Šiuo metu šalyje sergančiųjų ar jau įveikusių šią piktybinę kraujo ligą yra apie 5 tūkst. Kasmet apie 500 lietuvių išgirsta limfomos diagnozę.
2016 m. tarptautinė organizacija „Limfomos koalicija“ atliko pasaulinę apklausą, kuri buvo vykdoma ir Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti pacientų informuotumą apie savo ligos diagnozę ir jos ypatybes. Atliktas tyrimas atskleidė, jog 1 iš 4 apklausoje dalyvavusių pacientų diagnozės metu nežinojo savo limfomos tipo, o beveik pusė apklaustųjų nesuprato savo ligos tipo ypatybių. Toks informacijos, faktų ar argumentų trūkumas apsunkina diagnozės ir jos specifikos suvokimą, tikslingą informacijos paiešką bei informuotų sprendimų priėmimą dėl gydymo ar psichologinės paramos poreikio.
Vertinant Europos šalių pacientų atsakymus, savo ligos tipą žino 3 iš 4 „Limfomos koalicijos“ tyrime dalyvavusiųjų. Remiantis atskirų šalių rezultatais, savo ligos tipą Italijoje žino 4 iš 5 pacientų, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Serbijoje – pusė apklaustųjų, Didžiojoje Britanijoje – 3 iš 5 pacientų, o Bulgarijoje – 2 iš 5 respondentų.
„Kai pacientams yra diagnozuojama kraujo liga, daugeliu atveju iš ligoninės jie išvyksta žinodami, jog serga ne Hodžkino limfoma. Kitaip sakant, jie žino tai, jog neserga Hodžkino limfoma. Vis tik, tokia informacija nėra pakankama, kadangi ne Hodžkino limfoma savaime nėra liga ir mes prisijungiame prie „Limfomos koalicijos“ organizuojamos kampanijos, pritardami nuomonei, jog pacientai turi žinoti savo ligos tipą ir suvokti konkretaus tipo ypatybes“, – kalbėjo onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Hodžkino limfoma yra tik viena iš limfomų rūšių, pavadinta pagal britų gydytojo Thomaso Hodgkino, 1832-aisiais pirmą kartą aprašiusio šią ligą, pavardę. Vėliau, atrandant vis naują limfomos tipą, jis buvo klasifikuojamas kaip ne Hodžkino limfoma. Šiandien apie limfomas žinoma daugiau nei anksčiau – tipai, kurie buvo priskiriami prie Hodžkino arba ne Hodžkino limfomų, dabar yra skirstomos į daugiau nei 60 skirtingų limfinės sistemos vėžio susirgimų, tokių kaip lėtinė limfoleukemija, Burkito limfoma, folikulinė limfoma, mantijos ląstelių limfoma ir daugelis kitų.
„Jau daugiau nei 10 metų pasaulinė limfomos diena minima Lietuvoje, siekiant išmokyti žmones atpažinti limfomos simptomus, o juos pastebėjus, nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos į gydytojus, taip pat informuoti apie gydymo galimybes bei mažinti vėžio baimę visuomenėje. Palaikome tarptautines iniciatyvas, kadangi kovojant su onkologine liga svarbu yra ne tik ankstyva diagnostika, pažangūs gydymo metodai, bet ir paciento bei jo artimųjų supratimas apie jį užklupusią ligą“, – teigė I. Drėgvienė.
