Užsienyje gyvenanti 81-erių literatūros ikona dar sovietmečiu pradėjo protestuoti prieš Kremliaus autoritarizmą ir yra arši prezidento Vladimiro Putino kritikė.

Rusijos teisingumo ministerija nurodė, kad L. Ulickaja „priešinosi specialiajai karinei operacijai Ukrainoje“ ir „vykdė LGBTQI santykių propagandą“.

L. Ulickaja, kurios vardas ilgą laiką figūravo kandidatų gauti Nobelio literatūros premiją sąraše, prisijungė prie ilgos eilės Rusijos kultūros veikėjų, įskaitant rašytoją Borisą Akuniną, kuriuos Kremlius itin neigiamai vertina.

Rusija žmones, kuriuos laiko išdavikais ir valstybės priešais, vadina „užsienio agentais“ ir reikalauja, kad visi šie asmenys specialiai žymėtų visas savo publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.

Biologės išsilavinimą turinti L. Ulickaja gimė 1943 metais centrinėje Rusijoje, kai SSRS kariavo Antrajame pasauliniame kare. Ji parašė 22 knygas, tarp jų – pjesių ir pasakų vaikams.

2006 metais išleistas ir į daugiau nei dvi dešimtis kalbų išverstas bestseleris „Danielis Štainas, vertėjas“ pagrįstas tikra Lenkijos žydo, tapusio katalikų kunigu, istorija.

2001 metais jos romanas „Kukockio kazusas“, kuriame pasakojama apie gydytojo ir jo šeimos gyvenimą pokarinėje Stalino epochoje, 2001 metais pelnė Rusijos „Booker“ premiją.

V. Putinui įsakius pradėti karinę operaciją Ukrainoje, L. Ulickaja išvyko į Vokietiją ir prognozavo, kad šis beprasmis konfliktas Rusijai sukels katastrofą.

Prasidėjus Kremliaus karinei operacijai Ukrainoje, nemažai Rusijos kultūros veikėjų pabėgo iš šalies, o tie, kurie liko, susidūrė su griežtais cenzūros įstatymais.

Ketvirtadienį užpuolikai tarptautinį pripažinimą pelniusiai 73 metų rašytojai veidą apliejo ryškiai žalios spalvos skysčiu ir nepadoriais bei antisemitiniais žodžiais išplūdo kitus ceremonijos dalyvius.

Stalino represijas atskleidžianti grupė „Memorial“ organizavo studentų rašinių konkursą, siekdama pagerinti jų Rusijos XX amžiaus istorijos žinias, ir ketvirtadienį surengtoje ceremonijoje apdovanojo konkurso nugalėtojus.

Protestuotojai – keletas jaunuolių, o kiti 40-60 metų asmenys – pabandė sužlugdyti šį renginį pareiškę, kad konkurso organizatoriai siekia perrašyti Rusijos istoriją ir indoktrinuoti jaunus žmones, sakė „Memorial“ narys Janas Račinskis.

„Jie laikė plakatus su užrašais „Mums nereikia kitos istorijos“, – sakė išpuolio liudininku tapęs J.Račinskis naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo, vienai komisijos narei protestuotojai veidą apipylė skysčiu, kuriame buvo amoniako.

„Šie žmonės yra agresyvūs ir bemoksliai“, – sakė J.Račinskis ir pridūrė, kad kai kurie buvo užsirišę juodos ir oranžinės spalvos kaspinus, simbolizuojančius sovietų pergalę Antrajame pasauliniame kare, kuriuos perėmė prorusiški separatistai rytinėje Ukrainoje.

„Tai – degradacijos simptomas. Tokia beprotybė vyksta pirmą kartą“, – sakė jis.

„Tai dar nėra Raudonoji gvardija, bet judama ta kryptimi“, -sakė jis, kalbėdamas apie Mao Zedongo ( Mao Dzedongo) įkurtą studentų judėjimą per Kinijos kultūrinę revoliuciją.

Irina Jasina, kuri yra liberalų ekonomistė ir žmogaus teisių gynėja, sakė, kad policija per šį išpuolį nesikišo.

„Mano padėjėja Nataša buvo pavadinta liberalų šliundra“, – parašė ji tinkle „Facebook“.

Friedricho Naumanno (Frydricho Naumano) fondo atstovybės Rusijoje vadovas Julius von Freytagas-Loringhovenas (Julius fon Freitagas Loringovenas*) sakė, kad užpuolikų buvo maždaug 20.

„Atvykus vokiečių fondo delegacijai, jie pradėjo rėkti „Fašistai! Fašistai!'“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Kai kurie jų buvo apsirengę Antrojo pasaulinio karo uniformomis, kiti dainavo patriotines sovietines dainas, pritariant akordeonui, o dar kiti filmavo mus kameromis“, – pasakojo fondo vadovas.

Kremliaus kritikai kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad 2012 metais sugrįžęs į prezidento postą trečiai kadencijai jis kursto antiopozicines nuotaikas šalyje.