Vienas šuolių organizatorių Linas Ramoška portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad paskutiniam birželio sekmadieniui buvo užsiregistravę apie šimtas žmonių. Norinčių daug, smalsuolių – dar daugiau.

Emocija šuolio metu tikrai yra stipri. Matyti nuo savęs tolstantį tiltą – įsimenantis vaizdas.

Dvejojančių pasitaiko, bet tarp jau užsiregistravusiųjų ir neišdrįstančiųjų nušokti būna vos po vieną per mėnesį.

Vieni prieš šuolį labai nekalbūs, kitų nesinori trukdyti. Nušokusieji ant tilto nebeužkeliami. Apačioje prie pakibusių šuolininkų priplaukiama su valtimi, ir ja padeda pasiekti krantą.

L. Ramoškos pirmasis šuolis su virve buvo iš 12 metrų aukščio, šis tiltas – 32 metrų aukštyje. Kuo aukščiau, tuo geriau, nes ne taip baisu. Bet, kaip akcentavo L. Ramoška, bijo visi.

„Emocija šuolio metu tikrai yra stipri. Matyti nuo savęs tolstantį tiltą – įsimenantis vaizdas. Propaguoju ne vieną ir ne du ekstremalius sportus, bet galiu pasakyti, kad kiekvieno šuolio metu emocija visuomet yra stipri, o ypač pirmąkart. Ir logiški argumentai, kad jau daug žmonių yra šokę, kad tai yra saugu, neveikia. Tai yra toks dalykas, kai tiesiog reikia imti ir daryti, nes baimė nepraeis“, – kalbėjo kaunietis. 

Šuolis su virve – vasaros pramoga, bet baigiantis sezonui pasitaikė, kad pradėjo snigti, tad L. Ramoška yra išbandęs ir šuolį sningant. „Savotiškas jausmelis“, – emociją bandė apibūdinti kaunietis ir pridūrė, kad krisdami žemyn žmonės lietaus dažniausiai net nejaučia, nes, kaip juokavo, jų dėmesys būna nukreiptas truputėlį kitur.

„Šokti leidžiame ne jaunesniems nei šešiolikos metų, su sąlyga, kad šalia bus tėvai“, – kalbėjo L. Ramoška, prisiminęs atvejį, kai iš Plungės atvažiavusi šeima apsisuko atgal, kai mama savo akimis pamatė, kam pasiryžo atžala, ir tam pasipriešino.

Stengiamės kuo daugiau informacijos pateikti savo svetainėje ar nukreipiame pažiūrėti į vaizdo įrašus, kaip viskas vyksta, ir ko gali tikėtis.

Buvo atvejis, kai sūnus, pastovėjęs ant tilto krašto, taip ir neišdrįso nušokti, o tėvas viešai jį dar ėmė gėdinti: „Aš tavimi nusivyliau, kur dingo ta tavo drąsa“.

Vyriausia kliente jis įvardijo septyniasdešimtmetį perkopusią senjorę. Ją atlydėjo proanūkės, tačiau jos šokti nebūtų galėjusios, net jei ir būtų labai norėjusios – buvo per jaunos. Dėl senjorės šuolio kliūčių nebuvo.

L. Ramoška, paklaustas apie suorganizuotų kitiems šuolių skaičių, vaizdžiai sakė, kad „numetęs yra jau daugiau kaip septynis tūkstančius“, tačiau iš tiesų prie šuolininkų prieš šuolį net neprisiliečiama.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Apie tai, kad atvykusį adrenalino žmogų, bet nedrįstantį pasiryžti kryčiui, vertėtų stumtelti, L. Ramoška net nesvarsto. „Tai neįmanoma, nesaugu. Išsigandęs žmogus nesąmoningai ima gintis. Jis gali griebti mane už rankos. Be to, stumiamas žmogus pakankamai neatsispirtų nuo turėklo, jis gali užkliūti už jo. Tai nesaugu“, – sakė vyras.

Šokant su virve kiekvienas šuolis ir filmuojamas.

Specialistai vis dar sulaukia klausimų, ar tikrai nenukrisiu, ar virvės atlaikys. Atsakymus į tokius ir panašius klausimus iš anksto pateikia siųsdami registracijos patvirtinimą.

„Dažniausiai žmonės tai daro vieną kartą arba kartą metuose, ir pirmas kartas dažniausiai kelia klausimų. Stengiamės kuo daugiau informacijos pateikti savo svetainėje ar nukreipiame pažiūrėti į vaizdo įrašus, kaip viskas vyksta, ir ko gali tikėtis“, – teigė L. Ramoška.

