekantriai laukia Federico. 

Tarptautiškumo nauda eismo saugumui

Kuo platesnė „Press ralio“ geografija, tuo smagiau renginio dalyviams ir tuo didesnė nauda renginio partneriams – tą ypač pabrėžia padangų gamintojo „Continental“ atstovai.

„Continental“ yra bene visur atpažįstamas prekės ženklas: koncernas turi vystymo ir gamybos taškus 427-iose pasaulio vietose. Būdami tokio dydžio tarptautine kompanija, galime efektyviau propaguoti saugaus eismo vertybes ir naujausių technologijų svarbą, tad mes ypatingai vertiname gilias tradicijas turinčius renginius, kurie pritraukia dalyvius iš įvairių šalių“, - sužinojęs naujieną apie dalyvius iš naujų valstybių, džiaugsmo neslėpė „Continental“ eksporto vadovas Arūnas Kiaušas.

Jo teigimu, „Press ralis“ vienija automobilių tema rašančius žurnalistus, o tai ypač svarbu formuojant atsakingą požiūrį šviečiant transporto temomis besidominčius skaitytojus.

Šių metų ralyje bus kaip niekada daug varžybų, kuriose imituojamos žiemos sąlygos.

Laukia slidžios trasos

Per daugiau nei du dešimtmečius lenktyniaujantys žurnalistai skirtingais maršrutais išmaišė visą Lietuvą, lenktyniavo ir Latvijoje bei Estijoje. Šių metų vasarą žurnalistai pradės lenktyniaudami nuo Kauno rotušės iki Palangos. Iš viso sportinėje įskaitoje važiuojantys ekipažai įveiks daugiau nei 500 km ilgio atstumą, iš kurių beveik 80 km sudarys įskaitiniai greičio ruožai.

Pajėgiausi sportininkai „Press raliui“ ruošiasi iš anksto: treniruojasi slalomo, žiedinių lenktynių trasose. Bet niekada negali pasiruošti iki galo, mat, kaip sako „Lietuvos žurnalistų autoklubo“ prezidentas ir renginio organizatorius Valdas Valiukevičius, „vienodų „Press ralių“ dar nebuvo“.

Šio, jau 22-ojo ralio išskirtinė savybė – daug slidžių dangų autodromų, kuriuose sportininkai turės persiorientuoti nuo „vasarinio“ vairavimo režimo į „žieminį“.

„Labai smagu, kad Lietuvoje gausėja uždarų trasų, kurios turi ir slidžius paviršius. Mes išbandysime net kelias jų. Pirmoji – visiškai nauja ir vienintelė privati „ARV-Auto“ vairavimo mokyklos trasa su slidžiomis dangomis Kaune, ją išbandysime pirmieji. Lankysimės pačioje ilgiausioje ir greičiausioje Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodromo trasoje, taip pat mus priims ir Klaipėda. Visose šiose vietose įrengtos ir slidžių dangų aikštelės“, - greičio ruožų paslaptis dar likus daugiau nei mėnesiui iki lenktynių išdavė organizatorius.

Vairuotojams reikės kantrybės

„Važiavimas ant slidžios dangos kelia vairuotojų sąmoningumą, rodo, kad reikiamoje vietoje turi būti reikiamas greitis. Kad ir koks geras vairuotojas bebūtum, fizikos jėgos yra stipresnės“, - „Press ralio“ dalyviams priminė „ARV-Auto“ vairavimo mokyklos vadovas Valdas Šlepikas.

Įgūdžiai važiuojant ant slidžios dangos ypatingai reikalingi žiemą, tačiau jų nepamiršti pravartu ir šiltuoju sezonu – važiuojant per stiprią liūtį, automobilis gali netikėtai pradėti „plaukti“ (akvaplanuoti). Tuomet, pasak V. Šlepiko, slidžių dangų aikštelėse ištreniruoti įgūdžiai gali išgelbėti ne tik automobilį, bet ir sveikatą.

Bet tai – kasdieninio saugaus eismo tema. Sportiniame važiavime svarbus ne tik automobilio suvaldymas, bet ir trasos įveikimas kiek įmanoma greičiau.

„Greičio ruožai ant slidžių dangų pareikalaus iš vairuotojų itin greito prisitaikymo prie kelio sąlygų. Juk visi jau bus pratę važiuoti vasaros sąlygomis, pratę prie vasaros greičių, sukibimo su keliu, o čia – žiemos sąlygos.

