Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, kurie išsiskiria su išmatomis (bakterijos, virusai, parazitai ar kirmėlių kiaušinėliai), patekę į baseino vandenį ar sūkurinę vonią gali būti perduoti iš vieno žmogaus kitam. Iš žmonių, infekuotų helmintais (liaudiškai vadinamais kirminais),  į baseino vandenį gali patekti liamblijų cistos,  spalinių ir askaridžių kiaušinėlių, kurie atsparūs dezinfekantams. Baseinai – vienas pagrindinių pėdų ir nagų grybelių šaltinių.

Baseino vandenyje nustatytos žarninės lazdelės (Esherichia coli) parodo fekalinę taršą, kurios šaltinis baseine besimaudantys žmonės (nuo nešvarios odos, jei prieš baseiną lankytojai nesinaudoja dušu). Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus) į baseino vandenį patenka nuo besimaudančiųjų odos, atsisluoksniavus odos epiteliui, su pleiskanomis, iš ausų, su nosies sekretu.

Kvėpuojant aerozoliu, kuriame gali būti legionelių, kyla grėsmė susirgti sunkiu plaučių uždegimu. Ši liga labiausiai pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kitomis imuninę sistemą slopinančiomis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, autoimunine liga ir kt. Aerozoliai susiformuoja iš smulkių lašelių, kurie gali susidaryti purškiant/leidžiant vandenį, vandeniui atsitrenkus į kietus paviršius, leidžiant oro sroves į vandenį (sūkurinėje vonioje ir kt.) ir t.t.

Mikrobiologinė tarša, nustatyta baseino vandenyje, rodo nepakankamą vandens dezinfekciją ir tai, kad patys baseino lankytojai nesilaiko švaros taisyklių. Baseinų vandens kokybė priklauso nuo lankytojų higienos įpročių. Todėl baseino vandenyje gali būti įvairių ligų sukėlėjų, kuriuos atsineša besimaudantys.

ULAC medikai primena, kad siekiant išvengti užsikrėtimo kokia nors užkrečiamąja liga,  prieš lipant į baseiną būtina nusiprausti po dušu. Dušas padeda pašalinti nuo kūno visus nešvarumus – išmatų  likučius išangėje, kosmetikos likučius, prakaitą, ir t.t.