Išvadino marodieriais

"Maserati", "Lamborghini", o gal "Rolls Royce" ar "Porsche" – tokią sudėtingą dilemą sprendė beveik 150 įmonių, oficialiai įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą. Subsidijų už darbuotojų prastovas prisišienavę, mokesčių atidėjimų ir kitų didelių lengvatų išsireikalavę Lietuvos verslininkai tuo pat metu ramia sąžine sau rinkosi toli gražu ne pirmo ir ne antro būtinumo pirkinius: vandens motociklus, katerius ir jachtas. Bet daugiausia eurų upių nutekėjo į įmonių automobilių garažo papildymą.

Jei taip atsainiai dirbtų privačios bendrovės specialistas ar vadovas, jis turėtų atsakyti už tokį darbą ir nuostolius. Bet politikams tai nė motais.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko pranešime nupieštas moralinis Lietuvos įmonių veidas šokiravo ir paprastus piliečius, ir pačius politikus. Pats M.Majauskas tokį elgesį pavadino cinizmo viršūne. Anot jo, kai kurios įmonės prabangų automobilį užregistruodavo kaip krovininį, norėdamos susigrąžinti sumokėtą PVM. Be to, paramą verslui jos galimai naudojo automobilio išperkamosios nuomos įmokoms padengti.

Situacijai neliko abejingas net šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, kirtęs dar stipriau.

"Tai ne tik ekonominio pobūdžio sukčiavimas, bet ir marodierystė (karo nusikaltimai plėšiant taikius gyventojus arba nukautus priešus – aut. past.)", – pareiškė šalies vadovas ir pabrėžė, kad taip besielgiantys verslininkai turėtų atsakyti prieš įstatymus.

Sutapimas: per 1 mln. eurų valstybės paramos sulaukęs drabužių parduotuvių tinklas įsigijo panašų "Porsche Panamera", išleisdamas apie 100 tūkst. eurų. / Scanpix nuotr.

15 metų prabanga

Tačiau taip skambiai pabarsčius kaltinimų paaiškėjo, kad ne viena įmonė į šį gėdos sąrašą pateko nepagrįstai. Nors M.Majauskas pats sąrašo neįvardijo, žiniasklaida greitai išsiaiškino blogiukus. Jį buvo sudariusios kai kurios valstybinės institucijos ir kelios privačios bendrovės.

Net neįsivaizduoju, kodėl vertintojams taip pasirodė, gal todėl, kad pats "Lexus" pavadinimas jiems simbolizuoja prabangą.

Be didelių ir ne tik Lietuvoje žinomų bendrovių savo pavadinimą jame aptiko ir mažos įmonėlės. Viena tokių Lietuvos šonaslydžio renginių organizatoriaus Lino Ramoškos valdoma mažoji bendrija "Cinkas". Automobilių sporto specialistas į galimų pažeidėjų gretas buvo įtrauktas kuriozinėmis aplinkybėmis.

Prasidėjus pandemijai ir sustojus visiems masiniams renginiams, Lino pramoginės veiklos perspektyvos tapo miglotos, tad, būdamas savarankiškai dirbantis asmuo, jis pasinaudojo valstybės pasiūlyta pagalba – parašė prašymą subsidijai gauti keičiant veiklą. Šis prašymas buvo patenkintas – vyras gavo 7 tūkst. eurų tikslinių lėšų. Ši programa nedraudžia tęsti ir buvusią veiklą, tačiau reikalauja pradėti vykdyti naują. Visus reikalavimus įvykdęs L.Ramoška jautėsi ramus, kol neišvydo savo bendrijos pavadinimo šalia kitų linksniuojant žiniasklaidoje.

Jo vadovaujama įmonė buvo įvardyta kaip įsigijusi prabangų "Lexus" automobilį. Į žiniasklaidos minimą duomenų bazę automobilis įtrauktas nepagrįstai. Mat šio automobilio rinkos vertė nė iš tolo neprilygsta prabangos sampratai. "Lexus LS 430" jau gerokai matęs gyvenimo – 15 metų senumo, pasiekęs 560 tūkst. km ridą. L.Ramoškos teigimu, jis automobilį įsigijo už 2 tūkst. eurų. Kitas ne mažiau svarbus faktas – "Lexus" pirktas ne iš pandemijos metu skirtų lėšų, o gerokai anksčiau – dar 2019-aisiais. Šiemet buvo tik pakoreguoti automobilio dokumentai dėl jame sumontuotos dujų įrangos.

Absurdas: šis L.Ramoškos penkiolikos metų senumo "Lexus LS 430", vertas apie 2 tūkst. eurų, buvo įtrauktas į prabangių pirkinių sąrašą. / L.Ramoškos asmeninio archyvo nuotr.