Slidžių dangų trasose labiausiai reikia kantrybės. Juk varžybose vairuotojai stengiasi važiuoti kuo greičiau, o važiuojant slidžia danga labai sunku paskaičiuoti greitį, kuris nebūtų per didelis. Klaidos ten kainuoja labai daug. Geriausiai tokiose trasose pasirodys tie, kurie sugebės rasti ribą tarp greičio ir racionalaus važiavimo“, - patirtimi dalijosi daugkartinis „Press ralių“ nugalėtojas Dainius Leonavičius.

„Svarbus ypatumas – ralio metu nuolat skirsis dangos, sukibimas. Nuo slidžios dangos mašinos lėks sausu asfaltu, po to šlapiu asfaltu, o nuo jo  vėl ant slidžių dangų. Taigi, rezultatas labai priklausys nuo ekipažų sugebėjimo pasirinkti padangas. Kai kurie žurnalistai sakė, kad raliui bandys gauti naujausias „Continental Premium Contact 6“ – daugelyje iki šiol vykusių nepriklausomų testų jos nepaliko vilčių konkurentams“, - sakė V. Valiukevičius.

Jis teigė, kad kita didelė intriga „Press ralyje“ – kaip seksis jungtinei visų trijų Baltijos šalių žurnalistų komandai, kurios ekipažai startuos trimis identiškais „Nissan Micra“ automobiliais. Įdomi detalė ta, kad žurnalistai neturės progos iš anksto susipažinti su automobiliais ir į juos sės tik ralio išvakarėse.

Istorinei technikai – orientacinės užduotys

Tiems, kurie nepasitiki savo jėgomis lenktynių trasose, nenori gręžti automobilių variklių iki sūkių padebesių ir gadinti padangų organizatoriai gražina turistinę įskaitą, kurios dalyviai aplankys gražiausias Lietuvos vietas keliaudami iš Kauno į Palangą. Tačiau azarto čia netrūks – ekipažams reikės neatsipalaiduoti ir nenuleisti akių nuo kelio knygos bei sukti galvą ieškant išskirtinių Lietuvos objektų.

Kartu su turistais „Press Ralio“ metu pirmą kartą vakarų Lietuvą maišys ir istoriniai automobiliai, pagaminti ne vėliau kaip 1986 metais. Organizatorius V. Valiukevičius tikina, kad žmonėms tikrai bus į ką pažiūrėti - ralyje planuoja važiuoti kelios dešimtys istorinių automobilių, tarp kurių – net keli sportiški „Datsun“ modeliai.

Kodėl? Pirmą kartą žurnalistų ralio istorijoje kartu su „Press raliu“ bus surengtas ir Istorinių automobilių ralis.

Iki šiol prie šio ralio starto linijos dažniausiai matydavome naujus, apynaujus, sportinius ar bent poros dešimčių metų amžių siekiančius automobilius, tačiau 2017 metų birželio 2-3 dienomis žurnalistų ralio maršrutu riedės ir senesnius laikus menanti istorinė technika, kurios entuziastų Lietuvoje vis daugėja.

„Suorganizuoti istorinių automobilių ralį minčių buvo jau seniai, nes matau tą spragą Lietuvoje. Šalyje atsiranda vis daugiau senovinės technikos, vis daugiau didelių vaikų įsigyja tokius žaislus, apie kuriuos svajojo jaunystėje. Todėl tokių automobilių savininkams norisi padaryti gražią ir įdomią šventę. Šias mano mintis itin palaikė Romas Tamulevičius, turintis klasikinių automobilių dirbtuves Prienuose ir mylintis klasikinius „Datsun“ automobilius. Jis pažadėjo, kad Istorinių automobilių ralyje dalyvaus 5-8 šios markės automobiliai, atvyksiantys ir iš kitų šalių.

Taigi, mūsų ralyje pirmiausiai atsirado „Datsun“ markė, o vėliau ralio parneriu tapo „Nissan“. Tai toks lemtingas atsitiktinumas, nes „Datsun“ prekinis ženklas priklauso „Nissan“. Pastarieji vyraus „Press ralyje“, o susirinkę „Datsun“ savininkai surengs galbūt net atskiras mono taurės varžybas“, - apie būsimą renginį pasakojo Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas ir ralio direktorius Valdas Valiukevičius.

Tad pirmą kartą „Press ralyje“ su žurnalistais varžysis ir istorinių automobilių vairuotojai, todėl ralio organizatoriai laukia istorinės technikos gerbėjų ir savininkų su originaliais automobiliais, kurių modeliai yra ne jaunesni kaip 1986 metų gamybos.

