Nuskendo ant seklumos

Pauliaus Vilio Lindenau laivų statyklos atsiradimas 1919 m. Klaipėdoje Lietuvai yra reikšmingas, nors ji buvo pradėta statyti kaip viena iš Vokietijos statyklų. Ją atidaryti paskatino po Pirmojo pasaulinio karo susiklosčiusi ypatinga padėtis, kai trūko laivų statybos pajėgumų.

„Lindenau in Memel“ minima Vokietijos prekybos laivyno rekonstrukcijos po Pirmojo pasaulinio karo (1918-1923) studijoje. 1919 m. pradėjusi veikti statykla vadinosi „Schiffswerft Memel-Lindenau &cie, Eisen-und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei“. 

1920 m. buvo pastatyta liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo halė, laivų statybos halė. Pirmaisiais veiklos metais pajamos dažniausiais gautos iš laivų remonto.

1922 m. Lindenau statykla pastatė pirmą jūrinį 1 424 t BRT 69 m. ilgio ir 11 m pločio garlaivį „Cattaro“. Tai buvo vienas sėkmingiausių laivų, kuris pergyveno suirutes ir karą, netgi minos sprogimą Baltijoje 1940 m. Po karo perduotas Didžiajai Britanijai ir pavadintas „Empire Convoy“, po to perkrikštytas į „Gerberg“ ir plaukiojo su Olandijos vėliava. Paskutiniaisiais metais laivas vadinosi „Frontier“ ir plaukiojo su Pietų Afrikos vėliava. Tuo pavadinimu laivas ir žuvo - 1952 m. jis nuskendo Pietų Afrikos Ncera River upės žiotyse. Užplaukęs ant seklumos jis perlūžo.

Keli statyklos laikotarpiai

Vien tik P. Lindenau laivų statykloje Klaipėdoje nuo 1919 iki 1944 m. buvo pastatyta keliasdešimt laivų.

Jau minėtoje apžvalgoje sėkmingesniu Lindenau statyklai yra laikomas vokiškasis laikotarpis, nes buvę daug užsakymų. Paprastas pavyzdys tai, kad 1919 m. įkurtoje laivų statykloje 1922 m. nuleistas „Cattaro“ jau buvo 31-asis jos užsakymas.

Vokiškoje apžvalgoje teigiama, kad po Klaipėdos perdavimo Lietuvai Lindenau statykla patyrusi sukrėtimą. Joje darbuotojų sumažėjo nuo 300 iki 100. Kad Lindenau laivų statykla vertėsi sunkiai ir ne vien iš laivų statybos liudija tai, kad ji darė ir autobusus, ir įvairias kitas reikalingas prekes.

Lietuviškoje istorinėje medžiagoje teigiama, kad Lindenau laivų statykla ypač suklestėjo 1930-1936 m. Joje buvo statomi keleiviniai garlaiviai, ledlaužiai, vilkikai. Nemažai užsakymų davusi ir Klaipėdos krašto valdžia. Pastatyti ir tuometinio Klaipėdos uosto pagalbiniai laivai (ledlaužis „Perkūnas“ - 1932 m. 169 BRT), Lietuvos pasienio policijos ir muitinės kateriai „Žaibas“, „Aitvaras“, „Šaulys“, „Partizanas“, Lietuvos kariuomenės pantonai. Buvo statomi ir keleiviniai laivai - garlaivis „Klaipėdos miestas“ (1927 m., 97 BRT), keleivinis laivas „Kuršių marios“ (1928 m., 352 BRT), keltas „Smiltynė“ (1933 m., 183 BRT).

1937-1938 m. buvo įrengtas didelis naujų laivų statybos elingas su 60 t keliamosios galios kranu, įsigytas 2600 t galios plaukiojantis kranas. Statykla galėjo statyti iki 5000 t talpos jūrinius laivus. Jos veiklos topu tapo „Helgoland“. Prieš tai Sovietų Sąjungos užsakymu ji pastatė du jūrinius vilkikus (po 111 BRT, 1935 m.), keleivinį laivą „Admiral“ (415 BRT, 1936 m.), keltą „Nehrung“ (1937 m.)

Prieškariu, kai Lindenau laivų statykla veikė Klaipėdoje, joje įvairiais laikotarpiais dirbo nuo 100 žmonių 1923 m. iki 600 žmonių 1939 m. Karo metais, kartu su belaisviais, buvo apie 900 žmonių.

Nuskandino Šiaurės jūroje

Prieš karą Klaipėdoje veikusi Lindenau laivų statykla buvo viena moderniausių Baltijos jūros regione. Didžiausias šioje statykloje pastatytas laivas buvo 2000 keleivių galėjęs priimti 2947 BRT „Helgoland“. 

Šio laivo istorija taip pat tragiška. Jis buvo baigtas ir nuleistas 1939 m. gegužės 6 d., kai Klaipėda jau nebepriklausė Lietuvai. Prasidėjus karui „Helgoland“ Vokietijos Cuhaveno mieste tarnavo kaip laivyno bendrabutis. 1946 m. jis sudegintas, tačiau 1947 m. Finkenverderyje prie Hamburgo sutvarkytas. Sąjungininkų įsakymu į laivą 1948 m. buvo sukrauta Vokietijos kariuomenės dujų šaudmenų ir sprogmenų amunicija ir jis nuskandintas Šiaurės jūroje.

Pakilimai ir kritimai Kylyje

Klaipėdoje Lindenau laivų statykla veikė iki 1944 m. Karo metais ji daugiausia statė Vokietijos kariuomenės karinėms reikmėms skirus laivus, daugiausia minų tralerius. Artėjant sovietų kariuomenei  P.Lindenau paėmė savo darbuotojus su šeimomis, dalį įrankių, prie vilkiko prikabino 2600 tonų plaukiojantį doką ir per Baltiją išplaukė į  Gotenhafeną (Gdynia), o vėliau Kylio įlanką, kur ir prasidėjo naujas įmonės gyvavimo laikotarpis. Kylyje statykla pradėjo dirbti 1947 m. Jai vadovavo pats P. Lindenau. 1952 m. iš naujo įsikūrusi Lindenau laivų statykla pastatė pirmąjį laivą.

Vėliau laivų statybos verslui ilgus metus vadovavo jo sūnus Haroldas Lindenau (1914-2007).