Suplakė į vieną krūvą

Nepaisant to, vos 2 tūkst. eurų vertės mašina buvo prilyginta kitų bendrovių pirktoms, per 50 tūkst. kainuojančioms naujutėlėms "Porsche Macan", "Porsche "Cayenne". O L.Ramoškos vėliau įsigytas automobilvežis, kainavęs triskart daugiau nei senas "Lexus", niekam neužkliuvo. Taip pat niekam neįdomus pasirodė ir dar vienas jo jau gavus subsidiją pirktas automobilis "Chevrolet".

"Net neįsivaizduoju, kodėl vertintojams taip pasirodė, gal todėl, kad pats "Lexus" pavadinimas jiems simbolizuoja prabangą, o kiti mano pirkiniai atrodo ne tokie prestižiniai", – šypsojosi pašnekovas.

Chaotiška mišrainė. Maždaug taip L.Ramoška apibūdino paviešintus gėdos sąrašus. Jo nuomone, kažkurios institucijos ir prie šio klausimo dirbę seimūnai tiesiog paėmė subsidijas gavusių įmonių sąrašus ir pažiūrėjo, kurios jų per pandemijos laikotarpį registravo automobilius.

"Jei taip atsainiai dirbtų privačios bendrovės specialistas ar vadovas, jis turėtų atsakyti už tokį darbą ir nuostolius. Bet politikams tai nė motais. Pakurstė aistras, apšmeižė vieną ar kitą įmonę, o jūs ten toliau kapstykitės patys", – piktinosi pašnekovas.

L.Ramoška spėja, jog tiek M.Majauskas, tiek kiti šios iniciatyvos autoriai siekia vienintelio tikslo – pasididinti savo politinį kapitalą.

"Visiškai neįsigilinama į konkrečias situacijas, kada ir koks automobilis pirktas, už kokias lėšas. Tiesiog viskas suplakta į vieną vietą: ir tikri pažeidėjai, ir visiškai nesusiję. Tai yra absoliutus populizmas. Galvojama apie savo karjerą, o ne apie realų problemos sprendimą", – mūsų dienraščiui dėstė renginių organizatorius.

Praminė buržujumi

L.Ramoškos įsitikinimu, neatsakingi politikų ir kitų veikėjų veiksmai turės neigiamų padarinių jo mažosios bendrijos veiklai, pirmiausia, įvaizdžiui, nes toli gražu ne kiekvienas jį pažįstantis žmogus ar partneris bei klientas gilinsis į šio skandalo aplinkybes.

"Tarkime, automobilių sporto atstovai, su kuriais aš dirbu, yra iš labai skirtingų geografinių vietų ir skirtingų interesų. Vieni gal ir išklausys mano paaiškinimus ir padarys tinkamas išvadas, o kiti išgirs, kad Linas gavo subsidiją ir prisipirko leksusų, tai, matyt, tuos pinigus iš automobilininkų ir pasisavino", – svarstė jis.

L.Ramoškos teigimu, jis jau asmeniškai įsitikino, kad su panašiomis problemomis susiduria ne viena įmonė. Keli jo bičiuliai skambino ir skundėsi, kad dėl senų pirkinių, pirktų dar gerokai iki pandemijos, buvo paviešinti kaip nesąžiningi vadovai, ne pagal paskirtį naudoję pandemines valstybės kompensacijas.

"Šita raganų medžioklė ir neatsakingas politikavimas tikrai turės padarinių įmonės įvaizdžiui ir ateities veiklai, bet mano įsipareigojimų valstybei nepakeis. Yra apibrėžti aiškūs reikalavimai, su kuriais sutikau gaudamas subsidiją. Juos privalėsiu įvykdyti ir nuo politikų savireklamos jie nei padidės, nei sumažės", – sakė L.Ramoška.

Vyras juokauja, kad bent draugų rate sulaukė tam tikro savo autoriteto augimo, nes dabar esą jo kitaip nei buržujumi (turtingo visuomenės sluoksnio atstovu – aut. past.) niekas nebevadina.

"Matsuri, išvertus iš japonų kalbos reiškia šventę, festivalį, – pasakoja renginio organizatorius Linas Ramoška. – Būtent tokio formato renginiai vyksta visame pasaulyje ir pagaliau galiu pasidžiaugti, kad šis formatas tapo tradicija Lietuvoje. Kartu prigijo ir dar viena filosofija – "Keep drifting fun" (red. Išlaikyk šonaslydį smagia pramoga). Skirtingai nuo ralio ar žiedinių lenktynių, sezoną atidaryti kviečiame masinės treniruotės metu. Tai laikas, kai dalyviai gali gerai praleisti laiką kartu tobulindami savo vairavimo gebėjimus, prasimankštindami po žiemos miego – jokios įtampos dėl rezultatų, galimybė išbandyti naują techniką ar naują vairavimo metodiką – laiko ir vietos tam bus sočiai."