Istorinio ralio dalyviai varžysis tikslaus pravažiavimo rungtyse, orientavimosi varžybose bei turės atlikti specialias užduotis. Visas Istorinių automobilių ralis vyks ant asfaltinės kelio dangos.

Jau pirmąją „Press ralio“ dieną, penktadienį, istorinės technikos ekipažams reikės įveikti 250 km atstumą. Viso per dvi dienas bus nuvažiuota apie 400 km distancija, kurioje ralio dalyviai turės progą susipažinti su įvairiais istoriniais Lietuvos objektais bei turės patys atlikti įvairias užduotis.

Visas ralio maršrutas drieksis nuo Kauno iki jau vasaros ritmu pradėsiančios gyventi Palangos. Startas – birželio 2 dieną, 10 valandą, Kauno rotušės aikštėje, finišas – birželio 3 dieną, 14 valandą Vytauto gatvėje, Palangoje.

Apie „Press ralį“

Pirmą kartą surengtas 1996-aisiais, „Press ralis“ kasmet sulaukia kelių dešimčių žurnalistų iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Suomijos ir kitų. Žurnalistai dvi dienas varžosi arba sportinėse (Sporto įskaitoje), arba orientacinėse (Turizmo įskaitoje) varžybose. Žurnalistų ralis šiemet vyks birželio 2-3 dienomis Lietuvoje – startas bus pasklebtas Kaune, o finišas – Palangoje.

Artimoje kovoje 54 balus surinkusi „Seat Ateca“ aplenkė antroje vietoje likusį „Kia Sportage“ (47 balai). Trečiąją vietą vos dviem balais prieš „Renault Megane“ išplėšė prancūziškas „Peugeot 3008“ (37 balai), pranešė Lietuvos žurnalistų autoklubas.

Tai pirmas kartas, kai visas trejetuko pozicijas okupavo padidinto pravažumo automobiliai.

„Tautos automobiliu“ išrinktas „Volvo S90“ sedanas, „Metų visureigiu“  - vienintelis tikras konkurse dalyvavęs rėminės konstrukcijos visureigis „Toyota Hilux“, sportiškiausiu automobiliu - „Ford Focus RS“.

Nominacijoje „Už dizainą“ šiemet triumfavo „Peugeot 3008“. Šiaulių banko įsteigtą „Įgyvendinamos svajonės“ nominaciją pelnė „Ford Kuga“. Naujienų agentūra BNS išrinko „Verslo klasės automobilį“ - juo tapo „Mercedes-Benz E klasė“. Lietuvos žurnalistų autoklubo moterys rinko „Moterų aistros automobilį“, kuriuo tapo „Jaguar F-Pace“ visureigis.

Vytauto Pilkausko nuotr.

Lietuvos žurnalistų autoklubo sportininkui už nuopelnus, pasiektus užsienio lenktynių trasose, skirtą nominaciją „Metų vairas“ gavo 20-metis Kasparas Navickas, Europos ralio kroso čempionate „Super 1600“ klasėje iškovojęs trečią vietą.

Gegužės 20-ąją „Litexpo“ parodų centre finišuosiančiame konkurse bus paskelbtas „Lietuvos komercinis automobilis 2016“.

Šiemet gegužės viduryje „Litexpo“ rūmuose tris dienas šurmuliuos net trys „Transbaltica“, „Mechanika“ ir „Balttechnika“ specializuotos parodos, kurių atskirame paviljone bus demonstruojami ir visi konkurso „Lietuvos komercinis automobilis 2016“ dalyviai. Čia juos įdėmiau apžiūrėti galės ne tik šių parodų lankytojai, bet ir potencialūs pirkėjai.

Kol kas tikslus dalyvių skaičius nėra žinomas, nes automobilių registracija tik prasidėjo. Konkursą „Lietuvos komercinis automobilis 2016“ rengiantis Lietuvos žurnalistų autoklubas kviečia jame dalyvauti visus automobilių gamintojų atstovus, galinčius ir norinčius pateikti vertinimo komisijai iki 3,5 tonos komercinius automobilius.

Konkurso nugalėtojas bus paskelbtas vertinimo komisijos, kurios sudėtyje - tiek autoritetingi transporto specialistai, tiek žurnalistai, sprendimu.

Renkant geriausiąjį komercinį automobilį ypatingą svarbą įgyja tokie kriterijai, kaip naujos transporto priemonės atsiperkamumas, jos išlaikymo kaštai iki 150 tūkstančių kilometrų ridos, serviso atstovų gebėjimai per trumpiausią laiką pateikti sugedusiam automobiliui reikiamą detalę ar mazgą ir daugybė kitų, specifinių parametrų.

„Manau, jog Lietuvos komercinio metų automobilio rinkimus palaiko ir skatina absoliučiai visi, siūlantys komercinį transportą, - sako UAB „Inchcape Motors“ generalinis direktorius Donatas Stanionis. – Dalyvausime ir šiemet ir, ko gero, ne su vienu modeliu. Motyvas - ne tik tas, kad prieš dvejus metus konkursui pristatytas „Ford Transit“ tapo absoliučiu nugalėtoju“.

Pasak D. Stanionio, toks žiuri verdiktas jo nė kiek nenustebino. Pernai pusės amžiaus jubiliejų atšventęs „Ford Transit” tapo geriausiai parduodamu komerciniu automobiliu Europoje, žymiai išaugo jo populiarumas ir Lietuvoje.

2015 m. Europoje parduota daugiau nei 280 000 „Ford” komercinių automobilių, iš jų „Transit“ - apie 75 000, o Lietuvos rinka nuo 2014 m. pagausėjo apie 200 naujų „Ford Transit“ automobilių, o visų komercinių „Ford“ modelių šalyje parduota apie 530 vnt.

Komercinių automobilių pardavėjus imponuoja ir rengiamo konkurso dalyvių vertinimo kriterijai: garantija, garantinės sąlygos priežiūrai, reguliarių aptarnavimų įkainis ir intervalai, vairuotojo darbo vietos patogumas ir saugumas, kiti svarbūs elementai. Tik viską susumavus ir atidžiai išanalizavus, paaiškėja, jog komercinio transporto kaina - toli gražu ne galutinis pasirinkimo kriterijus.

Paraiškos dalyvauti konkurse „Lietuvos komercinis automobilis 2016“ priimamos iki gegužės 2 d.

Lapkričio 5-ąją prasidėsiantis Lietuvos žurnalistų autoklubo rengiamas konkursas „Metų automobilis 2015“ bus jau aštuonioliktasis šių, kasmet vykstančių renginių istorijoje.

Per septyniolika metų konkursas susilaukė didelio ne tik naujų automobilių pardavėjų, prisiekusių automobilistų, bet ir plačiosios visuomenės dėmesio. Įskaitant ir pernykštį, lietuviškuose metų automobilio rinkimuose iš viso jau yra dalyvavę 443 naujausi automobiliai.

„Iki konkurso „Metų automobilis 2015“ pradžios likus kiek daugiau nei mėnesiui vyksta jame dalyvausiančių automobilių registracija, todėl šiandien kalbėti apie dalyvių skaičių dar kiek ankstoka. Juolab spėti pagrindinius pretendentus, kuriuos išsamiau paanalizuoti bus galima tik spalio 15 dieną, kai bus baigta registracija“, - sako projekto kuratorius, šį konkursą rengiančio Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.

Nors tikslus dalyvių skaičius paaiškės tik po poros savaičių, tačiau paskutinių kelerių metų praktika rodo, jog konkursuose kasmet varžosi po kelias dešimtis naujausių automobilių, dalis kurių į lietuviškojo konkurso vertinimo poligonus pristatomi vos nuriedėję nuo gamyklų surinkimo konvejerių ar tiesiai iš parodų stendų.

Šiemet konkurso „Metų automobilis 2015“ organizatoriai pirmųjų paraiškų sulaukė iš Vokietijos automobilių gamintojų flagmano „Mercedes-Benz“ atstovų Lietuvoje – UAB „Silberauto“, konkursui pristačiusios iškart du automobilius.

„Tai, kas geriausia, arba nieko, - vadovaudamiesi šiuo „Mercedes-Benz“  moto pristatome „Metų automobilio 2015“ rinkimams 2 naujus ir jau spėjusius pelnyti pripažinimą modelius: „Mercedes-Benz“ V klasę ir naująją C klasę“, - sako bendrovės marketingo ir klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Mantas Šiaulys.

Šio Vokietijos gamintojo atstovų Lietuvoje nuomone, „Mercedes-Benz“ V klasę turėtų įvertinti mėgstantys patogiai ir kartu prabangiai keliauti, o naujosios „Mercedes-Benz“ C klasės automobiliai pabrėš pirkėjo stiliaus supratimą ir kartu nepabostančią klasiką.

„Lexus“ gamintojų patikėtiniai į konkursą deleguoja „Lexus NX“ modelį, o dar vieno Vokietijos gamintojo – „Volkswagen“ atstovai ketina lietuviškajam konkursui pateikti net tris naujausius automobilius.