Tiek LASF šonaslydžio komitetas, tiek ir renginių organizatoriai užsibrėžė tikslą pakelti 2020-ųjų kokybės kartelę aukštyn, tad jau keletą mėnesių rūpinamasi tiek dalyviais, tiek ir trasomis. Organizatoriai neslepia – išorinių trukdžių ir situacijų, kurios kištų pagalius į ratus netrūksta: nuo koronaviruso, iki nuo žemės paviršiaus nušluojamų trasų, tačiau tai nekeičia fakto, kad bendruomenė tikisi dar vieno gero sezono.

Po renginio Kuršėnuose prasidės Lietuvos šonaslydžio čempionatas, kuris aplankys Kauną, Kačerginę, Molėtus, Alytų, Rygą bei kitus Lietuvos ir Baltijos šalių miestus.

Labiau šventė

"Žiema šiemet mūsų sporto mėgėjams buvo tikrai dosni: sočiai sniego ir įvairių progų pasireikšti, tačiau dabar metas grįžti prie rimto sporto reikalų, o kad tai įvyktų kokybiškai, reikia apšilti", – pasakoja "Autoplius.lt Drift Matsuri" organizatorius Linas Ramoška.

"Pirmąjį balandžio savaitgalį pasirinkome ne veltui: tai bus puiki proga atgaivinti savo įgūdžius, išbandyti naują techniką ir gerai praleisti laiką kolegų apsuptyje. Kadangi tai "Matsuri", arba šventės, formatas, nereikės jaudintis dėl tvarkaraščio – trasa bus važiuojama ratu ir planuojame nestabdyti veiksmo bent šešetą valandų arba tiek, kiek dalyviai pajėgs. Apynaujė DRMC autodromo danga kartu su vėsia temperatūra turėtų mums padėti taupyti padangas, o tai, kad mažiau jas keisime, reiškia  dar daugiau veiksmo. Kuršėnai dar kartą skendės dūmuose, ir tai bus puiku!" – sako organizatorius.

Pirmąjį balandžio savaitgalį pasirinkome ne veltui: tai bus puiki proga atgaivinti savo įgūdžius, išbandyti naują techniką ir gerai praleisti laiką kolegų apsuptyje.

Ramybę skatinančios patikros

Daugelį valandų truksiantis šėlsmas trasoje taps ne vieninteliu tikslu atvykti į netoli Šiaulių įsikūrusį Darbo rinkos mokymų centro autodromą. "Kadangi mūsų mėgstamas sportas yra gana jaunas, dažni taisyklių pakeitimai ar papildymai darosi įprasti, tad, siekdami suteikti ramybės per žiemą savo bolidus atnaujinusiems lenktynininkams, kartu vykdysime ir techninės apžiūros konsultacijas", – pasakojo L.Ramoška. Į renginį atvyks Lietuvos automobilių sporto federacijos techninių reikalavimų komiteto pirmininkas Egidijus Janavičius kartu su šių metų varžybose dirbsiančiu techniniu komisaru, kurie ne tik įsitikins, kad dalyvių technika saugi dalyvauti šventėje, bet ir patars, kaip patobulinti priimtus sprendimus.

Galimybė tokią patikrą atlikti anksčiau nei prieš pirmąsias varžybas suteiks dalyviams pasitikėjimo, kad jie jau pasiruošę, arba paliks laiko netobuliems sprendimams pataisyti – daug geriau tokia veikla užsiimti Velykų savaitgalį nei naktį prieš varžybas.

Padidėjęs trasos perimetras

Kuršėnų autodrome pirmosios šonaslydžio varžybos įvyko dar pernai – "Automotive.lt Drift Camp" dalyviai dvi dienas mėgavosi tikros trasos malonumais ir netruko atrasti jos trūkumų. "Po pirmųjų varžybų pastebėjome keletą vietų, kurias kiek išplatinus, pavyktų išgauti dar geresnę slydimo trajektoriją, tad kartu su DRMC darbuotojais priėmėme sprendimą investuoti į trasos kampų patobulinimą", – dalijasi L.Ramoška. Pirmąjį balandžio savaitgalį dalyvių lauks ne tik platesni posūkiai, bet ir pailgėjusi trasa. Kaip ir "Nemuno žiedo" trasa šalia Kauno, taip ir Kuršėnų autodromas pasižymi keletu kalnelių, kurie papildo iš pirmo žvilgsnio paprastus trasos vingius. Prie dalyviams jau išbandytos konfigūracijos nuspręsta prijungti dar keletą posūkių ir aukštą kalną, kuris pareikalaus naujo lygio meistriškumo. Visi norintys šią trasą galės išbandyti ir užėmę keleivio sėdynę – organizatoriai žada koordinuoti "Drift Taxi" paslaugas, kurios leis užtikrinti maksimalų keleivių saugumą ir malonumą.

Intensyvus sezonas

"Autoplius.lt Drift Matsuri" datos paskelbimas siejamas su kitu įvykiu – dienos šviesą išvydusiu Lietuvos drifto čempionato kalendorium

Dėl kiek užtrukusio čempionato organizatorių ir automobilių sporto federacijos konflikto kalendorių paskelbti pavėluota kone tris mėnesius, tačiau dabar, atradus susitarimą, tiek organizatoriai, tiek ir federacijos atstovai žada intensyvią vasarą šonaslydžio mėgėjams. Be įprastų, varžybos vyks net dviejose naujose trasose, o prie Palangoje jau tradicija tapusių "Gera Dovana Drift" varžybų prisijungs ir Baltijos šalių čempionato dalyviai.

Sekmadienį lenktynės atėjo į miestą. Tiesa, paprasčiausia automobilių sporto atmaina – greituminis slalomas. Uždarytame Europos prospekte daugiau nei septyniasdešimt automobilių, tarp kurių ne vienas žiedinėms lenktynėms ruoštas sportinis automobilis, susirungė „Vimota miesto lenktynėse“.

Sportininkai varžėsi labai greitoje 2 km ilgio trasoje. Jos neužteko tiesiog nuvažiuoti. Kūgeliais buvo išdėstyti papildomi viražai, už kurių pažeidimą buvo skaičiuojamos brangios baudos sekundės.

Lenktynių dalyviai varžėsi trijose klasėse – automobilių su mažesniais nei 2000 kubinių centimetrų darbinio tūrio varikliais, didesniais nei 2000 kubinių centimetrų ir laisvoje klasėje.

Pirmojoje klasėje triumfavo „Honda Civic“ šeimininkai. Greičiausias iš 28 dalyvių buvo Justinas Akelis. Jis trasą tris kartus įveikė per 04:16.960 min. Antras, atsilikęs beveik 7 sekundėmis, liko Tomas Buškevičius, 10 sekundžių nuo nugalėtojo atsiliko Vilmantas Stanaitis.

Antrojoje klasėje greičiausias buvo vytis Pauliukonis su „Subaru Impreza GT“. Jo trijų ratų laikas 04:07.32 minutės. Penkiomis sekundėmis nuo jo atsiliko Audronis Gulbinas su tokia pat „Subaru“, trečias liko Edvardas Tylas su „Subaru Impreza STI“. Jo laikas – 04:15.317.

Laisvojoje klasėje ant podiumo dar kartą stojo Vytis Pauliukonis ir Audronis Gulbinas. Tik šie turėjo pasispausti ir priimti Sigitą Pečiulevičių su „Mitsubishi EVO IV“ automobiliu.

Trasoje važinėjo ir autobusai. Organizatoriai juokėsi, kad jie buvo labai lėti, bet stabilūs, demonstravo valandos ir dešimties minučių laiką.

„Teko ieškoti kompromiso. Norint nukreipti autobusų eismą, tenka įveikti šūsnį popierių ir dar turėti tokią pat šūsnį pinigų“, – kalbėjo pagrindinis lenktynių organizatorius Linas Ramoška.

Nors greituminis slalomas yra pats pirmas žingsnis į automobilių sportą, lenktynėse buvo ir profesionalų. Sėkmingai žiedinėse lenktynėse dalyvaujanti Indrė Senkutė džiaugėsi renginiu, nors ant nugalėtojų pakylos ir nepavyko užkopti.

„Per daug pripratau prie žiedinių lenktynių, dabar kūgeliai atrodo labai arti vienas kito, tai ir rezultato nėra tokio, kokio norėčiau. Bet trasa tikrai labai graži ir smagi“, – sakė ji.

Trasa džiaugėsi ir kiti lenktynininkai. Anot jų, seniai Lietuvos greituminio slalomo čempionate buvo tokia graži ir įdomi trasa – dideli greičiai, kopimas ir leidimasis nuo kalno, nuostabi Kauno panorama ir gera atmosfera. Organizatoriai tikisi, kad lenktynės į šią vietą sugrįš ir ne vien tik greituminio slalomo pavidalu.